Kaunas nutarė statyti paminklą A. M. Brazauskui

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį pritarė iniciatyvai statyti paminklą buvusiam prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, dėl tikslios įamžinimo vietos ketinama apsispręsti vėliau.

Tam pritarta tarybos posėdyje 25 miesto politikams balsavus „už“, septyniems balsavus „prieš“ ir septyniems susilaikius. 

Reaguodamas į sprendimą, kultūros ministras Simonas Kairys pakartojo šią idėją laikantis nevykusia.

„Tinkamiausias sprendimas būtų, kad politikai keltų tokias idėjas, kurios vienija, ne kurios skaldo“, – antradienį žurnalistams sakė jis.

„Aš manau net pats Algirdas Brazauskas, jeigu jis būtų gyvas, turėtų šiek tiek kitokią nuomonę negu Kauno meras“, – kalbėjo ministras.

Opoziciniai tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai klausimą pristačiusio Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo klausė, kurioje vietoje paminklą ketinama statyti, kiek jis kainuos.

„Vadovaujantis projekto konkurso taisyklėmis, sudaroma paminklo vertinimui komisija, kurios sudėtis bus patvirtinta administracijos direktoriaus įsakymu. Kas į ją įeis, šiuo metu tikrai negalėčiau atsakyti“, – tvirtino S. Rimas.

Jo minėta komisija, spręsdama dėl konkurso laimėtojo, atsižvelgtų į vietą, tačiau šią pasiūlyti turėtų paminklo autoriai. Diskutuojama, kad paminklas galėtų atsirasti Istorinės Prezidentūros kiemelyje, tačiau ši idėja sulaukė dalies politikų, kultūrininkų kritikos.

„Teisiškai būtų nelabai įmanoma paminklą statyti Istorinės Prezidentūros kiemelyje, nes savivaldybė nėra jo valdytoja ar naudotoja“, – BNS nurodė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Istorinės Prezidentūros pastatas su kiemeliu yra Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys, valdomas Kultūros ministerijos.

Pasak S. Rimo, kiek lėšų reikės projektui, turėtų paaiškėti po konkurso.

„Sprendžiama dėl inicijavimo. Procedūriškai kaina paaiškėtų tik įvykus konkursui, atrinkus kažkurį darbą“, – posėdyje kalbėjo jis.

Paminklo statymą klausimą inicijavęs meras Visvaldas Matijošaitis replikavo, kad „turbūt, bus pigiau negu vytį („Laisvės kario“ skulptūrą prie Kauno pilies – BNS) statyti“.

„Turbūt, į šitą klausimą turėčiau atsakyti ne aš. Šiuo atveju, tiesiog vykdau procedūrą“, – TS-LKD narės Rasos Duobaitės-Bumbulienės klausiamas, ar nereikėtų dėl paminklo statymo surengti visuomenės apklausos, pažymėjo S. Rimas.

TS-LKD frakcijos narys Paulius Lukševičius prieš balsavimą konstatavo, kad šis sprendimas Kauną parodo neturint istorinės atminties politikos.

„Matome eilinį kartą, kad nėra pas mus Kaune istorinės atminties politikos. Ir iniciatyvos paprasčiausiai skaldo visuomenę. Šitas klausimas yra provokatyvus žvelgiant į Kauno istoriją kaip laisvės kovų istoriją, (…) šitos asmenybės įamžinimas yra skaldantis, nes puikiai prisimename jo veiklą kaip okupacinio režimo atstovo“, – teigė politikas.

Tuo metu konservatorių frakcijos seniūnas Martynas Prievelis tvirtino, kad istorinės atminties politika turėtų būti formuojama specialistų, ekspertų, ne atskirų politikų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Audronė Jankuvienė, pažymėjo, kad „subjektyvumas šiuo klausimu yra neišvengiamas“ ir bet kuris atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas galėtų pretenduoti į įpaminklinimą, tačiau nė vienam nėra vieta Istorinėje Prezidentūroje, nes tai „tarpukario prezidentų darbo vieta“.

Idėją buvusiam šalies vadovui statyti paminklą Kaune iškėlė šios savivaldybės meras V. Matijošaitis.

„Kitąmet sueis 15 metų nuo prezidento mirties, bet iki šiol buvusiam valstybės vadovui nėra pastatyta deramo atminimo ženklo. Pabandysime tai padaryti Kaune“, – anksčiau savivaldybės pranešime buvo cituojamas Kauno meras.

Jo teigimu, mintį pastatyti paminklą buvusiam prezidentui pametėjo prieš kelias savaites gauta užklausa iš žiniasklaidos. Anot mero, žurnalistas priminė seną įvykį, kai paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Kaune viešėjęs A. M. Brazauskas apsilankė Istorinėje Prezidentūroje ir sau būdingu sąmoju pasiteiravo, ar kada nors ateityje ten stovės ir jo skulptūra.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad paminklo vieta bus parinkta konkurso būdu, tačiau V. Matijošaitis yra užsiminęs, jog jis galėtų stovėti Istorinės Prezidentūros kiemelyje.

Tuo metu S. Kairys kalbėjo pasigendantis dokumentų, įrodančių, kodėl A. M. Brazausko paminklas turi būti Kaune ir Istorinės Prezidentūros kiemelyje. Ministras taip pat pridūrė manantis, jog nuo buvusio prezidento mirties praėjo per mažai laiko.

„Akivaizdu, kad dar daug įvairiausių nuomonių, susiskaldymų yra Lietuvos visuomenėje“, – kalbėjo jis.

Idėja pastatyti atminimo ženklą A. M. Brazauskui šioje vietoje sulaukė dalies politikų, kultūrininkų kritikos.

Paminklas būtų statomas už savivaldybės lėšas.

Anot S. Kairio, kai kalbama apie viešas lėšas, procesas turi būti maksimaliai skaidrus.

„Negali kažkas tiesiog sugalvojęs informuoti, kad paminklas bus statomas vienoje ar kitoje vietoje. Tam pirmiausia reikalingos ir procedūros, viešas kvietimas teikti idėjas, projektus, kaip tas įamžinimas turėtų atrodyti“, – sakė ministras.

A. M. Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas vykdė 1993–1998 metais, o 2001–2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.

Jis taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1992–1993 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas, sovietmečiu kurį laiką vadovavo Sovietų komunistų partijos padaliniui Lietuvoje, 1988 metais jam vadovaujant Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. A. M. Brazauskas buvo išrinktas jos vadovu, vėliau tapo Lietuvos demokratinės darbo, Lietuvos socialdemokratų partijų pirmininku.

A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.