Kaune legioneliozės atvejai užfiksuoti Aleksoto ir Vilijampolės mikrorajonuose

„Norime informuoti, kad šiandien Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas gavo tris pranešimus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie susirgimus legionelioze. Šiuo metu serga 12 Kauno rajono, Garliavos gyventojų ir trys Kauno miesto gyventojai. Nauji atvejai visi yra iš Kauno rajono, iš Garliavos, vienas gyventojas gyvena daugiabučiame kieme, kiti gyventojai gyvena individualiuose namuose ir vandenį ruošia patys vandens šildytuvų pagalba“, – ketvirtadienį NVSC surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Valaikienė.

 

„Visi asmenys yra hospitalizuoti, šiuo metu ligonių situacija yra kintanti. Mūsų paskutiniais žinomais duomenimis, reanimacijoje-intensyviojoje terapijoje gydomas vienas asmuo. Paimti iš naujai gautų atvejų gyvenamųjų būstų susirgusių asmenų vandens tyrimai ir laukiame vandens tyrimų atsakymų“, – informacija dalinosi specialistė.

 

Pasak jos, Kauno mieste susirgusieji asmenys gyvena Aleksoto ir Vilijampolės mikrorajonuose.

 

„Kauno mieste yra du atvejai iš Aleksoto mikrorajono ir vienas iš Vilijampolės“, – pridūrė A. Valaikienė.

 

O. Ivanauskienė žurnalistams teigė, kad šiuo metu yra atliekama epidemiologinė diagnostika, bendradarbiaujama tiek su vandens tiekėjais, tiek su gyvenamųjų namų administratoriais.

 

„Atliekama epidemiologinė diagnostika, bendradarbiaudami su visomis kitomis institucijomis, esančiomis mieste ir rajone“, – sakė ji.

 

„Atliekant epidemiologinę diagnostiką, šiuo metu ieškome užsikrėtimo priežasties, įvardinti vieno šaltinio šiuo metu negalime“, – pažymėjo specialistė.

 

Anot O. Ivanauskienės, neatmetama galimybė, kad sergantieji legionelioze užsikrėtė dėl po šildymo sezono pabaigos sumažinto vandens temperatūrinio režimo.

 

„Ne paslaptis, kad baigėsi šildymo sezonas tiek Kauno mieste, tiek Kauno rajone, būtent po Velykų, tai yra jau nuo balandžio 11 dienos tas temperatūrinis režimas galėjo, neatmetama galimybė, būti sumažintas ir būtent daugiabučių namų namuose administratoriai, pasinaudodami ta galimybe ir prašant gyventojams, galėjo būti sumažinta temperatūra“, – galima užsikrėtimo teorija dalinosi NVSC specialistė.

 

„Kaip žinia, temperatūra, kurioje legionelės sukėlėjas nesidaugina yra 60 laipsnių ir aukštesnė temperatūra, ir tas nepakankamas temperatūrinio režimo užtikrinimas irgi galėjo įtakoti šių atvejų atsiradimą“, – pridūrė O. Ivanauskienė.

 

Specialistė akcentavo, kad legionelioze užsikrėsti įmanoma tik įkvepiant infekuotus vandens aerozolius ir jiems patekus į plaučius.

 

„Dar kartą norisi pabrėžti, kad tikrai šis susirgimas neplinta geriant vandenį ir tikrai nėra tos grėsmės užsikrėtimo, kad žmogus nuo žmogaus neužsikrės. Vien tik susidarant vandens aerozoliams, tada yra grėsmė užsikrėsti šia infekcija“, – teigė O. Ivanauskienė.

 

Ketvirtadienį NVSC Kauno departamentas gavo dar tris pranešimus iš gydymo įstaigų apie patvirtintus legioneliozės atvejus Kauno rajone ir pradėjo epidemiologinius tyrimus. Iš viso šiuo metu užfiksuota 15 legioneliozės atvejų.

 

ELTA primena, kad NVSC antradienį pranešė, jog balandžio 27–gegužės 2 dienomis gavo 12 pranešimų apie Kauno apskrityje užregistruotus legioneliozės atvejus, iš kurių 9 – Kauno rajone, 3 – Kauno mieste.

 

Centro specialistai primena, kad ši liga plinta per vandens purslus (aerozolius) su Legionella bakterijomis (legionelėmis). Legionelių dauginimuisi ypač palankus nepakankamai šaltas arba nepakankamai karštas vanduo.

 

Epidemiologinio tyrimo metu gautos informacijos duomenimis, šiuo metu nėra nustatytų sąsajų su kokia nors viena vieta (pavyzdžiui, vieša vieta), kurioje lankydamiesi susirgę asmenys galėjo užsikrėsti. Susirgusiųjų gyvenamuosiuose būstuose atliekami vandens laboratoriniai tyrimai.

 

Antradienį buvo inicijuotas ir tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame dalyvavo Kauno rajono savivaldybės, UAB „Kauno vandenys“ Vičiūnų vandenvietės ir AB „Kauno energija“ atstovai. Jame buvo aptarti tiekiamo geriamojo vandens stebėsenos rezultatai, aiškinamasi, kas galėjo lemti vandens tiekimo galimus sutrikimus, bei sprendžiama, kaip galima būtų užtikrinti pastovų tinkamos temperatūros karšto vandens tiekimą daugiabučiuose namuose Kauno rajone, bei informuoti individualių namų gyventojus apie karšto vandens sistemų profilaktikos priemones.

 

Po šio pasitarimo Kauno rajone daugiabučių namų įvaduose UAB „Kauno vandenys“ paėmė šalto geriamojo vandens mėginius legionelėms nustatyti, laukiama tyrimų rezultatų. AB „Kauno energija“ Kauno miesto ir Kauno rajono centralizuoto karšto vandens tiekimo tinkluose padidino tiekiamo termofikacinio vandens temperatūrą, kad pastatų karšto vandens sistemose ji būtų ne žemesnė kaip 65 laipsniai, ir informavo daugiabučių namų administratorius dėl termo šoko vykdymo.