Kas yra intelektinė nuosavybė ir kaip apsaugoti savo kūrinius?

Kūriniai, kūrybiškumas, išskirtinumas – raktažodžiai, kurie įvairius – didelius ir mažus – verslus persekioja kasdien. Vieni juos ignoruoja, kiti pasitelkia kaip pagrindinius veiklos principus, įrankius. Net ir tokiu atveju, patys savaime šie įrankiai gali negarantuoti verslo sėkmės. Apsauga – štai raktažodis, kuris situaciją keičia iš esmės. Kūriniai, jeigu jie nėra apsaugoti, yra tarsi gatvėje, su raktais ir prierašu „pasisavink mane“ paliktas prabangus, tviskantis Maserati automobilis. Jeigu jis būtų tavo, leistum juo važinėtis visiems, kas tik nori?

Kaip apsaugoti kūrinius

Visi tavo sukuriami produktai yra intelektinė nuosavybė (gatvėje stovintis Maserati automobilis), kuria privalai pasirūpinti, jeigu nenori, kad ja naudotųsi, kas įsigeidžia. Intelektinė nuosavybė Lietuvoje yra skirstoma į dvi dideles savarankiškas sritis: 1) autorių ir gretutines teises; 2. pramonines nuosavybės teises. Abi intelektinės nuosavybės rūšys yra susijusios su asmens intelektinės ir kūrybinės veiklos rezultatais – literatūros, mokslo ar meno kūriniais, ir jų apsauga. Tačiau skiriasi priemonės ir procedūros, kuriomis galime šias teises realizuoti. Aptarkime kiekvieną atskirai.

Autorių ir gretutinės teisės

Šių teisių apsaugą Lietuvoje reguliuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, kuriame nurodyta, kad autorių teisės saugo literatūros, mokslo ir meno kūrinius, kurie yra objektyviai išreikšti kūrybinės veiklos rezultatai. Objektyviai išreikšti reiškia, kad šie kūriniai turi būti materialūs ar turėti kokią nors apčiuopiamą formą, kuri leistų kitiems žmonėms juos suvokti – pamatyti, išgirsti ar kitaip suprasti. 

Tokiais kūriniais laikomos knygos ir kiti tekstai, įskaitant elektroninę jų formą, įvairūs žodiniai kūriniai (pavyzdžiui, kalbos ar paskaitos), mokslo, dramos, muzikos, audiovizualiniai, dailės ir kiti kūriniai. Autorių teisės nesaugo idėjų, teisės aktų, jų projektų, oficialių valstybės simbolių ir ženklų, informacinių pranešimų ir kitų objektų, kurie nėra autentiškas ir originalus žmogaus kūrybinės veiklos rezultatas.

Turtinės ir asmeninės neturtinės autorių teisės

Egzistuoja turtinės ir asmeninės neturtinės autorių teisės. Pirmosios apibrėžia autoriaus teises gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą. Taip pat jos suteikia autoriui išimtines teises, kurios reiškia, kad autorius gali leisti arba uždrausti atgaminti, išleisti, versti, adaptuoti ar kitaip perdirbti, platinti, viešai rodyti ir kitaip naudoti savo kūrinį. Šios teisės gali būti perleidžiamos kitiems asmenims (pavyzdžiui, leidykloms, prodiuseriams). Dažnai už tai gaunamas atlygis.

Asmeninės neturtinės teisės yra susijusios su asmeniniu autoriaus santykiu su kūriniu. Jos apima autorystės teises, teisę į autoriaus vardą ir teisę į kūrinio neliečiamybę. Pirmoji nurodo įpareigojimą pripažinti autorystę aiškiai nurodant autorius vardą ir pavardę ant visų išleidžiamų kūrinių; antroji įtvirtina autoriaus teisę naudojant jo kūrinius reikalauti nurodyti (arba nenurodyti) jo vardą ar pseudonimą; paskutinioji suteikia teisę prieštarauti bet kokiam kūrinio iškraipymui ar pakeitimui. Šios teisės negali būti perleidžiamos kitiems asmenims.

Gretutinių teisių ypatumai

Gretutinės teisės yra susijusios su kūrinio atlikimu, įrašymu ar platinimu, tačiau nėra tiesiogiai autorių teisės – jos saugo ne pačius kūrinius, o asmenis ir organizacijas, kurios prisideda prie kūrinio viešo paskelbimo, atlikimo ar sklaidos, tai yra atlikėjus, fonogramos gamintojus, transliuojančiąsias organizacijas, audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojus, elektroninės spaudos leidėjus ir kitus asmenis. 

Šios teisės skirtos užtikrinti, kad atlikėjai, garso ir vaizdo įrašų gamintojai bei transliuotojai turėtų teises į savo kūrybinį darbą ar investicijas. Šios teisės taip pat būna turtinės ir neturtinės. Jos saugomos nepriklausomai nuo to, ar kūrinys atliekamas gyvai, ar skelbiamas jo įrašas. Tiek gretutinės, tiek autorių teisės į kūrinius įgyjamos nuo teisėto viešo paskelbimo ar kūrinio atlikimo momento. Papildomi veiksmai šioms teisėms realizuoti nėra reikalingi.

