Kaštonų alėja – dar viena varnelė valdininkų darbų sąrašuose

Pirmadienį Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje surengtas trečiasis ir paskutinis Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projekto viešasis svarstymas. Užsiminta, kad diskusijose dėl medžių išsaugojimo paskendo projekto estetinė ir idėjinė vertės. Architektas Vytenis Rudokas sako, kad iki idėjinių projektų dar nepribrendome: per miesto centrines erdves „važiuoja“ biurokratinė mašina, orientuota ne į kokybišką rezultatą, o į darbų atlikimą.

Įžvelgia ydingą praktiką

Viešajame svarstyme pristatytą Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projektą dizaineris Darius Linkevičius vertino skeptiškai. Projektoriaus ekrane rodomus mažosios architektūros elementus jis pavadino „paveikslėliais, nukopijuotais iš interneto“.

Projekto rengėjams paaiškinus, kad tai tėra idėjiniai analogai, D. Linkevičius pažėrė dar daugiau kritikos: „Kodėl jūs nepateikiate konkrečių vizualizacijų? Ydinga praktika, kai viešinimo momentu rodomi ne galutiniai sprendiniai, o kažkokie neva tai būsiantys ar nebūsiantys variantai. Mes negalėsime pamatyti ir aptarti galutinių sprendinių, o kai projektas bus pradėtas realizuoti, neturėsime jokios galimybės tuos sprendinius laiminti ar jiems prieštarauti. Bus šaukštai po pietų. Ir taip ne tik su šiuo projektu“.

„O po to valdžia klaus: kur buvote, kai sprendėme? Ką aptarėte? O ką čia aptarti, kai nieko nėra“, – dizainerį palaikė Tarybos posėdžių salėje sėdėję šiauliečiai. Jų į viešąjį svarstymą susirinko per 30.

Marijus Velička: „Tai – paveldėtas projektas“

Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Rūta Stuopelienė apgailestavo, kad projekto rengėjai nebendradarbiavo su Sąjungos ir Savivaldybės įkurta Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba. „Tikrai galėjome anksčiau pamatyti šiuos sprendinius – galbūt tuomet jie nebūtų trečią kartą rodomi. Uždavinius užduoda visuomenė, bet profesionalus žvilgsnis galėtų pasitarnauti miesto grožiui“, – teigė ji.

Kaštonų alėjos rekonstrukciją vykdančios bendrovės „Kelprojektas“ atstovas Dainius Gečas nevyniojo žodžių į vatą. „Mes – kelininkai. Mūsų užsakovas – Šiaulių miesto savivaldybė. Jeigu užsakovo užduotyje yra parašyta, kad reikia derinti, tuomet nešame, deriname. Jeigu ne, tada ne“, – aiškino jis.

Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projektą koordinuojantis Administracijos direktoriaus pavaduotojas Marijus Velička teigė, kad bendradarbiavimas su miesto architektais projekto užduotyje greičiausiai nebuvo numatytas. „Bent jau aš tokio dalyko nemačiau. Nepaisant to, šitas projektas architektų sąjungai buvo pristatytas. Kodėl ponia Stuopelienė įžvelgė, kad negavo kažkokios informacijos, nežinau“, – sakė jis.

M. Velička pritarė nuomonei, kad vietinės bendruomenės indėlis į mieste vykstančius projektus turėtų būti didesnis. „Jūs galite pasiteirauti apie Dainų pėsčiųjų tako projektą. Jį mes pradėjome taip: pirmiausia, sukvietėme bendruomenę, pasakėme, kokie mūsų planai, kokia idėja, kokios galimybės. Paklausėme žmonių, kaip jie matytų tą projektą ir surinkome pasiūlymus. Architektų prašysime į juos atsižvelgti, rengiant projektavimo dokumentus“, – pasakojo jis.

Tiesa, ar analogiška buvo Kaštonų alėjos pradžia, M. Velička pasakyti negalėjo. „Tai – paveldėtas projektas. Nežinau, kokia buvo jo pradžia, nes dirbu nuo 2017 m. rugsėjo.“

Alėjoje – mokslinis tyrimas

Miesto architektai ir dizaineriai užsiminė, kad diskusijose dėl medžių išsaugojimo paskendo projekto estetinė ir idėjinė vertės. Tiesa, medžių klausimas nebuvo pamirštas ir šįkart. Alėjos kaštonams viešojo svarstymo metu atiteko daugiausia dėmesio ir diskusijų.

Po antrą kartą atlikto medžių tyrimo paaiškėjo, kad iš 68 kaštonų išgelbėti įmanoma 54. 14 kaštonų vis tik rekomenduojama iškirsti – medžiai pernelyg pažeisti puvinio arba karščio. Iniciatyvinės grupės „Išsaugokime Šiaulių medžius“ toks sprendimas netenkino. „Prieš ateinant į svarstymą, dar kartą perskaičiau dendrologės išvadas – jose buvo kalbama apie kelis kaštonus, kurie yra paveikti karščio. Buvo sakinys, kad tokius medžius galėtume palikti stebėjimui: t. y. žiūrėti, kaip jie toliau auga ir atsigauna. Jeigu mes atsižvelgtume į šias rekomendacijas, gal iš tiesų reikėtų išrinkti tuos medžius, kurie linkę savaime išgyti ir stebėti, kaip jie atsistato. Šiauliams būtų unikali proga – tarsi mokslinis tyrimas“, – kalbėjo Lina Žutautė.

