Kasdienis proto lavinimas būtinas kiekvienam

Klaidingai manoma, jog smegenys pailsi nieko neveikdamos. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog tie, kurie per atostogas tik ilsisi ir net neskaito knygų, į darbo režimą grįžta keliais procentais sumažėjusiu intelektu. Lavinti smegenis būtina net atostogaujant. Tam puikiai tinka stalo žaidimai.

Ir smagu, ir naudinga

Iki šiol žmogaus smegenys išlieka viena didžiausių gamtos paslapčių, tačiau žinoma, jog kuo mažiau naudojamės smegenų galimybėmis, tuo greičiau silpnėja mūsų intelekto galimybės. Vadinasi, smegenims nuo pat vaikystės iki gilios senatvės reikia nuolatinių treniruočių. Ne išimtis ir atostogų metas. Priešingai, atostogaudami nejaučiame streso, tad smegenų lavinimas gali būti visiškai kitoks. Vienas iš sprendimo būdų – stalo žaidimai, kurie sužadina daug teigiamų emocijų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Stalo žaidimai žaidžiami nuo neatmenamų laikų. Ilgą laiką jie laikyti tik aukštuomenės pramoga, tačiau dabartiniu metu ši pramoga tapo prieinama kiekvienam. Tai ypač pravartu dabar, kai daugelis tarpusavyje bendrauja pasitelkę moderniąsias technologijas. Tai puiki galimybė, padedanti atkurti prarastą tarpusavio ryšį tarp vaikų ir nuolat skubančių jų tėvų. Stalo žaidimus galima žaisti kada ir kur tik norime, nepaisant blogo oro ar pinigų stygiaus. „Juk ne visos pramogos taip lengvai pasiekiamos“, – sako psichologė Ernesta Putrimienė.

Pozityvios emocijos, kurias patiriate, žaisdami stalo žaidimus, teigiamai veikia ir sveikatos būklę. Reguliariai žaidžiant stalo žaidimus, sumažėja tikimybė susirgti Alzheimerio liga, demencija. Šie žaidimai mažina depresiją. Kitos laisvalaikio veiklos, tarkime, keliavimas, skaitymas, sodininkavimas ir pan., tokio stipraus poveikio neturi.

Tikriausiai esate atkreipę dėmesį, jog ant dažnos stalo žaidimo pakuotės nurodoma, kad, pvz., „žaidėjų amžius nuo 4 iki 99 metų“, tad dažnas žaidimas tinka ir senjorams. Šiuo metu, kai matematines užduotis atlieka įvairios programos, dažnam sunku prisiminti per dieną užsibrėžtus atlikti darbus, PIN kodus, telefonų numerius. Kartkartėmis žaidžiami loginiai žaidimai skatina smegenis aktyviau dirbti. Gebėjimų ugdymas priklauso nuo žaidimo tipo. Vieni jų labiau orientuoti į kognityvinius gebėjimus, kiti į strategiją, atminčiai lavinti ir pan.

Vaikai į žaidimus žiūri rimtai, todėl laimėjimai ar pralaimėjimai jiems be galo svarbūs. Laimėję jie džiaugiasi ir stengiasi kitą kartą pasiekti dar daugiau. Tuo pačiu jie mokosi paisyti taisyklių, laikytis disciplinos, sulaukti savo eilės, išklausyti bei gerbti kitą, o svarbiausia – leidžia laiką drauge su jiems brangiais žmonėmis: tėvais, seneliais, broliais ar seserimis.

Sakysite, ir stalo žaidimams reikia paaukoti laiko? Jie nebūtinai turi būti ilgi. Jau po 5–10 minučių žaidimo suaktyvinama smegenų veikla.

Tinka visokiam skoniui

Pirmieji stalo žaidimai buvo gana primityvūs. Susėdę žaidėjai tiesiog mėtydavo išpaišytus akmenukus ir laimėdavo tas, kuris surinkdavo daugiausia taškų. Senovės Egipto faraonų kapavietėse randama rinkinių, panašių į šiuolaikines šaškes. Manoma, kad mirusiesiems jie buvo paliekami tam, kad tamsos karalystėje jie nenuobodžiautų.

Vienas intelektualiausių žaidimų iki šiol – šachmatai. Deja, dabartiniu metu ne dažnas galėtų pasigirti mokantis žaisti šachmatais. Būtent žaidimas šaškėmis bei šachmatais padeda tapti labiau motyvuotam, pabudina norą laimėti, aplenkti priešininką, tad verčia išmokti konkurencijos taisyklių. O juk įgyti įgūdžiai, žaidžiant įvairius žaidimus, atsiskleidžia ir tikrame gyvenime. Žaidžiant šachmatais, lavinama atmintis, loginis mąstymas, skatinamas kūrybiškumas, stiprinami problemų sprendimo įgūdžiai, išmokstama susidoroti su iššūkiais. Šis žaidimas naudingas tiek senam, tiek jaunam, tiek smegenims, tiek santykiams.

