Kas trečia užsiliepsnojanti transporto priemonė – lengvasis automobilis

Retas automobilio gedimas nuostolingumu gali prilygti gaisrui. Kas trečia Lietuvoje užsiliepsnojanti transporto priemonė – lengvasis automobilis, o gaisro atveju patiriami nuostoliai vidutiniškai siekia 6000 eurų, teigia viena draudimo bendrovė.

Gegužės 4-ąją minint ugniagesių ir gelbėtojų profesinę šventę, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad automobiliai liepsnoja dažniau nei esame linkę manyti, o tokiu atveju reikėtų pasikliauti profesionalų pagalba arba, laikantis saugaus gesinimo taisyklių, automobilį gesinti patiems.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, kasmet Lietuvoje sudega per 1000 transporto priemonių ir tai sudaro vidutiniškai 10 proc. visų šalyje kylančių gaisrų. Draudimo bendrovė skaičiuoja, kad iš visų gaisrą patyrusių transporto priemonių daugiau kaip trečdalis yra lengvieji automobiliai.

„Kibirkštis pavojinga tuo, kad iš lokalios problemos akimirksniu situacija gali pasikeisti ir automobilis gali užsiliepsnoti. Būtent todėl vidutinė draudimo išmokos suma vidutiniškai užauga iki 6000 eurų, o automobiliai beveik visais atvejais būna apgadinami nepataisomai“, – sako specialistas.

Pasak A. Žiukelio, dažniausios automobilių gaisrų priežastys – elektros ir degalų sistemų gedimai, o dūmai – ne tik akivaizdžiausias, bet ir lemiamas signalas, jog iki nelaimės tik vienas žingsnis.

„Dūmai signalizuoja, kad pakliuvote į bėdą. Jei pamatėte juos, pajutote degimo kvapą – žinokite, kad kelionė baigta. Kiek teko bendrauti su žmonėmis po automobilių gaisrų, jie užsimena, kad pastebėjo gedimų požymius: tai automobilis ėmė trūkčioti, tai šviesos užgeso, tačiau tokių „nekaltų“ simptomų jie nesureikšmino, ir važiavo toliau, o pastebėję dūmus anaiptol ne visi sugebėjo išgelbėti automobilį“,  – sako ekspertas.

Pasak jo, pastebėję dūmus, daugelis vairuotojų pasimeta ir paprastai daro tas pačias klaidas: skuba atidaryti variklio gaubtą, blaškosi ieškodami gesintuvo, neapsisprendžia, kviestis pagalbą ar bandyti gelbėtis pačiam.

„Pirma, kuo greičiau sustokite ir užgesinkite automobilio variklį. Sustoti reiktų saugioje teritorijoje, ne degalinėje, uždarose patalpose ar ten, kur itin intensyvus eismas. Antras žingsnis – skubiai išlaipinkite keleivius ir trečias – skambinkite bendrosios pagalbos numeriu 112“, – veiksmų seką vardija  vyras.

Žiukelio teigimu, tik atlikus visus šiuos veiksmus teoriškai galima pradėti gaisrą gesinti pačiam, tačiau ir čia reikia žinoti, kokios saugumo priemonės yra būtinos.

„Dažniausiai vairuotojų klaida – plikomis rankomis iki galo atidaryti variklio gaubtą ir tik tada imtis gesinti. Tai labai bloga strategija, nes rizikuojate ne tik nusideginti rankas, bet ir dar labiau įžiebti ugnį, mat „atplėšus“ kapotą ugnis gauna jos degimui būtino deguonies ir tik dar labiau įsiliepsnoja. Tad kapotą praverkite tik šiek tiek ir į atsiradusį tarpą iš šono purkškite gesintuvu. Tik prigesinus gaisrą, galima atidaryti variklio gaubtą ir galutinai baigti gesinti ugnį. Jei ugnį pastebėjote ratų srityje, su gesintuvu artinkitės iš šono, kad susprogusi padanga jūsų nesužalotų “, – sako A. Žiukelis.

Pasak eksperto, mašina sudega vidutiniškai per 15–20 min. Jei ugniagesiai iškviečiami laiku,  ir atvyksta operatyviai, liūdniausio scenarijaus gali pavykti išvengti, tačiau tikėtis, kad žalos nepatirsite – beveik nėra jokių galimybių.

„Mašinos užsiliepsnoja pakankamai dažnai, todėl būtinybė automobilyje turėti veikiantį bent 1  kilogramo gesintuvą nėra tuščias reikalavimas. Bent kartą gyvenime tiesiog išbandykite gesintuvą. Tai šiek tiek kainuoja, bet pasitreniruosite patys, įgysite būtinų ekstrinėms situacijoms įgūdžių. Nelaimės atveju tai gali padėti išvengti aukų ir sumažinti galimus finansinius nuostolius“, – sako A. Žiukelis.