Kas penktas vaikas - nutukęs, įspėja A. Veryga, ŠMM žada 3 kūno kultūros pamokas

Nuo kitų mokslo metų mokiniai mokykloje sportuos daugiau. Kaip pirmadienį sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, vietoje dviejų kūno kultūros pamokų bus trys, o priešmokyklinukai ir ikimokyklinukai sportuos dvi valandas per savaitę vietoje vienos.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) surengtoje spaudos konferencijoje ministrė J. Petrauskienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pristatė bendro SAM, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Tautinio olimpinio komiteto projekto „Olimpinė savaitė“ rezultatus, apžvelgė jaunimo nejudrumo problemą Lietuvoje ir galimus jos padarinius.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga konstatavo, kad vaikų sveikata nuolat blogėja ir ne vienerius metus.

„Tai rodo skaičiai. Pavyzdžiui, sergamumas antro tipo cukriniu diabetu tūkstančiui gyventojų per dešimtmetį patrigubėjo, daugėja žmonių, kurie suserga liga, nulemta gyvensenos - mažo fizinio aktyvumo, netinkamos mitybos“, - apgailestavo ministras.

Pasak A. Verygos, liūdniausia, kad kuo vyresni mūsų vaikai, tuo mažiau aktyvūs.

„Turime nemažai šalies piliečių, kurie netinka karo tarnybai dėl nepakankamo fizinio pasirengimo ir sveikatos problemų. Tokių yra per trečdalį nuo visų jaunuolių. Turime labai daug gyventojų, kurie serga depresijomis. Fizinis aktyvumas leistų išvengti didelės dalies nuotaikos sutrikimų. Judėjimo metu pasigaminančios medžiagos reikalingos užtikrinti mūsų gerai savijautai. Žiūrint į fizinės sveikatos išraiškas, tai, kad mūsų vaikai mažai judrūs, susiję ir su augančia blogos psichikos sveikatos, neinfekcinių ligų ir ypač antro tipo diabeto rizika“, - vardijo ministras.

Pasak A. Verygos, Lietuvoje daugėja nutukusių vaikų. „20 proc. Lietuvos vaikų turi antsvorį, nors prieš keletą metų didžiavomės, kad Lietuvos vaikai nėra nutukę - buvo iš lieknesnių“, - sakė ministras. A. Verygos teigimu, priežastis paprasta, - valgydami vis daugiau sveikatai netinkamo maisto, vis mažiau judame.

„Turime žiūrėti ne tik kaip skaniau pavalgyti ir turėti kompiuterinės technikos, bet ir pasižiūrėti, ką kitos šalys daro, kad vaikų judrumas būtų didesnis“, - pridūrė ministras.

Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė pristatė ministerijos iniciatyvas, kurių tikslas - didinti mokinių judrumą.

Sporto įstatymo nauja redakcija kaip tik ir orientuota į tai. „Nuo 2019 metų numatoma trigubai didinti sporto rėmimo fondo lėšas, kurių didžioji dalis skirta projektams ir programoms, skirtoms fizinio aktyvumo didinimui“, - sakė J. Petrauskienė, pridurdama, kad ši priemonė pasitarnaus ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, kurių aktyvumas nepakankamas.

Pasak ministrės, sportavimas ne tik stiprina kūną, bet ir skatina bendravimą, bendradarbiavimą, atsakomybę, valią, kitas savybes, svarbias žmogui ugdytis.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės teigimu, Olimpinės savaitės idėja kilo bendraujant su A. Veryga ir pasižiūrėjus, kokia sudėtinga vaikų sveikatos situacija.

Į renginius įsitraukė net 12 tūkst. pradinukų ir tai, D. Gudzinevičiūtės nuomone, labai gerai. „Mūsų užduotis ne ugdyti olimpiečius, bet ir išmokyti vaikus asmenybės brandos olimpietiškos dvasios“, - sakė olimpinio komiteto prezidentė.

Pasak olimpietės, Lietuvoje labai daug kalbama apie kovą su patyčiomis. Per sportą, komandines veiklas taip pat galima siekti spręsti šią problemą.

ELTA primena, kad dėl nuolat prastėjančios vaikų sveikatos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos vadovas Dainius Kepenis atsakomybės ragino imtis ne tik SAM, bet ir ŠMM.

Kaip Eltai sakė D. Kepenis, negali būti kaip iki šiol: per 5 valandas parengta 200 sveikatos mokytojų, nes tai tiesiog neįmanoma.

„Svarbu, kad sveikatos mokytojas mokykloje būtų lyderis. O dabar mokyklose tokių lyderių dažnai iš viso nėra. Mūsų tikslas - kad kiekvienoje mokykloje atsirastų bent vienas sveikatos mokytojas, o geriau - kokių trijų žmonių komanda, ir jie į priekį vestų bendruomenės sveikatinimo darbą, nes vaikų sveikatos rodikliai kasmet blogėja“, - pakartojo D. Kepenis.

Tai patvirtina ir Higienos instituto duomenys.

Kaip Eltą informavo už vaikų sveikatos statistiką atsakingi instituto darbuotojai, nuo 2007 iki 2016 metų mokinių sergamumas padidėjo 16,7 proc., o ligotumas - 15,5 proc. Lietuvoje vaikai dažniausiai serga kvėpavimo sistemos ligomis. Kaip rodo skaičiai, vaikų iki 17 metų amžiaus sergamumas savivaldybėse labai nevienodas. Higienos instituto duomenimis, 2017 metais didžiausias ligotumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis buvo Klaipėdoje (17302,7 asm./100 000 gyv.), Marijampolės rajone (18160,9 asm./100 000 gyv.), Birštone (20331,3 asm./100 000 gyv.), Druskininkuose (20387,6 asm./100 000 gyv.).

Didžiausias ligotumas cukriniu diabetu Lietuvoje 2017 metais buvo Palangoje (320,51 asm./100 000 gyv.), Jurbarko rajone (364,57 asm./100 000 gyv.), Marijampolės rajone (259,44 asm./100 000 gyv.), Utenos rajone (304,63 asm./100 000 gyv.). Didžiausias ligotumas akių ligomis 2017 metais fiksuotas Klaipėdoje (14647,9 asm./100 000 gyv.), Klaipėdos rajone (34916,2 asm./100 000 gyv.), Marijampolės rajone (38457,3 asm./100 000 gyv.), Alytuje (40468 asm./100 000 gyv.).

Kvėpavimo takų sistemos ligos aktualios visoje Lietuvoje. Tačiau mažiausią jų rodiklį Higienos institutas 2017 metais fiksavo Radviliškio rajone (38319,8 asm./100 000 gyv.) ir Neringoje (25915,5 asm./100 000 gyv.). Didelis ligotumas virškinimo sistemos ligomis taip pat fiksuotas visoje Lietuvoje. Kiek mažiau virškinimo sistemos ligomis sirgo Ignalinos rajono (7387,26 asm./100 000 gyv.), Neringos (6009,39 asm./100 000 gyv.), Ukmergės rajono (9272,48 asm./100 000 gyv.), Zarasų rajono (9904 asm./100 000 gyv.) vaikai iki 17 metų.

ELTA