REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Vasario 15 d. 08:11

Kaune - Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ir VDU gimtadienio iškilmės

Kaunas

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


29212

Ketvirtadienio popietę šventiniame renginyje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) didžiojoje salėje miesto bendruomenė ir svečiai minės Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną ir valstybingumo šimtmetį. Kartu bus minimas ir universiteto gimtadienis bei vyks iškilmingas VDU Senato posėdis.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ir universiteto gimtadienio proga visus sveikins VDU Tarybos pirmininkas, Prezidentas Valdas Adamkus. Renginio metu profesoriui Liudui Mažyliui bus įteiktos VDU Humanitarinių mokslų garbės profesoriaus vardo regalijos. ELTA jau skelbė, kad šis įvertinimas mokslininkui skirtas už nuopelnus Lietuvos istorijai, Vokietijoje suradus istorinį dokumentą - 1918 m. vasario 16 d. nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo, už ilgalaikį mokslinį ir pedagoginį darbą bei universiteto vardo garsinimą.

„Universitetas - tobuliausias laisvės ir autonomijos įkūnijimas, kurį žmonija pasiekė beveik prieš tūkstantį metų, įkūrusi pirmąjį universitetą ir išmokusi gyventi kaip bendruomenė, besivadovaujanti šiuo idealu. Šiandien norisi padėkoti visiems idealistams, įkūrusiems universitetą, jį atkūrusiems, garbingai atliekantiems savo pareigas Vytauto Didžiojo universitete. Buvome, kada Lietuva atgimė XX amžiaus pradžioje. Dar kartą atgimėme kartu su savo šalimi ir tauta XX amžiaus pabaigoje. Šioje vienovėje būsime XXI amžiuje. Būsime Kaunui, Lietuvai ir Pasauliui“, - renginio išvakarėse VDU Senato pirmininkas profesorius Zigmas Lydeka.

Vytauto Didžiojo universiteto tradicijos pradžia sutapo su Lietuvos valstybingumo gimimu. 1918-ųjų vasario 16 dieną paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos šviesuomenė vienu svarbiausių uždavinių laikė įkurti lietuvišką universitetą. 1930-aisiais minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas.

„Lietuvos universitetas, 1930 metais gavęs Vytauto Didžiojo universiteto vardą, buvo labai reikšmingas ne tik tarpukario Kaunui, bet ir visai Lietuvai. Netekusi istorinės sostinės, jauna Lietuvos valstybė turėjo paskubėti sukurti svarbų mokslo židinį, kuris galėtų išlaikyti aukštą kultūrinį lygmenį, neatsilikti nuo kitų Europos valstybių“, - teigia Kauno miesto muziejaus muziejininkas, VDU istorijos doktorantas Simonas Jazavita. Anot jo, moderniai Lietuvos valstybei ir tarpukario Kaunui tuo metu padėjo formuotis šio universiteto absolventai, kurie aktyviai įsijungė į miesto ir šalies gyvenimą, daugiausiai 4-ajame dešimtmetyje. „Naujoji karta tikėjo savo jauna valstybe, siekė darbuotis jos naudai, būti sąžiningais tarnyboje, buvo aktyvūs. Mokėdavo ginti savo nuomonę, o svarbiausia - sugebėdavo telkti žmones visuomeninam darbui, stengėsi kurti pilietinę visuomenę“, - pasakoja istorikas S. Jazavita.

Visa šiandienio demokratiško ir laisvo Vytauto Didžiojo universiteto istorija siejasi su Lietuvos valstybės šimtmečio istorija - Vasario 16-oji, tarpukaris, sovietinės okupacijos įtaka ir universiteto reorganizavimas. Nepaisant visų įvykių, VDU akademinė tradicija ne tik išliko, bet ir toliau ilgus dešimtmečius iki valstybingumo atkūrimo vystėsi išeivijoje. Nenuostabu, kad Lietuvai vaduojantis ir papūtus laisvesniems Sąjūdžio vėjams, 1989 metais būtent išeivijos atstovai žymiai prisidėjo prie VDU atsikūrimo. Prezidentas V. Adamkus kaip pavyzdį pateikė VDU atkūrimą 1989-aisiais, kai dar nebuvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, ir universiteto atgaivinimas atrodė daugiau utopinė idėja nei realybė. Bet aktyviai bendraudami Lietuvos ir išeivijos mokslininkai susitarė bendromis pastangomis to siekti.

