Kaunas pateisino švietimo reitingų lyderio vardą: egzaminų įvertinimai pranoko šalies vidurkį

Po įtampos ir iššūkių kupinų metų šalies abiturientai pagaliau gali lengviau atsikvėpti – jau žinomi visų valstybinių brandos egzaminų rezultatai, daugelyje mokyklų įteikti ir brandos atestatai. Kauno dvyliktokų įvertinimai – geresni nei bendras šalies vidurkis. Mokiniai surinko net 342 šimtukus iš skirtingų dalykų. Tai patvirtina, kad šiais metais švietimo reitinguose pelnyta aukščiausia pozicija Kaunui nėra atsitiktinumas.

Gausiai užderėjo šimtukų

„Jau ne pirmus metus iš eilės Kauno abiturientai džiugina anglų kalbos įvertinimais. Lyginant su 2020-aisiais, šiemet jie ženkliai geriau išlaikė lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminus“, – aukštus kauniečių valstybinių brandos egzaminų rezultatus įvertino Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Daugiausia šimtukų Kauno abiturientai surinko iš anglų kalbos (136) egzamino. Toliau – lietuvių kalba ir literatūra (81), informacinės technologijos (41), matematika (34), biologija (32). Maksimalus balų skaičius gautas ir iš rusų kalbos (8), fizikos (4), chemijos (3), istorijos (1), geografijos (1) ir vokiečių kalbos (1) egzaminų.

Du Kauno technologijos universiteto gimnazijos auklėtiniai surinko po 6 šimtukus, o vienas – 5. Dar keturi KTU gimnazijos ir po vieną Kauno „Santaros“ ir „Saulės“ gimnazijų abiturientą džiaugiasi pelnę po 4 aukščiausius įvertinimus. Po 3 šimtukus atestatuose turi aštuoni KTU gimnazistai, trys „Saulės“ ir po vieną VDU „Rasos“ bei Jono Paulius II gimnazijos abiturientą.

Pirma vieta reitinguose

Analizuojant visų turimų egzaminų statistiką, matyti, kad miesto abiturientų surinktų taškų vidurkis – aukštesnis nei bendri visų moksleivių pasiekimai nacionaliniu mastu. Šiemet į pirmą reitingų vietą iškopęs Kauno miestas pagal švietimo rodiklius užtikrintai laikosi lyderio pozicijoje tarp kitų šalies savivaldybių.

Pasak O. Gucevičienės, kauniečių pasiekimai yra nuoseklaus darbo rezultatas. Mokinių ugdyme vadovaujamasi tiek bendrosiomis švietimo programomis, tiek ir žiūrima individualių kiekvieno mokinio poreikių. Aiškiai apibrėžiami  egzaminų  vertinimo kriterijai ir balų sistema. Tai suteikia vaikams daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir leidžia geriau pasiruošti mokyklos baigimui.

„Vienas sudėtingas etapas jau įveiktas, bet liko kita svarbi kelio dalis. Kad ir kur pasirinktumėte studijuoti, žinokite, kad augančiam Kaunui reikia stiprių profesionalų, todėl lauksime jūsų sugrįžtančių čia, į savo namus. Esate įkvepiantis pavyzdys ir motyvacija jaunesnei kauniečių kartai. Kurdami savo ateitį ir toliau išlikite lyderiais“, – penktadienį Kauno rotušėje sveikindamas daugiausia šimtukų surinkusius abiturientus linkėjo meras Visvaldas Matijošaitis.

Efektyvi pagalba prieš egzaminus

Prieš brandos egzaminų sesiją netrūko nuogąstavimų, kaip abiturientų rezultatus paveiks kone visus metus trukęs karantinas ir dėl to vyravęs nuotolinis ugdymas. Vis dėlto papildomos pedagogų bendruomenės pastangos atsipirko.

Švietimo įstaigos sutelkė dėmesį pagalbinėms priemonėms – organizuoti bandomieji egzaminai, o atitinkamai pagal jų rezultatus siūlytos specialistų konsultacijos. Jomis pandeminiu  laikotarpiu pasinaudojo beveik du tūkstančiai miesto dvyliktokų iš 21 ugdymo įstaigos.

Pedagogai į pasiruošimą brandos egzaminams skatino žvelgti nauju, netradiciniu kampu. Mokiniai teorines žinias taikė praktikoje: dalyvavo iššūkiuose, kurių metu mokėsi susidoroti su stresu, ugdėsi loginį mąstymą ir gilino jau turimus gabumus. Taip pat įsitraukė į interaktyvias veiklas projektuose, diskusijose ir konferencijose.

Vienas iš pavyzdžių – Kauno pedagogų kvalifikacijos centro (KPKC), savivaldybės specialistų, matematikos mokytojų metodininkų ir „Saulės“ gimnazijos bendruomenės parengtas neformaliojo ugdymo planas. Jo metu 9–12 klasių gimnazistai ne tik patobulino matematikos pasiekimus, bet ir pradėjo  efektyviau taikyti žinias kasdienėse situacijose.

„Rezultatų gerėjimas neatsiejamas nuo pačių vaikų aktyvaus įsitraukimo, pastangų ir įvairių sričių profesionalų – mokytojų, lektorių, psichologų – pagalbos. Tarpdisciplininiai ir pasiteisinę ugdymo formatai bus taikomi ir toliau.

Artimiausiuose planuose – projektas „Mokausi ir žaidžiu“. Jis padės mažinti mokymosi praradimus, patirtus dėl COVID-19, ugdyti vaikų socialines-emocines kompetencijas, skatinti fizinį aktyvumą, stiprinti gebėjimus matematikos, gamtos mokslų ir kalbų srityse“, – pasakojo KPKC direktorė Rasa Bortkevičienė.

Padėkos šimtukininkams

„Bendras geriausių miesto pedagogų susitelkimas ir abiturientų motyvacija tapo vienais svarbiausių veiksnių, kad dvyliktokai jaustųsi užtikrintai ruošdamiesi egzaminams, juos laikydami ir stebėdami gautus rezultatus. Visa bendruomenė – miesto mokiniai, jų mokytojai, įstaigų vadovai parodė ypač atsakingą požiūrį“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.

Visiems šimtukus gavusiems Kauno abiturientams bei juos parengusiems mokytojams įteikti padėkos raštai, o maksimalų įvertinimą iš 3 ir daugiau egzaminų pelniusiems – „Kaunastic“ dovanų kortelės ir unikalūs suvenyrai su M. K. Čiurlionio paveikslų motyvais.

Pirmiausia Kauno meras V. Matijošaitis padėkojo nuostabią kartą užauginusiems abiturientų tėveliams ir jų skirtą kantrybę, rūpestį bei išteklius. Taip pat šyptelėjo, kad po įtempto laikotarpio atėjo metas abiturientams švęsti savo pasiekimus, tad Kauno miesto vardu įteiktos dovanos padės tai deramai padaryti.

Kauno miesto Rotušėje, abiturientų apdovanojimų metu, į susirinkusiuosius kreipėsi ir keturis šimtukus gavęs Kauno „Saulės“ gimnazijos abiturientas Erikas Simanaitis: „Man, o tikiu, kad ir daugumai mokinių – gauti įvertinimai buvo asmeninio augimo ir ilgo darbo rezultatas. Norisi padėkoti gimnazijai ir Kauno miestui už sukurtas tinkamas sąlygas tobulėti“.