M. Velička pasižymėjo šias iniciatyvinės grupės narės pastabas.

Paveldosaugininkai ir vėl kiša koją?

Opiu tapo ir medžių atsodinimo klausimas. Vietoje 14 pažeistų kaštonų planuojama pasodinti 11 jaunų medžių, paliekant net 9 metrų tarpus. Tokias rekomendacijas pateikė dendrologai.

Neritmingą alėjos vaizdą projekto autoriai žadėjo ištaisyti įvairiais architektūriniais ir želdynų elementais, tačiau jų pasiūlymai svarstyme dalyvavusių šiauliečių neįtikino. Net keletas Kaštonų alėją pavadino „bedante burna“. Projekto rengėjai gynėsi: prarastas klasikinis alėjos įvaizdis – senųjų medžių išsaugojimo kaina.

„Alėja formuojama sodinant medžius taip, kad jų vainikai susilietų ir sudarytų tunelio įspūdį. Manau, kad atsižvelgiant į Kaštonų alėjos paveldosauginį statusą, tankesnis atsodinimas turėtų prasmę. Juk ir taip yra prarastų želdinių: sunykusių, išvartytų, išlūžusių. Vadinasi, medžių santykis būtų dar retesnis“, – sakė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Šiaulių regiono muziejinių vertybių skaitmeninimo centro vedėja Vilija Ulinskytė-Balzienė.

„Medžių tikrai nereikėtų labai išretinti – tada alėja nebus alėja. Jau dabar joje yra skylių – kaip dantys išmušti. Jeigu mes dar labiau praretinsime, alėjos tikrai nebeturėsime“, – pritarė R. Stuopelienė.

V. Ulinskytei-Balzienei taip pat užkliuvo atsodinimui parinktų kaštonų veislė. Anot M. Veličkos, ekspertai patarė rinktis geltonžiedžius kaštonus – jie yra labiau prisitaikę augti urbanizuotose teritorijose. „Pagal specialųjį planą numatytas Kaštonų alėjos atkūrimas, vadinasi, mes turime išlaikyti ne tik alėjos struktūrą, erdvę, bet ir želdynų istoriją. Vietoje dabar augančių paprastųjų kaštonų sodindami geltonžiedžius kaštonus, mes įnešime margumyno ir užkoduojame šios alėjos, istorinės alėjos, transformaciją. Paveldosauginiu požiūriu tai neteisinga“, – teigė muziejininkė.

Projekto rengėjai nesuprato arba apsimetė nesuprantantys V. Ulinskytės-Balzienės replikos ir vis kartojo, kad stengiasi išsaugoti alėjos istorinį veidą.

Specialisto komentaras:

„Idėjas palikime savo vaikams – gal jie gudriau už mus sugalvos“

Architektas Vytenis Rudokas Kaštonų alėjos rekonstrukciją būtų linkęs vadinti paprasčiausiu remontu:

– Sistema, kurios pagalba vyksta atsinaujinimas viešosiose erdvėse miesto centre, sukasi ne dėl gero ir kokybiško rezultato, o dėl to, kad būtų uždėta varnelė. Paleisti didžiuliai projektai, turi būti įsisavinami didžiuliai pinigai. Po truputėlį įsisuko biurokratinė mašina su visais valdininkais, kurie, nesiginčysiu, teisingai atliko savo darbus. Bet niekas nesukūrė kokybiško produkto... Ši problema aktuali ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje.

Traukinys jau išvažiavęs, kalbėti kaip ir vėlu, bet, mano galva, viskas turėjo vykti kitaip. Pirmiausia reikėjo surasti idėjas, pasižiūrėti, kokiomis priemonėmis galime jas realizuoti, kiek tai gali kainuoti, ir tik tada skirti pinigus. Ta pati Savivaldybė, manau, turėjo ieškoti idėjų, diskutuoti su bendruomene. Bet tai – labai sudėtinga užduotis. Tam reikia laiko, apklausų, bendravimo atskirose visuomenės grupėse ir pan. Yra daug metodų. Juos naudoja visame pasaulyje, bet mes iki jų dar neužaugome. Tik pradedame mokytis demokratijos.

Iš to, ką mačiau ir girdėjau Kaštonų alėjos viešajame svarstyme, galiu pasakyti, kad nereikia kelti jokių aukštų tikslų. Nesukursime nieko naujo – duok Dieve, senas plyteles pakeisime į kokybiškas ir sutvarkysime tuos senukus kaštonus. Stebuklo nebus. Bus tai, kas gausis. Ar paimsime bulvarą, kurio naują dalį daro užklimpę užbuksavę, gamindami produktą pusiau luptą, pusiau skustą, ar Kaštonų alėją, kuri, pristatoma trečią kartą, liko visiškai be idėjų.

Bet gal taip ir teisinga, nes, pasikartosiu, nepribrendome iki reikiamo lygio. Nei visuomenė, nei valdžia, nei patys architektai. Todėl aš sakau – atlikime viską techniškai tvarkingai, „apsišluokime“ miestą. O idėjas palikime savo vaikams – gal jie gudriau už mus sugalvos.