„Prisimenu atkūrimo laikotarpį, kada lietuvių išeivijos mokslo elitas, jausdamas tarptautinės politikos pulsą ir kad Lietuva yra ant išsivadavimo slenksčio, pirmiausiai atkreipė dėmesį į aukštojo mokslo sistemą. Ėmėsi humanitarinės misijos atkurti vienintelį tarpukario Lietuvoje veikusį Vytauto Didžiojo universitetą. Didžiuojuosi tuo, kad turėjau galimybę aktyviai dalyvauti šiame atkūrimo darbe, kuris buvo unikalus atvejis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, - pasakojo VDU Atkuriamojo Senato narys V. Adamkus.

Gerbdamas ir saugodamas tautiškumą, VDU nuo pat atkūrimo plėtoja Pasaulio lietuvių universiteto idėją. Pasak VDU Senato pirmininko prof. Z. Lydekos, minėti ir švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir tuo pačiu universiteto gimtadienį akademinei bendruomenei nereiškia vien panegiriką ir sentimentalius prisiminimus. „Prasminga paversti mūsų šventę sugrįžimo prie šaknų svarstymais, naujų iššūkių ir diskusijų dienomis, pačių ambicingiausių idėjų generavimo momentu. Tegu mūsų šventė tampa naujų priesakų ateities Lietuvai proga, ryžtingai ženkime per šimtmečio slenkstį pakelta galva ir drąsia širdimi - akcentuoja prof. Z. Lydeka. - Linkiu šventinės drąsos ir ryžto veikti Vytauto Didžiojo universitetui, to linkiu ir mūsų Lietuvai“.

Po šventinių sveikinimų ir regalijų įteikimo prof. L. Mažyliui Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui bei VDU gimtadieniui skirtame renginyje vyks VDU kamerinio orkestro ir VDU akademinio choro „Vivere Cantus“ šventinis koncertas. Solistai - VDU Muzikos akademijos absolventai, Kauno valstybinio muzikinio teatro kolektyvo nariai: sopranas Ingrida Kažemėkaitė ir baritonas Andrius Apšega. Diriguos VDU kamerinio orkestro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius.

Renginio metu VDU didžiosios salės 2 a. fojė veiks „Senųjų Lietuvos žemėlapių“ paroda. Anot VDU atstovės Simonos Sutkutės, 2004 metų vasarą 50-osios Europos lietuviškųjų studijų savaitės Hiutenfelde (Vokietija) metu dr. Jonas Norkaitis Vytauto Didžiojo universitetui padovanojo savo sukauptą didelę apie 300 metų senumo žemėlapių kolekciją. Šie žemėlapiai atspindi istorinius įvykius, tautų ir valstybių raidą; pasak parodos organizatorių, praskleidus istorinės užmaršties skraistę čia galima rasti fizinės geografinės ir prasmingos visuomeninio pobūdžio informacijos. Tai - svarbus šaltinis ne tik istorikui profesionalui, bet ir įdomi, praeitį liudijanti medžiaga kiekvienam visuomenės piliečiui, besidominčiam savo valstybės praeitimi. Po iškilmingo Senato posėdžio paroda bus perkelta į VDU istorijos menę S. ir S. Lozoraičių muziejuje ir kovo 1-15 dienomis bus atvira lankytojams.

Po renginio bus galima su autoriaus autografu įsigyti profesoriaus L. Mažylio knygą „99 metai po įvykio“. Tai - jo literatūrinis debiutas, kurio žanrą pats autorius vadina „veiksmo dokumentika“. Knygoje istoriniai faktai susipina su išmone, rizikingos rekonstrukcijos papildo neginčytiną realybę. Tikras istorinis faktas - Vasario 16-osios Akto suradimas Berlyne - aiškinamas fantastinėmis prielaidomis, kai kuriose vietose pasitelkiama mistika. Pagrindinis veiksmas knygoje vyksta praėjus 99 metams po įvykio, taip pat ir kitose epochose.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA