| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Viešasis transportas skirstomas į miesto, priemiestinius ir tolimojo susisiekimo (tarpmiestinius) maršrutus. UAB „Busturas“ šiai dienai vykdo tik du – miesto ir tolimojo susisiekimo. Ši istorija apie tolimąjį susisiekimą.
Tolimojo susisiekimo maršrutais, lyginant su miesto, keleiviai naudojasi mažiausiai, kadangi tarp miestų keleiviai važinėja ne kasdien, dėl to didesnę keleivių dalį sudaro atsitiktiniai ar „sezoniniai“ keleiviai: studentai, turistai, į kurortą ar pramogas vykstantieji ir pan. Pvz., UAB „Busturas“ keleivių 2017 m. miesto dalis sudarė 95 % visų pervežtų keleivių, 2018 m. (sausis-balandis) – 96,9 %, likusieji – tolimojo susiekimo ir užsakomųjų reisų. Įmonė taip pat nuo 2018 02 01 turi pasitvirtinusi metodiką, kur analizuojami ir vertinami pardavimai (pajamos Eurais) iš atskirų veiklų, pagal šią metodiką miesto dalis – daugiau nei 70 proc., tolimasis susisiekimas - daugiau nei 23 proc., užsakomieji reisai -1,4 proc. ir Autobusų stotis – 4,9 proc.
Tolimojo susisiekimo rinkoje UAB „Busturas“ patenka į stambiausių šias paslaugas teikiančių įmonių penketuką. Tačiau vieno iš lyderio pozicijose buvimas nereiškia, kad visi maršrutai ir veiklos yra pelningos.
Šioje rinkoje nuolat mažėjant bendram keleivių srautui ir siekiant efektyviai išnaudoti finansinius, žmogiškuosius ir kitus išteklius, bendrovės ekonomistai ir pervežimų skyriaus darbuotojai analizuoja keleivių srautus ir ekonominius rodiklius tam, kad priimti adekvačius, skaičiais ir faktais paremtus sprendimus. Nuo 2014 iki 2017 metų UAB „Busturas“ tolimojo susisiekimo keleivių bendrai sumažėjo apie 14 proc. %. Nepamirškime fakto, jog kainas reguliuoja pati rinka, be to keleivių paprastomis akcijomis, tinkančiomis kasdieninės paklausos prekių pardavimų didinimui, nepaskatinsi vykti į Gargždus ar Akmenę, jei jam ten vykti tiesiog nereikės.
Taigi dažnai paprastas darbuotojas, vairavęs autobusą, kuris vykdė jau šiai dienai nebevykdomą maršrutą, ar keleivis, kuris naudojosi šia paslauga, kad ir tris kartus per metus – lankydamas kaime mamą per mamų dieną, tėtį per tėvų ir abu tėvus- prieš Kalėdas, jaučia nepasitenkinimą dėl tam tikrų reisų, kurie tiesiog nebevykdomi. Žmogiškasis faktorius ir emocijos, natūralu, ir nepasitenkinimas tikrai suprantamas, bet įmonė yra vertina sistemiškai, skaičiuojami kaštai ir potencialios pajamos, nes darbuotojams būtent iš surinktų pajamų yra mokami atlyginimai ir užtikrinamos socialinės garantijos, modernizuojama aplinka. Beje, pridursime, kad kalbama apie komercinę UAB „Busturas“ veiklą, kurios nuostolių niekas nekompensuoja. Taigi ir vėl skaičiais, kodėl vis tik per pastaruosius metus priimti sprendimai tokie kokie, priimti. Pradedame:
Nuostolingus maršrutus UAB “Busturas” vykdė ne vienerius metus, tai tęsėsi metai iš metų, tačiau pelningi „dengdavo“ nepelningus. Iš pradžių buvo stengiamasi situaciją keisti kitais būdais: keičiami didesnės talpos autobusai į mažesnės, keičiama kainodara, atsisakoma pačių nepelningiausių dienų, keleiviai vaišinami kava, vandeniu, intensyvinama reklama, organizuojami interaktyvūs žaidimai, tačiau rezultatų tai davė nedaug, todėl atlikus gilią kiekvieno reiso, laiko ir maršruto analizę, kai tik tai atsirado galimybė tai padaryti (modernizuotos bilietų pardavimo programos, apjungiami ataskaitų duomenis ir t.t.) buvo priimti sprendimai nepelningų veiklų (maršrutų) pagaliau atsisakyti. Konkretūs pavyzdžiai ir ekonominiai rodikliai (nuostoliai), kuriais remiantis sprendimai uždaryti maršrutus buvo priimti:
Nuo 2016 m. vasario 1 d.:
Nuo 2017 liepos 1 d. nutraukti vykdyti UAB “Busturas” reisai šiais maršrutais:
Nuo 2017 m. liepos 16 d. nutraukti šie maršrutai:
Nuo 2018 m. birželio 1 d.
Tolimojo susisiekimo kryptys bei tvarkaraščiai, jų pakeitimai, atnaujinimai, nutraukimai yra derinami su LTSA (Lietuvos transporto saugos administracija) ir yra derinami taip, kad nebūtų dubliavimosi. Be to, savavališkai to padaryti jokia bendrovė negali, pirmiausiai pateikiami visi duomenys už keletą metų apie keleivius, pajamas ir t. t. LTSA gautus realius duomenis analizuoja, ieško galimybių kur ir kas tuos keleivius, kad ir labai nedidelę dalį, galės vežti, prie kokių maršrutų prijungti uždarytas kryptis ir pan.
Pabaigai labai paprastas retorinis klausimas mums visiems - bendrovės vadovų sprendimas atsisakyti nepelningos veiklos (atskirų maršrutų, ir ne vieno ar kelių) teisingas ar ne? Tiesiog kiekvienas pasvarstykime. Kad būtų lengviau atsakyti į šitą klausimą, parašysime tik tiek - nei vienas vairuotojas dėl nutrauktų reisų darbo neprarado. Pelningi maršrutai ir toliau vystomi, skatinami jų pardavimai, peržiūrima kainodara, paskelbtas konkursas trijų naujutėlaičių autobusų pirkimui.
Be to, juk kaip visi žinome, bendrovė yra valdoma savivaldybės, taigi ji yra mūsų visų tam tikra prasme, na tai kiekvienas kaip savininkas pabandykime pasamprotauti, jei mūsų bendrovės viena komercinė veikla (ar jos dalis, kaip šiuo atveju) metai iš metų (patiria tokio dydžio nuostolius), kiek metų dar bandytumėte besitraukiančioje rinkoje ieškoti būdo gelbėti? Tik atsakykite taip, lyg tai būtų Jūsų asmeniniai pinigai, galbūt netgi paskola iš banko vystyti veiklai. Beje, o algas ir mokesčius mokėti toliau reikia, remontuoti autobusus taip pat...
Pabaigai apibendrinsime ir patys, realiai gaunasi, kad geriau gyventi iš pelningų maršrutų atsisakant nuostolingų, nei iš tų pačių “surinktų” pinigų apmokėti nuostolius ir neturėti galimybės kelti atlyginimus ar tiesiog investuoti į įmonės veiklą.
0 0 0 0 0 0
1 1
0 0 0 0 0 2 0
0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 8 0 0 0 0 0 0 0 7 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 5 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
