Kas šiuo metu Šiauliuose lengviausiai rastų darbo?

„2024 m. pirmą kartą Lietuvos istorijoje į pensiją išeis daugiau žmonių, negu į darbo rinką įsilies naujų darbuotojų“, – grėsmingą situaciją apžvelgia Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento koordinatorė Ineta Naktinienė. Bet ir tiems darbingiesiems ne taip lengva prisitaikyti prie kintančios rinkos. Nepaisant mažiausio nedarbo iš visų didžiųjų šalies miestų, Šiauliai jaučia kvalifikuotų specialistų trūkumą, o tie, kuriems nepavyksta rasti darbo pagal turimą specialybę, noriai renkasi persikvalifikavimo galimybes. Beje, pavasaris gali būti sėkmingas tam tikrų profesijų atstovams.

Darbo ieškančio šiauliečio portretas

Kovo 1 d. duomenimis, 5 032 šiauliečiai, arba 7,6 proc. nuo visų savivaldybės darbingo amžiaus gyventojų, buvo registruoti Užimtumo tarnybos Šiaulių 2-ajame skyriuje. O laisvų vietų tiems 5 tūkstančiams šiuo metu – tik 250. Vis dėlto galima pasidžiaugti, kad nedarbas Šiauliuose yra mažiausias, nei fiksuotas kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ar bendras Lietuvos, kuris siekia 9,3 procento.

Pasak I. Naktinienės, jei reikėtų įsivaizduoti darbo ieškančio šiauliečio paveikslą, tai būtų maždaug 44 metų moteris (bedarbio statusą turi net 52,5 proc. moterų), turinti profesinį išsilavinimą, ieškanti pardavėjos, virėjos, socialinio darbuotojo padėjėjos, administratorės, valytojos darbo, bet jau pusmetį jo nerandanti.

Pavasaris ir vasara – galimybių metas

Įdomu tai, kad rinktis, atrodo, tikrai yra iš ko. Žinoma, kai kurių siauresnių sričių darbo pasiūlymų atsiranda retai, ne visiems specialistams yra daug pasirinkimų Saulės mieste, bet Užimtumo tarnybos atstovė rodo bendrus skaičius: praėjusiais metais darbdaviai Šiaulių apskrityje pateikė 21 679 darbo pasiūlymus, iš kurių 60 proc. darbo vietų buvo registruota Šiaulių mieste. Štai ir dabar, pavasarį, po truputį ima daugėti darbo pasiūlymų, nes artėja sezoninių darbų pradžia. Kaip pastebi I. Naktinienė, darbuotojų ima žvalgytis kelių remonto ir kelių tiesimo įmonės, savo veiklą intensyviau pradeda vykdyti maitinimo ir apgyvendinimo sektoriai, darbuotojų savo ūkiuose pradeda ieškoti ūkininkai.

„Šiuo metu dar nefiksuojame suaktyvėjimo maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje, tačiau kelių remonto įmonės jau intensyviai ieško kelio darbininkų. Užimtumo tarnybos duomenų bazėje turime 13 darbo pasiūlymų Šiaulių mieste šiame sektoriuje. Ieškoma kelininkų, grindinio klojėjų, kelių ir gatvių tiesybos inžinierių“, – sako specialistė. Tačiau intensyviausias sezoninių darbuotojų paieškų metas – balandis, gegužė, taip pat vasara.

I. Naktinienė sako, kad pernai pavyko įsidarbinti daugiau nei 2 500 šiauliečių: „Užimtumo tarnybos darbuotojai, tarpininkaujant su darbdaviais, padėjo įsidarbinti 2 670 Šiaulių miesto gyventojų. Didžioji dalis – 90 proc. – įsidarbino pagal neterminuotas darbo sutartis. Pagrindinė Užimtumo tarnybos funkcija – tarpininkauti įdarbinant, padėti darbo ieškantiems rasti tinkamą darbą, o darbdaviams – apsirūpinti darbo jėga.“

Įprastai ieškantieji darbo neturi ypatingų reikalavimų – jie būna siejami su turimu išsilavinimu, darbo patirtimi ir gebėjimais. Tačiau pasitaiko tam tikrų pageidavimų, ypač mamų ar vyresnio amžiaus asmenų. „Būna atvejų, kai asmenys nebepageidauja dirbti ankstesnio darbo. Dažnai tai yra siejama su sveikatos problemomis. Jaunos mamos pageidauja ne pamaininio darbo, o vyresnio amžiaus asmenys pageidauja dirbti ne visą darbo dieną, ne visu krūviu, ieško darbo, kuris būtų arčiau jų gyvenamosios vietos“, – sako I. Naktinienė.

Mažėja nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis

Kokių darbuotojų Šiauliuose trūksta labiausiai? „Svarbiausiu iššūkiu darbo rinkoje išlieka kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Ši problema aktuali visai šalies darbo rinkai, Šiauliai – ne išimtis. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad apie 60 proc. registruojamų darbo pasiūlymų skirti kvalifikuotiems darbuotojams, apie 20–25 proc. – vadovams ir specialistams, o nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis kasmet mažėja“, – Saulės miesto darbo rinką apžvelgia Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento koordinatorė.

Panašiai kaip ir visoje Lietuvoje, ne vienus metus Šiauliuose pastebimas pedagogų, gydytojų, įvairių sričių inžinierių trūkumas, taip pat jaučiamas statybininkų, programuotojų (gamyboje), psichologų, slaugos specialistų, sandėliavimo tarnybos tarnautojų stygius.

