Kas trečią šerną Širvintų rajone patiesė ne taiklus šūvis

Žinios apie afrikinį kiaulių marą nebedaro tokio įspūdžio, kaip buvo pirmaisiais šios ligos epidemijos metais. Matyt, jau įpratome, kad neišvengiamai teks susidurti su neigiamais padariniais, taigi taikomės prie situacijos ir viliamės, kad anksčiau ar vėliau ši kiaulių ir šernų liga bus pažabota.

- Ispanijoje afrikinis kiaulių maras registruojamas daugiau nei 20 metų, - pastebi medžiotojas. - O tai reiškia, kad per pastaruosius du dešimtmečius žmonėms nepavyko sukurti vakcinos nuo šios ligos.

Vaclovas Četrauskas mano, kad ir Lietuvoje ši liga siautės dar ilgai. Galima tik įsivaizduoti, kokių nuostolių patirs žmonės. Antra, tai neišvengiamai turės įtakos dešimtmečiais susiklosčiusiai ūkinei veiklai. Esant tokiems ligos plitimo stabdymo reikalavimams, smulkiesiems ūkininkams apskritai neapsimokės auginti kiaules, o šerną jei ir neįrašysime į raudonąją knygą, tai jį nufotografavę džiaugsimės it užfiksavę mešką. Medžioklės žinovas skaičiuoja, kad šiuo metu mūsų miškuose yra likę vos 5-8 proc. kažkada buvusios šernų populiacijos.

- Per 2017-2018 metų medžioklės sezoną, Medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo iki 2018 metų balandžio 15 dienos duomenimis, Širvintų rajono medžiotojų klubai sumedžiojo 392 šernus. Palyginimui galima pasakyti, kad prieš tai vykusio medžioklės sezono metu į statistiką buvo įtraukti 507 rajone sumedžioti šernai, - sako medžioklės žinovas.

Bet ir pusė tūkstančio sumedžiotų šernų - ne „aukso amžius“. Štai per 2009-2010 metų medžioklės sezoną Širvintų rajono medžiotojai buvo sumedžioję 975 šernus, taigi kone dvigubai daugiau. Paskui šernų būdavo sumedžiojama vis mažiau, nors prieš 5-6 metus apie tokį reiškinį, kaip afrikinis kiaulių maras, buvo girdėję tik specialistai. Jau po metų sumedžiotų šernų sumažėjo iki 776, paskui - iki 654.

Tada kalbintas apie tokio sumažėjimo priežastis, Vaclovas Četrauskas išskyrė, kad tai pirmiausia lėmė ne medžiotojų veikla, o pati gamta, kuri daugiausia ir reguliuoja žvėrių skaičių - kelios ankstesnės šaltos žiemos atsiliepė rajone gyvenančių šernų populiacijai. „Šernų banda optimizavosi, prisitaikė prie plotų ir, manau, maždaug tiek jų turėtų būti sumedžiojama artimiausiais metais. Dabartinio dydžio banda visiškai patenkintų medžiotojų poreikius ir nekeltų didelio pavojaus aplinkai ir žmonių veiklai,“ - 2012-aisiais „Širvintų kraštui“ sakė medžiotojas.

Deja, įsikišo liga. Jau kalbėdami apie 2013-2014 metų medžioklės sezoną, akcentavome, kad panašus nei anksčiau sumedžiotų šernų skaičius (781) buvo užfiksuotas tik todėl, kad valstybiniu mastu buvo paskelbtas „šernų genocidas“. Šį skaičių pirmiausia lėmė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos „iš viršaus“ nuleistas planas, pagal kurį medžiotojai turėjo kovoti su afrikinio kiaulių maro plitimu Lietuvoje. Kaip tada sakė Vaclovas Četrauskas, veterinarai akcentavo, kad, norint sustabdyti šios epidemijos plitimą, Lietuvoje reikia sumedžioti apie 90 procentų šernų, nes jų populiacija potencialiai kelia grėsmę kiaulininkystei. Pagal direktyvą, Širvintų rajono savivaldybėje esančiuose medžioklės plotuose buvo leista sumedžioti 918 šernų, taigi mūsų medžiotojai tuomet „plano“ neįvykdė. Tiesa, kiek atsigriebė per sekantį, 2014-2015 metų medžioklės sezoną, kai Širvintų rajone buvo sumedžioti 996 šernai.

Nors yra įvairių versijų, iš kur į Lietuvą atslinko afrikinis kiaulių maras, jos atrodo mažai tikėtinos ar net nerealios. 2007 metais daug jos židinių buvo rasta Gruzijoje, iš kur greičiausiai ši epidemija pasklido į Rusiją, per ją - į Ukrainą ir Baltarusiją. 2017-aisiais protrūkis užfiksuotas net Kaliningrado srityje.

Kadangi 2013 metais jos židinių aptikta Baltarusijoje netoli sienos su Lietuva, manoma, kad ši lyga pas mus galėjo atkeliauti būtent iš šio rytinio kaimyno. Pastaruoju metu linkstama ir prie to, kad šią ligą į mūsų miškus galėjo „paleisti“ ir didieji prekybos centrai, iš viso pasaulio atsivežantys maisto produktų, daržovių, vaisių bei tuo prekiaujantys. Kai oficialiai buvo leista tai, kas lieka neparduota, vežti į miškus žvėrims sušerti, ten galimai ir pateko iš kažkurios valstybės atkeliavęs užkratas. Kaip sako Vaclovas Četrauskas, nesvarbu, iš kur tai “užplaukė“, tiesiog šiuo metu esame tik „šio reikalo stebėtojai ir konstatuotojai“. Paskelbtos priemonės, kurios turėjo pažaboti ligą, galimai duoda ir neigiamų rezultatų: tikėtina, kad šernų gaišenų ieškantys, jas tvarkantys asmenys ant drabužių ir batų dar labiau išplatina užkratą.

Nors medžiotojai ir ruošėsi dėl šernų „konkuruoti“ su afrikiniu kiaulių maru, antrąjį 2017-ųjų pusmetį rajone užfiksuotas intensyvus šernų kritimas. Medžiotojai akivaizdžiai pajuto, kad jų šautuvo taikiklyje pasirodo vis mažiau. Per praėjusį medžioklės sezoną rajono teritorijoje buvo rasti 196 kritę šernai. Keistas santykis: lygiai pusė tiek, kiek jų taikliais šūviais paguldė medžiotojai.

Žinia, kiekvienoje situacijoje yra nuskriaustų ir patenkintų. Kol medžiotojai ir kiaulių augintojai „stebi ir konstatuoja“, augalininkyste užsiimantys ūkininkai ir sklypininkai gali džiūgauti - šernų išknistų daržų smarkiai sumažėjo. Tai, beje, vienintelis geras ženklas ir medžiotojams, kadangi šie savo lėšomis turi atlyginti savo medžioklės plotuose šernų padarytą žalą...

Gintaras Bielskis