Kaune atidaryta apynių mokslinė kolekcija – startas naujoms veikloms

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriuje atidaryta unikali Baltijos šalyse paprastojo apynio ( Humulus lupulus L.) mokslinė kolekcija. Kolekcija užima apie 10 arų plotą, joje surinkta 30 veislių ir 19 kolekcinių pavyzdžių iš natūralių augaviečių.

„Apynių mokslinės kolekcijos įkūrimas VDU Kauno botanikos sode – didelis įvykis ir pasiekimas, kuris išryškina botanikos sodo apynių mokslinės kolekcijos įvairiapusę paskirtį mokslui, studijoms bei visuomenei šviesti“, – sakė VDU mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė. Anot VDU Kauno botanikos sodo direktoriaus dr. Nerijaus Jurkonio, labai džiugu, kad valstybė atkreipia dėmesį ir investuoja į mokslinių kolekcijų išlaikymą bei plėtrą. „Gavus lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms sudėtingos infrastruktūros objektams finansuoti, VDU Kauno botanikos sode paprastojo apynio kolekcija atnaujinta ir perkelta į palankesnes augimo sąlygas“, – sakė dr. N. Jurkonis.

Svarbus tiriamosios veiklos vaidmuo

Kolekcijos atidarymo ceremonija tapo viena nacionalinės mokslinės-praktinės konferencijos „Apynių moksliniai tyrimai ir apyninkystės verslo problemos bei inovatyvūs jų sprendimai Lietuvoje“ dalių. Konferencijoje apie augalų nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) išsaugojimą ir veiklos perspektyvas kalbėjo Augalų genų banko vyriausiasis patarėjas dr. Bronislovas Gelvonauskis, Vaistinių ir aromatinių ANGI koordinatorė dr. Laima Šveistytė aptarė vaistinių ir aromatinių augalų nacionalinių genetinių išteklių reikšmę ir jų išsaugojimą Lietuvoje.

Anot dr. Laimos Šveistytės, labai svarbų vaidmenį atlieka tiriamoji veikla: moksliniai tyrimai duoda pagrindą išlaikyti augalų kolekcijas. „Džiaugiuosi, kad Lietuva turi Augalų genų banką. Nors laiko nugalėti negalime, čia vykdoma veikla padeda jį pristabdyti. Augalų genų banke laikomos išdžiovintos sėklos gali išsilaikyti dešimtmečius. Vertybes reikia išsaugoti“, – sakė dr. L. Šveistytė.

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius Tauras Mekas konferencijoje kėlė retorinį klausimą, kaip gali būti vadinamas tautiniu paveldu alus, kurio gamybai naudojami kitose šalyse išauginti apyniai? Kviesdamas kitu kampu pažvelgti į apynio kultūrą, T. Mekas vardijo teigiamas apynio savybes, iš jų išryškindamas raminamąją. „Jeigu norite puikiai miegoti, prikimškite pagalvę apynio spurgais. Ramus miegas – garantuotas“, – teigė T. Mekas.

Įvardijo mokslinę ir praktinę kolekcijos reikšmę

Renginyje paprastojo apynio tyrimų retrospektyvinę analizę Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriuje šio sektoriaus vedėja prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė. „Susipažįstame su parastojo apynio ilgamete moksline kolekcija, kuri yra dabarties ir ateities mokslinių tyrimų objektas kompleksiniams darbams su šalies ir užsienio institucijomis. Kolekcijoje vykdomi kompleksiniai tyrimai turi mokslinę taikomąją reikšmę“, – aiškino profesorė. Ji savo pranešime paparastojo apynio kolekcijos sukūrimo ir mokslinio tyrimo darbus suskirstė į keturis laikotarpius.

Moksliniams apynių tyrimams – beveik 100 metų

Paprastojo apynio (Humulus lupulus L.) kolekcijos kūrimas ir moksliniai tyrimai VDU Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriuje pradėti beveik prieš šimtą metų. 1924–1949 m. tyrinėjimų mokslinis vadovas prof. dr. Kazimieras Grybauskas tyrė kultūrinių apynių veisles iš įvairių Europos šalių, siekė nustatyti jų tinkamumą auginti Lietuvos klimato sąlygomis.

1949–1984 m. tyrinėjimų moksliniai vadovai dr. Stasys Gudanavičius ir dr. Algimantas Morkūnas vykdė introdukciją ir selekciją. 1952–1975 m. dr. Stasys Gudanavičius, taikydamas hibridizacijos metodą, sukūrė penkias paprastojo apynio veisles: ´Fredos derlingieji´, ´Fredos taurieji´, ´Kauno ankstyvieji´, ´Kauno gražieji´ ir ´Raudoniai´, tinkamas auginti Lietuvos klimato sąlygomis. Ištirtas šių augalų veislių atsparumas ligoms ir kenkėjams bei jų morfologinės, cheminės savybės ir įvertintas spurgų derlius.

1984–1999 m. tyrinėjimų mokslinė vadovė dr. Ona Gražina Juknevičienė ir kuratorius Kęstutis Obelevičius perkėlė paprastojo apynio veisles į naują bandymų plotą, sukurdami naują kolekciją, kurioje buvo vertintos augalų ūkinės ir spurgų cheminės savybės bei kaupiami nauji kolekciniai pavyzdžiai iš natūralių augaviečių.

1999–2017 m. tyrinėjimų mokslinė vadovė prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė. Kuratorius Kęstutis Obelevičius tęsia paprastojo apynio ūkinių savybių stebėjimus bei įvertina meteorologinių sąlygų įtaką apynių spurgų derliui ir kokybei. Šiuo laikotarpiu pradėtas ir tęsiamas iki dabar apynių spurgų cheminių savybių tyrimas.

