Kaštonų alėjos likimas: vienoje pusėje „auga” emocijos, kitoje – argumentai

Kaštonų alėjos rekonstravimo projektas sulaukia vis daugiau dėmesio. Dėl nepalankaus dendrologo vertinimo alėją planuojama išpjauti ir atsodinti naujais medžiais. Vetuodami tokį sprendimą, šiauliečiai rinkosi į pilietinę akciją „Išsaugokime Kaštonų alėją.“ Savivaldybė savo ruožtu organizuoja pasipiktinusios miesto bendruomenės susitikimą su vertinimą atlikusiu specialistu ir žada užsakyti papildoma tyrimą.

Vertinimą prilygino būrimui iš kavos tirščių

„Seniai žinojau, kad bus daroma Kaštonų alėjos rekonstrukcija. Ir laukiau jos, ir bijojau, bet kad bus priimtas drastiškas sprendimas kaštonus šalinti, nesitikėjau. Manau, niekas nesitikėjo. Kai kam nors apie tai pasakau, matau, kaip ištįsta žmogaus veidas“, – sako pilietinės akcijos iniciatorius Alfredas Daulius.

Šiaulietis pro savo studijos langus kaštonus stebi beveik 15 metų. „Su tais medžiais esu suaugęs, neįsivaizduoju, kad jų gali nelikti. Medžių kirtimo problema Lietuvoje apskritai labai skaudi. Tai – ryšių tarp kartų sutraukymas. Juk medis sodinamas ne sau, jis sodinamas vaikams, anūkams“, – samprotauja A. Daulius.

Grėsmė alėjoje augantiems kaštonams iškilo po to, kai jų tyrimą atliko rekonstrukcijos projektuotojų samdytas dendrologas. Didžioji dauguma medžių įvertinti trejetu, kitaip tariant – blogai. A. Daulius išvadomis nepasitiki: „Kaštonus apžiūrėjome su Lietuvos arboristikos centro vadovu Sigitu Algiu Daveniu. Jis pasakė, kad medžiai yra puikiausios formos, jiems nieko netrūksta.“

Tokios pačios pozicijos laikosi ir gamtininkas Darius Ramančionis. „Tie balai – pliki skaičiai. Ką jie reiškia? Duokite mums ekspertizes, aktus, dabar tiesiog buriama iš kavos tirščių“, – piktinasi jis.

Taip pat skaitykite: Šiauliečiai raginami sukilti prieš Kaštonų alėjos naikinimą (FOTO)

Ta pati alėja, kiti medžiai

Administracijos direktoriaus pavaduotojas Marius Velička ironizuoja, kad nustatyti medžio būklę vien pažiūrėjus – didelis talentas. „Tikrai neužtenka atvažiavus pasižiūrėti į medį. Argumentuotas pokalbis galėtų vykti tuomet, jeigu kas nors man duotų dokumentą ir sakytų: "Žiūrėk, dendrologas, kuris atliko vertinimą, padarė klaidą, neteisingai naudojosi metodika, neteisingai priskyrė balus." Aš nesu už kaštonų kirtimą, bet pasakykite man logišką, pagrįstą argumentą, kad galėčiau priimti kitokį sprendimą“, – prašo M. Velička.

Pavaduotojas, tiesiogiai kuruojanti Kaštonų alėjos rekonstrukciją, pažymi, kad pagal dabartines dendrologo išvadas medžiai serga, yra pažeisti dėl per dažno genėjimo.

Šiuo metu alėjoje siūloma palikti tik 4 senuosius kaštonus, augančius jos pradžioje prie Vilniaus gatvės. Likusią alėjos dalį projektuotojai rekomenduoja atsodinti kita kaštonų rūšimi – rausvažiedžiais kaštonais. „Šie medžiai prisitaikę augti urbanizuotose teritorijose. Jų kitas ūgis, kita kamieno formavimosi vieta, o žalioji dalis būtų tokia, kuriai nereiktų žmogaus intervencijos – genėti ar pan.“, – aiškina M. Velička.

Dendrologas: gamtoje turi būti rotacija

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Šiaulių regiono muziejinių vertybių skaitmeninimo centro vedėja Vilija Ulinskytė-Balzienė stebisi Savivaldybės planais. „Kaštonų alėja – tai ne šiaip miesto urbanistinės plėtros elementas. Tai – Didždvario parko komplekso dalis. Šiuo atveju kalbame apie paveldosauginę teritoriją, todėl ten esantys želdiniai yra toks pats saugotinas elementas kaip pastatai. Mes, paveldosaugininkai, žinome, kaip būna, kai susiduriama su griūvančia siena. Paprasčiausia pasakyti, kad išsaugoti neįmanoma. Bet jeigu labai nori, rasi būdų“, – sako V. Ulinskytė-Balzienė ir priduria, kad jeigu išsaugoti kaštonų vis tik nepavyktų, privalu juos pakeisti identiškais želdiniai. – Kitaip tariant, apie jokius rausvažiedžius kaštonus kalbos negali būti.“

Šiaulių universiteto Botanikos sodo dendrologas Vaidas Juknevičius teigia, kad gamtoje turi būti rotacija. „Dabar augančių kaštonų šaknynas išnaudojo visą aplink jį esančią žemę, augdamas pasiėmė kas tik galima geriausio. Jeigu į seno kaštono vietą pasodinsime naują kaštoną, pasmerksime augalą skursti – toje žemėje viskas išeikvota. Gamtoje yra rotacija, flora turi keistis. Į tai reikia reaguoti. Kitas dalykas – ligos. Jeigu kaštonai serga ir mes į jų vietą pasodinsime naujus, tikėtis, kad neužpuls tos pačios ligos, būtų naivu“, – aiškina jis.

Kylančius klausimus ir nuomonių išsiskyrimą Savivaldybė ketina glaistyti organizuodama susitikimą su kaštonų vertinimą atlikusiu specialistu. „Nuspręsta iškviesti tyrimą atlikusį dendrologą ir papildomai pristatyti visuomenei medžių būklę. Jeigu reikės, galėsime užsakyti papildomą vertinimą. Tą darėme ir Vilniaus g. atveju, tik pasakysiu iš anksto – bent jau ten tyrimų rezultatai vieni kitus atitiko 100 proc. Tokiu atveju turėsime vadovautis atestuotų specialistų išvadomis, o ne priimti emocinį sprendimą“, – sako vicemeras Domas Griškevičius.