O šiuo metu darbdaviai ieško apdailininkų, automobilių šaltkalvių, buhalterių, elektrikų, socialinių darbuotojų, suvirintojų, virėjų. Gana lengvai darbą rastų tie, kurie pretenduotų į sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, virėjų, kepėjų ir konditerių, statybininkų, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių vietas. „Šių profesijų atstovams Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje skelbiama 3 kartus daugiau darbo vietų, nei registruota asmenų, pageidaujančių tokio darbo“, – tikina I. Naktinienė.

Šiauliečiai nebijo keisti kvalifikacijos

Džiugu, kad šiauliečiai, negaunantys darbo, nebijo keistis ir noriai renkasi persikvalifikavimą. Tą patvirtina ir Užimtumo tarnybos atstovė: „Analizuojant pastarųjų metų duomenis, matome, kad paramos mokymuisi priemonių dalyvių skaičius kasmet auga. Mažiausias į paramos mokymuisi priemones nukreiptų asmenų skaičius buvo 2020 m., didžiausias – 2023 m.“

Dažniausiai domimasi profesiniu mokymu – pernai jį rinkosi 211 šiauliečių. Populiariausios buvo motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo, apskaitininko, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programos.

Taip pat pernai 130 asmenų įgijo aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas. „Dažniausiai rinkosi IT srities mokymus – programavimo, grafinio ir skaitmeninio dizaino, sistemų kūrimo, duomenų analitiko, e. pardavėjo-konsultanto mokymo programas“, – vardija specialistė.

Be to, I. Naktinienė sako, kad dar vienas naudingas projektas vykdomas nuo praėjusių metų liepos 1 dienos – „Kryptis – ateitis“. „Jau pats pavadinimas sufleruoja, kad turima omenyje ateities profesijas. Projekto tikslas – paskatinti bedarbius ir užimtus asmenis įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas, steigti darbo vietas, kurios prisidėtų prie skaitmeninės ar žaliosios pertvarkos bei atspindėtų žiedinės ekonomikos tikslus“, – pasakoja Užimtumo tarnybos atstovė.

Mažiau laisvės derėtis dėl darbo sąlygų

2023-ieji metai nestokojo iššūkių žmonėms, verslui, todėl nenuostabu, kad viskas turėjo įtakos ir darbo rinkos situacijai. Anot I. Naktinienės, praėjusiais metais buvo fiksuotas darbo vietų mažėjimas, kurį nulėmė pasaulio ir ypač Europos geopolitinė situacija. „2023 metus taip pat lydėjo darbo rinkos lėtėjimas, sąlygotas išaugusių energetinių išteklių kainų, žaliavų trūkumo, išaugusių palūkanų, infliacijos spaudimo atlyginimams ir smukusios paklausos. Todėl darbdaviai buvo linkę išlaikyti esamus darbuotojus, neplėtė paslaugų ir gamybos pajėgumų“, – aiškina I. Naktinienė.

Na, o įmonių plėtros – augs ar ne – planai turi tiesioginę įtaką ieškantiesiems darbo, mat jei verslai šiuo metu pristabdo plėtrą, tai, pasak I. Naktinienės, kandidatai į laisvas darbo vietas, kurie nori įsidarbinti greitai, turi mažiau galimybių rinktis ir juo labiau – derėtis dėl įsidarbinimo sąlygų. Kitaip trūkstamą vietą netruks užpildyti kitas kandidatas. „O ilgėjant darbo paieškos laukui, tikėtinas ilgalaikių bedarbių skaičiaus augimas“, – pastebi Šiaulių klientų aptarnavimo departamento koordinatorė.

Tikėtina, kad nedarbo mažėjimo dėl sezoninių darbų pasiūlos galima sulaukti II–IV metų ketvirčiais. Dar vienas svarbus aspektas – didės neįgalių asmenų įtraukimas į darbo rinką, nes įsigaliojo kvotų reikalavimai viešajame sektoriuje.

Senstančios populiacijos pasekmės ir technologijų įtaka

I. Naktinienė išskyrė ir pagrindinius iššūkius, su kuriais susidurs darbo rinka. Pirmasis ir labiausiai neraminantis – į darbo rinką ateinančių asmenų neužteks pakeisti visų į pensiją išeinančių darbuotojų. „2024-aisiais pirmą kartą Lietuvos istorijoje į pensiją išeis daugiau žmonių, negu į darbo rinką įsilies naujų darbuotojų. Sveikatos priežiūros, socialinio darbo paslaugų paklausai augant, didėja susijusių profesijų reikalingumas“, – į su populiacijos senėjimu susijusias tendencijas atkreipia dėmesį specialistė.

Iššūkiu ir toliau liks technologijos. Darbuose naudojant dirbtinį intelektą, robotizuojant ir automatizuojant procesus, reikės asmenų, gebančių valdyti technologijas. Naujų darbo vietų gali atsirasti ir dėl augančio dėmesio tvarumui. „Tvariosios ekonomikos sektoriai, tokie kaip atsinaujinantys energijos šaltiniai, perdirbimas, aplinkai draugiškos technologijos, gali kurti naujų darbo vietų ir skatinti ekonominį augimą“, – pabrėžia I. Naktinienė.

Turint omenyje sparčiai kintančią darbo rinką ir darbo sąlygas, dar svarbesnės liks persikvalifikavimo galimybės arba mokymai, padedantys prisitaikyti darbo rinkoje ir išlikti konkurencingiems.