Kaune imamasi strateginių sprendimų miesto biudžetui subalansuoti

Kauno miesto taryba antradienį rengiasi tvirtinti šių metų biudžeto korekcijas bei sprendimą dėl trumpalaikės paskolos ėmimo iš valstybės biudžeto. Kilus būtinybei, paskolos lėšomis ji padengtų dėl COVID-19 galimai atsirasiantį pajamų trūkumą.

Strateginių sprendimų savivaldybėje imamasi, atsižvelgiant į šalies ekonomistų prognozuojamą recesiją bei neigiamus koronaviruso padarinius ir kad būtų užtikrintas 2020-ųjų biudžeto balansas karantino bei pokarantininiu periodu.

Kauno miesto tarybos sprendimu, savivaldybės administracijos direktoriaus rezervas padidintas pusantro milijono eurų – iki 2 mln. Per ligšiolinį, daugiau kaip mėnesį trukusį, karantino laiką iš šio fondo apsaugos ir prevencinių priemonių įsigijimui bei koronaviruso stabdymui buvo panaudota per 1,2 mln. eurų.

„Tokios biudžeto korekcijos yra finansų subalansavimas ruošiantis galimam pajamų mažėjimui. Šiuo metu dar labai daug neapibrėžtumo dėl karantino trukmės ar pokarantininio periodo, todėl imamės veiksmų, kurie užtikrintų tinkamą pasirengimą ilgesnėje perspektyvoje. Dalis lėšų iš administracijos rezervo yra nukreipiamos į mobiliojo tyrimų punkto, socialinių darbuotojų bei medikų aprūpinimą apsaugos priemonėmis, kita dalis – karantinuotų asmenų pervežimui, saviizoliacijos vietų ir priežiūros centrų vystymui, kitų dėl pandemijos kylančių grėsmių likvidavimui“, – komentavo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Karantinui sustabdžius visus renginius ir dalį kultūros, sporto bei švietimo projektų, atsiranda nepanaudojamų išlaidų, pavyzdžiui, kolektyvų komandiruotėms, sporto šventėms, kultūrinėms veikloms, kelionėms bei koncertams. Būtent ši lėšų dalis ir nukreipta į neplanuotų išlaidų fondą.

Savivaldybės administracija, peržiūrėjusi vasario 25 d. patvirtintą šiųmetį miesto biudžetą ir strateginį veiklos planą, nustatė, kad galima perskirstyti lėšų už maždaug 7,1 mln. eurų. Planuojama, kad pasibaigus karantinui bei veikloms sugrįžus į įprastines vėžes, nepanaudoti pinigai būtų grąžinti numatytoms veikloms. Jeigu situacija išliks sudėtinga, o finansiniai srautai ir toliau mažės, Kauno savivaldybė numačiusi papildyti iždą lėšomis iš Vyriausybės rezervo.

„Girdėdami specialistų prognozes dėl tikėtino ekonomikos lėtėjimo, nusprendėme imtis prevencinių priemonių, kurios padėtų suvaldyti bei švelninti užsitęsusio karantino padarinius. Siekiame subalansuoti ir optimizuoti miesto biudžetą, todėl atidžiai peržiūrėjome ir perskirstėme išlaidas veiklų, kurių neįmanoma vykdyti dėl karantino ribojimų. Šios lėšos skiriamos realiai vykdomiems darbams bei kovai su COVID-19“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

ELTA primena, kad Kauno miesto savivaldybė pritaikė lengvatas gyventojams, – jiems sudarytos sąlygos už komunalines paslaugas saugiai ir be delspinigių atsiskaityti po karantino. Numatoma, kad pandemijai užsitęsus ir savivaldybei laiku negavus suplanuotų pajamų, gali kilti sunkumų dėl trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių planų vykdymo, todėl Kaunas teiks 30 mln. eurų vertės paraišką Finansų ministerijai.

Prireikus, anot savivaldybės Administracijos vadovų, 20 mln. eurų būtų skiriama darbo užmokesčiui, 300 tūkst. eurų numatoma socialinio draudimo įmokoms, 4 mln. eurų – socialinei apsaugai, įskaitant pašalpų skyrimą, 3,9 mln. eurų – subsidijoms bei 1,8 mln. eurų – materialiam ir nematerialiam turtui įsigyti. Trumpalaikė paskola apyvartinėms lėšoms padengti gali būti ir ženkliai mažesnė.

„Ši paskola – greitojo kredito linija su labai simbolinio dydžio palūkanomis. Finansų ministerija tiesia pagalbos ranką visoms savivaldybėms. Kaunas, kaip ir kiti miestai, ja galės pasinaudoti kritiniu momentu. Šiuo metu teikiame paraišką Finansų ministerijai, o paskolą imsime tik tuo atveju, jei matysime, kad neužtenka esamų resursų“, – patikslino administracijos direktoriaus pavaduotojas T. Metelionis.

Pasak jo, Kauno miesto savivaldybė siekia ne tik taupyti ar perskirstyti išlaidas, bet ieško galimybių ir didinti pajamas bei pasinaudoti Vyriausybės priemonėmis ekonomikos skatinimui. Tam pasitelkiamas COVID-19 pasekmių mažinimo planas, Valstybės investicijų programa, ES fondai bei Kelių priežiūros programos lėšos.

ELTA