Pramoninės nuosavybės teisės

Antroji intelektinės nuosavybės sritis – pramoninės nuosavybės teisės – saugo kūrėjo interesus, susijusius su išradimais, naudingaisiais modeliais, pramoninu dizainu, prekių ir paslaugų ženklais, įmonių vardais, kilmės (vietos) nuoroda, puslaidininkinių gaminių topografijomis ir taip toliau. Pagrindinė jų paskirtis – apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos, išskirtinumo užtikrinimas. Aptarkime trijų populiariausių pramoninės nuosavybės objektų – išradimo, prekių ženklo ir dizaino – apsaugą.

Išradimo patentavimas

Išradimo teisinė apsauga yra vadinama patentu. Teisė į patentą atsiranda nuo išradimo sukūrimo momento, tačiau ją būtina aktyvuoti (realizuoti), tai yra kreiptis į Valstybinį patentų biurą, pateikti patento paraišką, atlikti kitas privalomas procedūras. Verta paminėti, kad patentuoti gali būti ne bet kokie išradimai, o tik tokie, kurie yra nauji (lig tol niekam nežinomi ar nepublikuoti), atitinka išradimo lygį (nėra akivaizdūs sprendimai konkrečios srities specialistui), pritaikomi pramonėje.

Išradimai įprastai kuriami tikslingai, techninių sprendimų ar jų atnaujinimų ieškoma ilgai, investuojama lėšų, todėl, savaime suprantama, išradimo kūrėjas turi interesą savo kūrinį apsaugoti nuo nesąžiningo naudojimo, gauti iš to pajamų. Šią apsaugą ir finansinę grąžą suteikia išradimo patentas, kuris uždraudžia kitiems naudoti išradimą be sutikimo net 20 metų, o už sąžiningą naudojimą išradimo autoriui garantuojama finansinė grąža. 

Prekių ženklo registravimas

Minimalų saugos garantą prekių ženklui suteikia autorių teisės, draudžiančios konkretų žymenį nukopijuoti. Tačiau to negana, siekiant apsisaugoti nu nesąžiningos konkurencijos, kai „pasiskolinamos“ pagrindinės idėjos ir sukuriamas panašus prekių ženklas, kuris gali klaidinti vartotoją dėl jo autentiškumo. Šiuo atveju apsaugoti gali tik prekių ženklo registravimas, kuris saugo konkrečius žymenis ne tik nuo identiško, bet ir panašaus prekių ženklo naudojimo.

Prekių ženklais laikomi įvairūs žymenys, kurių pagrindinė paskirtis atskirti vienas prekes ar paslaugas nuo kitų panašių prekių ir paslaugų ir šitaip pritraukti bei išlaikyti vartotoją. Šiandienos konkurencingoje verslo rinkoj, tai yra pagrindinė sėkmingo verslo dedamoji, kuri garantuojama tik prekių ženklą įregistruojant ir paskelbiant Prekių ženklų registre. Šią procedūrų atlieka Valstybinis patentų biuras, gavęs prekių ženklo paraišką.

Pramoninio dizaino apsauga

Pramoninis dizainas taip pat visiškai apsaugotas gali būti tik atlikus nustatytas jo registracijos ir paskelbimo procedūras Valstybiniame patentų biure. Tai garantuoja, kad konkurentai negalės kopijuoti ar kurti panašų dizainą, užtikrina išimtines kūrėjo teises. Šios teisės leidžia naudoti dizainą savo nuožiūra – licencijuoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar, priešingai, drausti naudoti, reikalauti atlyginti žalą, susidariusią dizainą naudojant neteisėtai. 
 
Intelektinės nuosavybės apsaugos iššūkiai

Intelektinės nuosavybės apsaugos aktualumas, verslo pasauliui plečiantis ir augant, darosi vis aktualesnis, jos suteikiamos naudos vis didesnės, tačiau įvairių iššūkių, susijusių su šių teisių pažeidimais, vis dar kyla. Pagrindiniai iššūkiai yra susiję žinių apie intelektinės nuosavybės apsaugą trūkumu, dėl ko daugiausia nukenčia mažieji ir vidutiniai verslai, paskiri kūrėjai, kurie kasdien rizikuoja, kad jų idėjos bus nesąžiningai pasisavintos.

Jeigu ramybės neduoda klausimai, kaip mažiausiais kaštais maksimaliai apsaugoti savo turtą ir gauti iš to finansinės naudos, ar nerandate atsakymų į kylančius klausimus intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, jums padėti visada pasiruošę METIDOS specialistai. METIDA – viena iš didžiausių įmonių Baltijos šalyse, kuri rūpinasi kūrėjų intelektinės nuosavybės apsauga ir gali pasiūlyti tinkamiausią paslaugų paketą jūsų turtui apsaugoti. Susidomėję kviečiami užpildyti greitą prekių ženklų registracijos formą.

Reklama