Kaunas pasirašė finansavimo sutartį šliuzo per Nemuną projektui: darbų vertė kol kas nežinoma

Kauno savivaldybė sukirto rankomis su Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) dėl laivybos šliuzo ties hidroelektrine poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo, skelbiama Kauno miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Pranešama, kad antradienį pasirašyta sutartis, kuria miestas įsipareigojo skirti finansavimą šiems startiniams darbams. Tai parodys, kokia galima tikslesnė objekto kaina ir konkretesni statybų terminai, nes kol kas tokia informacija nėra žinoma.

Savivaldybės teigimu, 2021 metų spalį Kauno mariose pasirašytas memorandumas davė pradžią deryboms su atsakingomis šalies institucijomis ir įmonėmis.
Per programą „Iniciatyvos Kaunui“ miestas kvietė teikti paraiškas pagal prioritetą „Kaunas – veržlus, tvarus ir kompaktiškas miestas“. Jo tikslas – investicinio patrauklumo ir verslumo didinimas, taip pat žinomumo, atvykstamojo turizmo skatinimas. Būtent šliuzo įrengimo projektu miesto vandens keliuose tikimasi atgaivinti laivybą.

Į savivaldybės kvietimą teikti paraiškas atsiliepė Vidaus vandens kelių direkcija, sutikusi imtis poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų dokumentacijos parengimo. Antradienį tai oficialiai įtvirtinta abiejų pusių parašais.

„Laivyba mūsų šalyje jau kuris laikas išgyvena renesansą. Savo ruožtu dedame pastangas, kad sudarytume tam palankias sąlygas, kurdami infrastruktūrą. Šiuo metu vykdomas TEN-T vandens kelio modernizavimo projektas yra esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemune. Į viską žiūrime kompleksiškai, jau pradėjome darbus ir Nemuno aukštupyje. Tikslas – eksploatuoti abi Nemuno upės atkarpas abipus Kauno HE užtvankos, kam neabejotinai reikalinga įrengti laivų šliuzą.

Šiandien pasirašyta Kauno miesto ir Vidaus vandens kelių direkcijos sutartis – tai pagrindas įgyvendinant tolimesnius planus. Sutartis reikalinga, kad būtų galima atsakyti į klausimus prieš pasirenkant tinkamiausius sprendinius, įvertinant projekto sudėtingumą. Kauno miesto savivaldybės skiriamos lėšos leis įvertinti poveikį aplinkai, pateikti projektinius pasiūlymus, terminus ir šliuzo statybos kainą. Akivaizdu, kad projektui būtinas Valstybinės svarbos objekto statusas“, – komentuoja Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Nors šliuzo projekto per Kauno HES‘ą įgyvendinimas įvardijamas kaip tolimos ateities perspektyva, miestas jau dabar imasi išankstinių darbų užtikrinant geresnį susisiekimą šiame transporto mazge.

Prieš metus ties Amalių geležinkelio pervaža prasidėjo Pietrytinio aplinkkelio projektas – įrengiami nauji viadukai ir kelias nuo Palemono iki T. Masiulio gatvės. Tačiau tai – tik pirmasis etapas, kurį planuojama užbaigti kitąmet.

Iš viso Pietrytinio aplinkkelio statybų projekte numatyti 4 etapai. Antrajame laukia Ateities plento rekonstrukcija nuo A1 magistralės iki Palemono gatvės, įrengiant 2,6 km ilgio kelią. Trečiame etape – 5,1 km ilgio Marijampolės plento atkarpos rekonstrukcija, o paskutinis, ketvirtasis – pats ambicingiausias – naujo tilto per Kauno HE ir jo prieigų bei jungčių statyba žemiau hidroelektrinės.

Šliuzo įrengimas ties vadinamuoju HES‘u yra pažymėtas Kauno bendrajame plane. Tačiau nuo pat 1962-ųjų, kai buvo pastatyta hidroelektrinė, šliuzo projektas liko neįgyvendintas.

Prieš dvejus metus miesto vadovai ėmėsi iniciatyvos šią klaidą ištaisyti, pateikdami nacionalinės valdžios institucijoms siūlymą imtis šliuzo ir žuvitakio projekto įgyvendinimo.