Kaune gyvenantys, jame besilankantys ir apie jį galvojantys žmonės kuria miesto žodyną

Pusę amžiaus gyvuojančių Kauno menininkų namų sumanymu kuriamas kolektyvinis Kauno miesto žodynas. 

Anot įstaigos, kurios steigėja – Kauno miesto savivaldybė, atstovų, žodyną gali kurti visi, kurie Kaune gyvena ar jame lankosi bei apie šį, pagal didumą antrąjį, Lietuvos miestą galvoja. Projekto kūrėjai tikisi, kad, kampanijai prasidėjus, žodynas gyvuos ir toliau, o miestiečiai patys įsitrauks į jo kūrimą, siūlydami žodžius ir jų paaiškinimus internetinėje svetainėje adresu kaunozodynas.lt. Taip pat bus siekiama bendradarbiauti su miestui svarbiomis institucijomis, gvildenančiomis atminties temas ir dirbančiomis su archyvais, – Kauno miesto muziejumi ar M. K. Čiurlionio dailės muziejumi bei kitomis įstaigomis.

Projekto iniciatorių paaiškinimu, Kauno žodynas – tai miesto žodžių, asociacijų, dviprasmybių rinkinys, Kauno simbolių, vietų ir įvaizdžių permąstymas. Pasaulyje, kuriame yra virš kelių tūkstančių kalbų, pristatomas Kauno žodynas – tai būdas atrakinti miesto žargoną, kaunietiškose patirtyse ir miesto sluoksniuose užkoduotus žodžius, vietovardžius, naujadarus.

„Idėja kilo prieš kelis metus, kai kartu su tuometine KMN komanda galvojome, kaip galėtume prisidėti prie platesnio pasakojimo apie miestą ir jo permąstymą kūrimo. KMN 50-mečio jubiliejus tapo puikia proga šiam projektui pradėti. Tai – tarsi ilgai pakuota KMN dovana miestui, miestiečiams ir svečiams. Kartu – ir būdas užfiksuoti išskirtinai Kaunui būdingų žodžių, susijusių su įvairiomis vietomis, asmenybėmis ar nuorodomis, kurios, besikeičiant laikui ir kartoms, nyksta, pėdsakus“, – sako projekto kuratorius, KMN kultūros vadybininkas Edvinas Grinkevičius.

Jis pasakoja, kad bendraujant ir kalbant su KMN savanoriais, kurių daugybė yra moksleiviai, ne visada pavyksta susikalbėti: „Pavyzdžiui, mano atmintyje dar visai ryškus „Skalsos“, kaip prieš tai toje centro dalyje veikusios parduotuvės vietovardis, o jie jau sako „prie teismo“. Tuo pačiu aš jau pamirštu legendinių Kauno kavinių pavadinimus ir vietas. Tad Kauno žodynu norime paskatinti žmones kartu kurti ir išsaugoti panašias reikšmes miestui, tarsi permąstyti ar užčiuopti miesto identitetą per kalbinius kodus“.

Ruošiant bandomąją projekto versiją, buvo bendradarbiaujama su Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kaunistikos grupe – šio skyriaus darbuotojai pažėrė išties nemažai pasiūlymų kuriamam žodynui. Projektas buvo generuojamas kartu su urbanistikos tyrėju, KTU Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotoju Pauliumi Tautvydu Laurinaičiu. Žodžių aprašymus padėjo parengti tekstų kūrėja, miesto tyrinėtoja Agnė Sadauskaitė, primena projekto kuratorius.

Istoriko P. T. Laurinaičio teigimu, vardai, kuriuos prilipdome įvairioms miesto vietoms ir susitikimo taškams, neatsiranda iš niekur, o jų kilmės įvairovė – didžiulė. „Labai dažnai čia slypi daugiaprasmiškumai, atsirandantys natūraliai ar ne tiek natūraliai. Kartais konkrečios vietos pavadinimas užgimsta biurokratų kabinetuose ar verslininkų biuruose, tarkim, kaip įstaigos, pastato ar parduotuvės pavadinimas. Ilgainiui to pavadinimo naudojimas kasdienėje kalboje tampa pritaikomas ir visai jo aplinkai („susitinkame prie…“). Kartais tai būna tiesiog pravardė, natūraliai gimstanti iš tam tikrų vietos savybių, kai atrandame net ir nedideles sąsajas su visai kitų vietovių ar reiškinių savybėmis („Brazilija“). Kaunas tokiais vietovardžiais iš tiesų turtingas. Tiesa, kaip ir visur, ši terminija kinta, gimsta ir nyksta, besikeičiant ir skirtingoms miestiečių kartoms“, – atkreipia dėmesį istorikas.

ELTA