Kaune restauruotas itin vertingas brandžiojo baroko altorius

Kauno Bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios statinių komplekse (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 824)  baigti Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios, esančios Papilio g. 9, Švč. Trejybės altoriaus konservavimo, restauravimo darbai.

Švč. Trejybės altoriaus (u. k. 7605) konservavimo, restauravimo darbų programą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Restauravimo taryba patvirtino 2017 m. Altoriaus tvarkybos darbus atliko Audronė Čyžienė (aukščiausios kategorijos restauratorė, auksuotė), Lina Katinaitė (I kategorijos sienų tapybos restauratorė), Bangutis Prapuolenis (I kategorijos meninių baldų restauratorius) ir jų asistentai. Švč. Trejybės altoriaus restauravimas yra svarbus indėlis atgaivinant Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios interjero ikonografinę visumą ir saugant šio kultūros paveldo objekto kultūrinę vertę.  Restauravimo tarybos nuomone,  restauratorių komanda vykdžiusi Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Švč. Trejybės altoriaus restauravimą, konservavimą, darbus atliko puikiai.

Šis altorius įrengtas prie pirmojo bažnyčios pilioriaus, kairėje pusėje. Šioje vietoje jis stovėjo dar prieš 1603 m. gaisrą, per kurį ir sudegė. Tuo metu ir vėliau (darytina prielaida, kad iki XVIII a.) juo rūpinsi batsiuvių cechas. Dabartinis brandžiojo baroko Švč. Trejybės altorius įrengtas 1680-1683 m., nes tais metais batsiuvių cecho lėšomis buvo paauksuotas ir galutinai baigti įrengimo darbai.

1812 m. karo metu, kaip nurodoma istoriniuose šaltiniuose, daugiausiai nukentėjo Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios medinė įranga. Vėliau, 1823-1830 m., bažnyčia sutvarkyta tuometinio gvardijono Samueliaus Laurinavičiaus pastangomis. 1850 m. caro Nikolajaus I dekretu bernardinų konventas buvo panaikintas. 1864 m. visas kompleksas perduotas iš Varnių atkeltai Žemaičių vyskupijos kunigų seminarijai.

Sovietų valdžiai 1950 m. uždarius Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią, jos interjeras daug ko neteko. Bažnyčią panaudojus vaistų sandėliui, Švč. Trejybės altorius nebuvo tinkamai saugomas ir prarado vertingus bruožus. Tuo metu dingo altoriaus drožybiniai sparnai, keturios altoriaus skulptūros buvo perduotos M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialui tuo metu buvusiame Pažaislio architektūriniame ansamblyje.  2005 m. Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią grąžinus Mažesniųjų brolių ordinui, išvežti kūriniai Konventui sugrąžinti. 2013 m. iš Kauno kunigų seminarijos į Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią sugrįžo ,,Švč. Trejybės“ paveikslas.

Švč. Trejybės altorius yra pagamintas iš pušies medienos, vieno tarpsnio, paprastos struktūros, polichromuotas, sukuriant dirbtinio marmuro imitaciją. Puoštas reljefine ir profiline drožyba, korintinio orderio kolonimis, su keturiomis skulptūromis bei ,,Švč. Trejybės“ paveikslu. Bendras altoriaus aukštis 595 cm, plotis 229 cm. Altotriaus mensa - stačiakampė, jos priekinis skydas (antepedijus) autentiškas. Pačiame altoriaus viršuje stovi ,,Pasaulio Išganytojo“ statula su kairėje rankoje laikomu karališkuoju obuoliu, simbolizuojančiu Jo galią visame pasaulyje. Kiek žemiau, abipus ,,Pasaulio Išganytojo“ statulos, stovi dviejų adorantų statulos. Pirmojo ir antrojo tarpsnio jungtį žymi sparnuota angeliuko galvutė.

Restauratoriams patikrinus altoriaus būklę buvo nustatyta, kad šoninės altoriaus plokštumos nesilaikant autentiškos formos, seniau perdarytos. Altoriaus retabulo konstrukciniai elementai pritvirtinti paprastomis metalinėmis vinimis. Altoriaus karkasas buvo netvirtas, išklibęs, sujungimų vietose atsiradę plyšiai. Mediena pažeista medžio entomologinių kenkėjų, aplūžusi ir suskeldėjusi. Abiejose altoriaus pusėse trūko frizo profiliuotų detalių. Reljefiniai auksuoti dekoro elementai aplūžę. Paveikslo autentiškų ažūrinių rėmų neišlikę.

Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios Švč. Trejybės altoriaus yra itin vertingas brandžiojo baroko kūrinys Lietuvoje, kurio vertę padidina išlikę beveik visi autentiški skulptūriniai ir drožybiniai elementai. Svarbu tai, kad neišlikusius elementus buvo galima atkurti pagal istorines nuotraukas. Altoriaus puošmena - ,,Švč. Trejybės“ paveikslas, apie 1883 (?) metus tapytas  dailininko M. Bučinskio - išlaikė ir pratęsė Mažesniųjų brolių ordino pamaldumo tradiciją iki šių dienų.