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, abejingą dėlionėms, dažnai vadinamoms „puzlėmis“. Dėlionės skatina loginį mąstymą, moko koncentracijos ir atkaklumo. Dėliojant paveikslą, reikia planavimo, erdvinės vizualizacijos, suvokimo įgūdžių, didelės kantrybės ir atidumo. Visi šie įgūdžiai naudingi bet kokio amžiaus žmonėms. Bent kartą keletą kartų per savaitę dėliojantieji dėliones gali džiaugtis stabilia emocine sveikata, lengviau randamais sprendimais į kasdienybėje iškylančius klausimus ir optimistiškiau žiūri į ateitį.

Stalo žaidimą domino žaidė daugelis karalių. Šį žaidimą itin mėgsta įvairaus amžiaus vaikai. Seniausias domino rinkinys rastas viename iš senovės Egipto faraono kapų. Įvairiose pasaulio šalyse buvo žaidžiama daugybė jo variantų. Nors tai atrodo paprastas žaidimas, tačiau jis puikiai lavina loginį mąstymą, dėmesio koncentraciją.

Minėtieji žaidimai – nesenstanti klasika, tačiau, anot psichologės E. Putrimienės, stalo žaidimų šiais laikais tiek daug, jog sau tinkantį galima rasti turint net ir išrankiausią skonį.

Sveikata pirmiausia priklauso nuo mitybos

Kad smegenis parengtumėte dienos darbui, gebėtumėte priimti reikalingą informaciją ir ją pritaikytumėte, neatsisakykite pusryčių.

Smegenims būtini B grupės vitaminai, kurių trūkumų požymiai gali būti labai įvairūs: Alzheimerio, Parkinsono demencijos, psichozė, depresija ir daugelis kitų.

Vitamino B1 šaltiniai: avižos, kepenys, lašiša, saulėgrąžų sėklos, žirniai, pupelės, rudieji ryžiai ir kt.

Vitamino B2 galima rasti jautienoje, kiaulienoje, piene bei jo produktuose, migdoluose, špinatuose, kiaušiniuose.

Vitamino B3 gausu skumbrėje, vištienoje, tune ir kt.

Vitaminas B9 kaupiasi burokėliuose, smidruose, brokoliuose, citrusiniuose vaisiuose ir pan.

Vitamino B12 randama moliuskuose, vaivorykštiniame upėtakyje ir kt.

Rinkdamiesi produktus, pirmenybę teikite omega-3 riebalų rūgštims, kurios yra svarbios smegenų vystymuisi ir veiklai visą gyvenimą nuo pat vaisiaus buvimo įsčiose iki senatvės. Tai riebios žuvys, silkė, jūros gėrybės.

Valgykite riešutų. Graikiniuose riešutuose, kurie nuo seno vertinami dėl teigiamo poveikio smegenims, gausu magnio, fosforo, kalio, vario, omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių.

Žemės riešutuose didelis niacino kiekis, kuris padeda ląstelėms atsinaujinti, apsaugo nuo Alzheimerio ligos ir su amžiumi susijusių pažinimo problemų.

Dažniau valgykite datulių. Tai kalio, fosforo, magnio bei lengvai pasisavinamos gliukozės šaltinis. Atmintį efektyviai stiprina bananai. Puikus smegenų maistas – sultingos kriaušės. Kūrybinį smegenų darbą skatina figos. Pasimėgaukite uogomis, ypač mėlynėmis, braškėmis, juodaisiais serbentais.

Dirbantiesiems įtemptą protinį darbą vertėtų į savo valgiaraštį įtraukti svogūnų, kurie skystina kraują ir geriau aprūpina galvos smegenis deguonimi.

Ruošdami patiekalus, nepamirškite prieskonių: ciberžolės, cinamono, imbiero.

Gerkite kmynų arbatą. Kmynai paskatina genialias ir kūrybingas mintis. Nepamirškite mairūno, rozmarino, mėtos, šalavijų.

Smegenų veiklai itin svarbūs mineralai. Geležies stoka siejama su suprastėjusiu gebėjimu mokytis, emocinėmis bei psichologinėmis problemomis. Seleno trūkumas – su pablogėjusia nuotaika, o cinko – su Alzheimerio liga bei depresija.

Miegas gyvybiškai būtinas kiekvieno žmogaus fizinei, psichinei bei emocinei gerovei palaikyti. Nuo susikaupusių per dieną toksinų smegenys apsivalo miegant, tad gerai išsimiegojęs žmogus – sveikas žmogus. Miegas labai svarbus įsiminimui ir atminčiai – naktį smegenys apdoroja informaciją, sistematizuoja, užrašo ją į atmintį.

Kuo aktyviau gyvename dieną, tuo geriau miegame naktį. Tie, kurie nevengia fizinio krūvio, gali pasigirti geresniais atminties gebėjimais, nepriekaištinga smegenų kraujotaka. Be to, fizinis krūvis didina laimės hormonų kiekį organizme, gerina nuotaiką, pasitenkinimą gyvenimu.