Kaune nuo COVID-19 jau paskiepyta beveik 18 procentų gyventojų

Pagal vakcinavimo nuo koronaviruso infekcijos apimtis Kaunas ir toliau pirmauja tarp didžiųjų šalies miestų – paskiepyta 17,91 proc. gyventojų. Panevėžyje vakcinavimo apimtis siekia 14,71 proc., Šiauliuose – 13,98 proc., Klaipėdoje – 13,33 proc., o per ilgąjį savaitgalį ypač vakcinavimo procesą suintensyvinusiame Vilniuje – 13,26 proc.

Visoje Lietuvoje iki šio trečiadienio, kaip skelbia Statistikos departamentas, vakcinuota 14,47 proc. gyventojų. Per praėjusią parą buvo nustatyta 1116 naujų COVID-19 atvejų, ir šiuo metu santykinis sergamumo rodiklis (per pastarąsias 14 parų 100 tūkst. gyventojų patvirtintų naujų infekcijos atvejų skaičius) siekia 394,1.

Kauno miesto savivaldybės teritorijoje šis rodiklis mažesnis – 335,9 atv., bet nuo kovo antrosios pusės, o ypač pastarosiomis dienomis, viruso užkratas sparčiai plinta (savaitinis pandemijos pagreitis siekia 27,9 proc.). Ir nors nuo pandemijos pradžios COVID-19 ligą lengviau ar sunkiau jau įveikė 19 048 kauniečiai, šiuo metu tebeserga 4295. Gali būti, kad neseniai bent per keletą kartų mažinęs COVID-19 pacientams gydyti skirtų lovų skaičių, Kauno kraštas tuoj skelbs apie atvirkštinį procesą – jų „atstatymą“. Iš viso mirė 742 kauniečiai, užsikrėtę COVID-19 infekcija, iš jų 393 – tiesiogiai nuo koronaviruso.

Vilniuje situacija kur kas sudėtingesnė, čia per paskutines dvi savaites 100 tūkst. gyventojų tenkantis naujų COVID-19 ligos atvejų skaičius paaugo iki 829,7. Artimieji jau apraudojo 1228 mirusius užsikrėtusius vilniečius, iš jų 552 mirties priežastimi pripažinta COVID-19 liga. Praėjusią parą sostinėje patvirtinta 413 naujų infekcijos atvejų, o savaitinis pandemijos pagreitis siekia 22,3 proc.

Sparčiai koronaviruso infekcija dabar plinta ir Panevėžyje, per savaitę – 26,2 proc. ligos atvejų daugiau. Šiame mieste iki šiol, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, mirė 292 užsikrėtę asmenys, 173 iš jų – COVID-19 aukos. Per 14 paskutinių dienų 100 tūkst. gyventojų nustatyta 394,1 naujo COVID-19 ligos atvejo.

Tačiau du iš penkių didžiųjų šalies miestų bent šiuo metu gali džiaugtis pristabdę pandemijos plėtrą. Tik klausimas, ar ilgam, kai keliai tarp savivaldybių atverti, ir tik nuo pačių keliautojų priklausys, ar visi be išimties saugos save ir kitus. Pagal šį trečiadienį Statistikos departamento pateiktus duomenis, savaitinis pandemijos pagreitis Šiauliuose sumažėjo 11,2 proc. (santykinis sergamumo rodiklis šiame mieste – 163 atv. 100 tūkst. gyventojų), o Klaipėdoje pandemijos pagreitis irgi minusinis, - 16,3 proc. (sergamumas – 175,8 atv.).

Daugiausiai nerimo dėl didžiausio sergamumo COVID-19 liga šiuo metu turėtų jausti Šalčininkų r. (965 atv. 100 tūkst. gyventojų per 2 savaites), Širvintų r. (899 atv.) bei Vilniaus r. (848 atv.) savivaldybės. Bet dviejuose iš jų skiepijimo apimtys dabar nesiekia 10 procentų: Šalčininkų r. – 6,34 proc., Vilniaus r. – 9,26 proc. ir tik Širvintų r. – 13,54 proc.

Vakcinavimo sparta iš kitų išsiskiria Lietuvos kurortai: Birštone paskiepyta (pirmąja ar abiem vakcinos dozėmis) 25,3 proc., Neringoje – 25,23 proc., Druskininkuose – 20,14 proc., o Palangoje – 18,29 proc. pasirengusių pasitikti sugrįžtančius poilsiautojus gyventojų. Nedaug nuo kurortinių savivaldybių atsilieka ir Rokiškio r. (19,03 proc. ), Kupiškio r. (17,71 proc.), Utenos r. (17,63 proc.), Biržų r. (17,39 proc.), Ignalinos r. (16,99 proc.), Raseinių r. (16,67 proc.) bei kitos iš visų 60 savivaldybių.

Bet, nepaisant to, kad, pavyzdžiui, Visagine savaitinis pandemijos pagreitis siekia 31 proc. COVID-19 atvejų daugiau, o santykinis sergamumas – 728 nauji ligos atvejai 2 savaičių laikotarpiu 100 tūkst. gyventojų, šio miesto savivaldybės teritorijoje vakcinavimo apimtis iki šio trečiadienio siekia tik 7,8 proc.

ELTA