Kaunas sėkmingai įveikia Vilniaus mestą aviacijos iššūkį

Lietuvos aviacijos centru laikinai tapęs Kauno oro uostas sklandžiai perima iš Vilniaus tūkstančius keleivių ir netikėtumų kilti jau nebeturėtų. Antrieji pagal dydį Lietuvos oro vartai intensyvesniu režimu dirba nuo praėjusio savaitgalio, ėmus rekonstruoti Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo taką.

Lietuvos oro uostų (LOU) vykdomojo direktoriaus Donato Voverio teigimu, pirmadienis, liepos 17 d., buvo pirmoji pilnos veiklos darbo diena Kauno oro uostui, todėl iš esmės jau galima įvertinti jo darbą. Tiesa, keleivių srautai kiek didesni, nei prognozuota, bet situacija normali - tokia ji turėtų išlikti ir iki rugpjūčio 18 d., kai vėl pradės veikti Vilniaus oro uostas.

„Su keleivių srautais pavyksta susitvarkyti gerai. Manytume, kad keleivių skaičius yra daugiau mažiau nusistovėjęs: mes prognozavome, kad per tas 35 dienas Kaune turėsime vidutiniškai apie 10 tūkst. 800 keleivių (per dieną). Matome, kad srautas nusistovėjęs ties maždaug 11 tūkst., tai laikytume, kad srautas jau yra stabilus ir didelių netikėtumų nebeturėtų būti“, - antradienį naujienų agentūrai ELTA sakė D. Voveris.

LOU vykdomasis direktorius paaiškino, kad Kauno oro uoste fiksuojami trys piko laikai: anksti ryte, po pietų ir vakare. Itin didelis pikas yra šiek tiek po pietų, tarp 14 val. ir 16 val., kai per dvi valandas kyla ir leidžiasi apie 20 lėktuvų. Bet su darbu susitvarko tiek oro uosto infrastruktūra, tiek ir darbuotojai. Eilės Kauno oro uoste esančios mažesnės negu įprastai Vilniaus oro uoste.

D. Voveris teigė, kad susisiekimą su Kaunu ir pačiame mieste užtikrina intensyvus tarpmiestinių ir vietinių autobusų bei traukinių kursavimas, o bendradarbiavimas su partneriais vyksta sėkmingai.

„Mes esame patenkinti pasiektu rezultatu: matome, kad autobusai - ir „Ollex“, „Toks“, ir 29-ojo maršruto Kaune - važiuoja pilni tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Taigi, keleiviai renkasi būtent tą mūsų labiausiai rekomenduotą susisiekimo priemonę. Taip pat ir iš „Lietuvos geležinkelių“ girdime, kad keleivių traukiniuose yra“, - sakė D. Voveris.

Pasiteiravus, ar randasi nesklandumų, skundų, pavyzdžiui, dėl taksi kainų šalia oro uosto, pašnekovas teigė apgailestaujantis, „jeigu blogosios taksistų praktikos iš Vilniaus persikėlė į Kauną“, bet pabrėžė, kad Kauno oro uostas nereglamentuoja taksi veiklos, ir kartu paragino keleivius apsvarstyti galimybę rinktis jau minėtas kitas transporto priemones.

Į klausimą, ar Kauno oro uostui tekęs išbandymas gali tapti jo laimėjimu ir ar pastaruoju metu išaugintas šių oro vartų potencialas išliks ateičiai, D. Voveris teigė esąs įsitikinęs galimybe pritraukti į šį uostą daugiau naujų oro linijų.

„Be abejo. Kauno oro uosto tapimas pagrindiniu šalies oro uostu 35 dienoms yra puiki galimybė Kauno oro uostui parodyti save oro linijoms, kurios įprastai jame neskraido. Tikimės, kad ilguoju periodu daugiau oro linijų, įvertinusios gerą infrastruktūrą, gerą pasiruošimą, motyvuotą kolektyvą, rinksis skraidyti ir iš Kauno oro uosto“, - kalbėjo D. Voveris.

Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija prasidėjo liepos 14 d., ji tęsis iki rugpjūčio 17 d. 23:59 val. Per šį laikotarpį į mažesnį Kauno oro uostą laikinai numatyta perkelti maždaug 3100 skrydžių ir apie 300 tūkst. keleivių.

ELTA