Kaune kuriamas analogų pasaulyje neturintis intelektinis produktas

Socialiniuose tinkluose kauniečiai džiaugiasi atgimstančiu miestu, nes – #kaunastvarkosi. Visos šalies gyventojai laukia, koks bus #kaunas2022, tapęs Europos kultūros sostine.

Šiuo metu miestas jau garsėja ypatingomis iniciatyvomis: Kaune įgyvendinami unikalūs projektai, pretenduojantys laimėti apdovanojimus tarptautiniame Europos Sąjungos (ES) investicinių projektų konkurse „Europos burės“.

Sveikatos priežiūros revoliucija

ES investicijų projektą, skirtą mokslo ir eksperimentinei plėtrai, įgyvendinantys UAB „Kvantas“ Kaune veikia jau antrus metus. Kauno technologijos universiteto (KTU) Santakos slėnyje įsikūrusi įmonė šiuo metu kuria analogų pasaulyje kol kas neturintį intelektinį produktą, kuris gali sudrebinti sveikatos apsaugos sistemą. Tai nešiojamų įrenginių duomenų perdavimo sistema, kuri stebi žmogaus sveikatos būklę ir apie ją nuolat realiu laiku informuoja gydytoją bei pacientą. Be to, pastebėjus pakitimus, apie juos iškart praneša ir teikia rekomendacijas kaip elgtis, kad būklė pagerėtų.

„Įsivaizduokite, dalyvis nešioja prietaisą – išmanų laikrodį, kuris matuoja kraujospūdį. Mūsų sistema po kurio laiko iš gaunamų duomenų užfiksuoja hipertenzijos požymius. Žmogus iškart informuojamas apie hipertenzijos riziką, stebimas jo fizinis aktyvumas, pateikiamos rekomendacijos kaip sumažinti kraujospūdį“, – pasakoja „Kvantas“ projektų vadovė Aida Barkauskaitė.

Už šią unikalią sistemą ekspertų jau pastebėta įmonė „Europos burę“ pretenduoja laimėti nominacijoje „Už inovatyviausius sprendimus“.

„Mūsų kuriama sistema apjungia skirtingus duomenų šaltinius (svarstyklių, kraujospūdžio matuoklių, laboratorinių tyrimų), o gaunamus duomenis gali matyti tiek pacientas, tiek medikai – gydytojas gali sekti ilgalaikius paciento būklės duomenis ir sveikatos pokyčius. Be to, sistema aptinka tam tikras anomalijas bei žmogaus būklės nukrypimus ir pagal tai teikia rekomendacijas būklei gerinti“, – komentuoja A. Barkauskaitė.

Kauno gimnazija – pirmoji Lietuvoje išmaniai organizuojanti darbą

Pokyčiai Kaune neaplenkia ir švietimo sektoriaus. Aleksandro Puškino gimnazija yra pirmoji Lietuvoje pradėjusi taikyti „Lean in Team“ metodologiją darbo organizavimo, bendravimo bei mokymo procesuose. „Lean in Team“ – tai planavimo ir tikslų rengybos metodika, pagal kurią gimnazija rengia mokslo metų, mokytojų tarpusavio bendradarbiavimo, mokyklos–tėvų bendradarbiavimo, klasės vadybos ir nuolatinio vertinimo kultūros stiprinimo planus.

„Remiantis šia metodologija galima sukurti aiškų mechanizmą, kuris užtikrina, kad mokytojai ir tėvai būtų įtraukiami į bendrą, dialogu grįstą mokyklos tikslų kėlimą, orientuotą į mokinių pažangumo gerinimą bei įgyvendinimą“, – sako gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui dr. Edita Vainienė.

ES investicijų lėšomis įgyvendinamas projektas turi konkretų tikslą – remiantis minima metodologija yra siekiama pagerinti 8 klasės mokinių matematikos pasiekimus.

„Sukurtas švietimo produktas turės naudos ugdymo kokybės gerinimui nacionaliniu lygmeniu: rezultatai bus pristatyti ir prieinami, jais galės naudotis visos šalies mokytojai“, – sako E. Vainienė.

Vieno mados verslo istorija

Prekės ženklo „Harmman“ įkūrėja, kaunietė Živilė Štilpaitė ES investicinių projektų konkurse „Europos burės“ varžosi dėl galimybės laimėti apdovanojimą „Už įdomiausią smulkaus verslo projektą“. Ji yra tikras sėkmės pavyzdys – vysto socialiai atsakingą mados verslą ir puošia ne podiumo modelius, bet realius, gatvėmis vaikštančius, dirbančius, pramogaujančius, vaikus auginančius vyrus – draugus, studentus, tėčius, senelius.

„Harmman“ išskirtinumas – itin paprasta rūbo transformacija iš formalios drabužių eilutės į kasdienį stilių. Be to, pasirinkta modernios klasikos kryptis įvedant ilgalaikes tendencijas bei naudojant itin kokybiškas medžiagas leidžia pamėgtus gaminius dėvėti pakankamai ilgai“, – sako vyrų mados linijos kūrėja.

Ž. Štilpaitė sako, kad verslo kūrimas buvo atsakingas žingsnis, kurį sėkmingai įgyvendinti padeda ES investiciniai fondai.

„Prieš pradėdamas bet kokį naują projektą visada įsivertini, kokiomis sąlygomis teks veikti, kokios galimybės ir potencialas, kokios gali kilti problemos. Todėl dar prieš verslo steigimą domėjausi, kokią pagalbą gali gauti pradedantis verslas. Sužinojau, kad galiu pasinaudoti Verslumo skatinimo 2014–2020 priemone, skirta įmonėms pradėti ir vystyti neseniai pradėtą verslą. Gavome finansavimą itin palankiomis sąlygomis, kurį panaudojome audiniams pirkti, atsiskaityti už siuvimo paslaugas bei elektroninei parduotuvei kurti“, – sako Ž. Štilpaitė.

Pasak jos, verslas, siekiantis ne tik parduoti ir uždirbti, bet turintis gilesnę idėją, lengviau randa kelią pas pirkėją.

„Mes atvirai pasisakome prieš besaikį vartojimą, bet tuo pat metu siūlome atrodyti tinkamai, išreikšti save, išsiskirti iš minios. Savo pavyzdžiu rodome, kad šiuos dalykus tikrai galima suderinti“, – sėkmę atnešusią verslo idėją pristato „Harmman“ įkūrėja.

Visi minėti projektai dalyvauja geriausių ES investicinių projektų konkurse „Europos burės“. Juos palaikyti ir balsuoti už projektus galima tinklalapyje http://www.esinvesticijos.lt/lt/europos-bures-2018.