Darbai vykdomi kompleksiškai su Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biologijos katedros Instrumentinės analizės metodų vystymo ir jų taikymo molekulinei biologinių objektų, sintetinių produktų ir aplinkos analizei klasterio mokslininkais (F08-03 Klasterio vadovas akademikas, prof. habil. dr. Audrius Sigitas Maruška). Pagal genetinių išteklių mokslinius projektus atlikti apynių žaliavos cheminės sudėties tyrimai, kurių pagrindu paprastojo apynio kolekcijai suteiktas ANGI statusas. 2016 m. paprastojo apynio kolekcija atnaujinta ir perkelta į palankesnes augimo sąlygas.

Mokslininkė pažymėjo, kad atlikti darbai įgalina tęsti paprastojo apynio tyrinėjimus, tobulinant jų auginimo ir vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologijas bei didinat ūkinį produktyvumą.

Diskutavo apie apynių verslo tendencijas

Konferencijoje genetinių tyrimų svarbą paprastojo apynio veislėms ir formoms identifikuoti pabrėžė prof. dr. (HP) Algimantas Paulauskas. Anot profesoriaus, visas pasaulis siekia genotipavimo, o šio veiksmo svarba botanikos sodams – ypač didelė, nes vienoje vietoje auga platus skirtingų veislių augalų spektras.

Verslo atstovas Simonas Gutautas susirinkusiems konferencijos dalyviams ir svečiams įvardijo apynių verslo bei kultūros tendencijas ir problemas viso pasaulio kontekste. Kalbėdamas apie mažųjų aludarių įtaką apyninkystei, S. Gutautas išskyrė naujų apynių veislių poreikį, aromatinių apynių įvairovės poreikį, nedžiovintų, ekologiškų apynių poreikį ir naujas apynių produktų formas. Anot S. Gutauto, mažųjų aludarių atsiradimas gerina sąlygas apynių augintojams, šiuo metu vyrauja aromatinių apynių veislių poreikio ir auginimo tendencija.

„Europa seka Amerikos madas. Alaus rūšims ieškoma kuo daugiau aromatų: mango, pušų, uogų ir pan. Bandoma išvesti savas linijas, kuriamos naujos apynių veislės“, – teigė prelegentas.

Tikisi kolekciją plėsti

Pristatydamas VDU botanikos sodo apynių mokslinę kolekciją, Augalų Nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) apynių kolekcijos kuratorius Kęstutis Obelevičius įvardijo dažniausias problemas, su kuriomis susiduria apynių augintojai: gana brangus ir sudėtingas apynyno konstrukcijų įrengimas, sodinukų gavimas ir šiai veiklai labai svarbios oro sąlygos. Anot K. Obelevičiaus, nors Lietuva niekada nebuvo apynių auginimo šalis, dažnas lietuvis šalia savo namų augindavo apynius.

„Šiuo metu jau nedaug kur galima pastebėti šalia sodybų apsivijusius apynius. Mes savo kolekcijoje pasilikome vietos apynynui praplėsti – tikimės natūraliose augavietėse dar rasti apynių veislių, kurias verta išsaugoti“, – sakė K. Obelevičius. Pristatydamas apynių mokslinę kolekciją, K. Obelevičius demonstravo iš ukrainiečių nusižiūrėtą ir iš apynių tyrinėtojo dr. Stasio Gudanavičiaus paveldėtą apynių priežiūros mechanizmą, vadinamą „voveraite“.

Suteiktas Augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas

Paprastasis apynys yra ne tik techninis, bet ir vaistinis augalas, kurio vaistinė augalinė žaliava – apynių spurgai – vartojama medicinoje, kosmetikoje, maisto ir kitose pramonės srityse. VDU Kauno botanikos sodo paprastojo apynio veislės ir kolekciniai pavyzdžiai iš natūralių augaviečių įvertinti biologiškai veikliųjų junginių kokybės ir kiekybės pagrindu ir unikaliai paprastojo apynio mokslinei kolekcijai ex situ suteiktas Augalų nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) statusas.

Paprastojo apynio (Humulus lupulus L.) mokslinė kolekcija (25 pavyzdžiai) – viena iš šešių VDU Kauno botanikos sodo ANGI priskirtų kolekcijų. Sodas turi paprastosios spanguolės (Oxycoccus palustris Pers.) kolekciją (64 pavyzdžiai), aktinidijų (Actinidia sp.) kolekciją (14 pavyzdžių), puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora Pall.) lauko kolekciją (19 pavyzdžių), Jono ir Emijos Tarvidų puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora Pall.) lauko kolekciją (25 pavyzdžiai), lietuviškų jurginų veislių kolekciją (15 pavyzdžių).

Atnaujintoje paprastojo apynio kolekcijoje sumontuotos konstrukcijos siekia 6 metrus aukščio. Apyniams pasiekus viršų, jie ima derėti. „Natūralioje gamtoje apyniai užauga iki 12 metrų aukščio, tačiau 6 metrų konstrukcija – visiškai pakankamo aukščio. Medžio ir vielos konstrukcijos kolekcijoje išdėstytos taip, kad bet kokiomis oro sąlygomis jos galėtų išlaikyti žaliąją masę. Mūsų mokslinėje kolekcijoje apyniai 6 metrų aukštį pasieks iki birželio pabaigos“, – pasakojo apynių Augalų Nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) kuratorius Kęstutis Obelevičius.