Kas parodo, kad mokyklos pagrindinio ugdymo programa yra kokybiška?

Šalies įstatymuose nurodyta, jog mokslas asmenims iki šešiolikos metų yra privalomas. Nors didžioji dalis moksleivių baigia visas dvylika klasių, tačiau įstatymiškai jiems leidžiama pabaigti ir tik dešimt, t.y. įgauti pagrindinio ugdymo išsilavinimą bei gauti tai patvirtinantį dokumentą. Pastarąjį kelią paprastai pasirenka tie moksleiviai, kurie susiduria su sunkumais mokantis, stokoja motyvacijos bei reikalingų įgūdžių ir kt., tad ypatingai svarbu, jog žinios, kurias jie įgauna dar būdami mokykloje būtų kuo praktiškesnės, o visas ugdymo procesas – kokybiškas. Pastarieji prioritetai taikomi itin plačiai ir yra santykinai universalūs, tačiau jų laikomasi ne visada bei ne kiekvienoje mokymosi įstaigoje. Kaip sužinoti, ar konkrečioje mokykloje taikoma pagrindinio ugdymo programa yra kokybiška, ar ji prisidės prie įvairiapusiškos asmenybės ugdymo, ar ne?

Mokinių rezultatai

Vienas, atrodytų, geriausiai mokyklos pagrindinio ugdymo programos kokybę nusakančių veiksnių būtų mokinių rezultatai, tačiau kalbos šia tema nenutyla jau daugelį metų. Apie tai, jog egzaminai ir įvairūs pasiekimų vertinimo testai nėra pats tinkamiausias būdas matuoti mokinių pasiekimų lygį, kalba tiek patys mokiniai, tiek jų tėvai, mokytojai, mokyklų administracija ir kt. Visgi, oficialūs mokinių išsilavinimo lygį apibrėžiantys patikrinimai yra būtini, o viešai skelbiami mokyklų reitingai gali puikiai atskleisti tikrąjį realybės vaizdinį. Tai, kam nuosekliai būna ruošiamasi bent šešerius metus, parodo ne tik mokinių motyvacijos bei žinių, sugebėjimų lygį, bet ir mokyklos darbuotojų kompetenciją. Puikiai suprantama, jog aukšti mokinių rezultatai nėra vien tik jų nuopelnas, - mokymosi procesas reikalauja ypatingo pedagogų atsidavimo ir jų gebėjimų perteikti moksleiviams žinias kuo suprantamesniu ir patrauklesniu būdu.

Mokyklos požiūris į (neformalųjį) ugdymą

Pagrindinis ugdymas trunka šešerius metus, t.y. nuo penktos iki dešimtos klasės, per kuriuos mokiniai ne tik kaupia žinias, tačiau ir įsitraukia į įvairias kitas veiklas. Moksliškai įrodyta, jog tiek neformalusis švietimas, tiek ir pamokų vykdymas už mokyklos ribų ar įvairiais, moderniais būdais prisideda prie mokinių žinių gilinimo ir sugebėjimų lavinimo. Nors neformalusis švietimas nėra privalomas, tačiau daugelyje mokyklų tai yra labai skatinama veikla, kadangi jos metu mokiniai tobulina ne tik konkrečius gebėjimus, bet ir mokosi atkaklumo, bando pritaikyti turimas žinias naujose situacijose ir kt. Neretai pasitaiko atvejų, kuomet būtent mokyklos bendruomenės paskatinti moksleiviai įsijungia į neformaliojo švietimo veiklas, o vėliau pasiekia nuostabių rezultatų ne tik neformaliajame ugdyme, tačiau ir pagrindinio ugdymo programos rėmuose. Svarbu pažymėti, jog mokyklos požiūris į neformalųjį ugdymą bei tokių veiklų skatinimas parodo ir jau minėtos pagrindinio ugdymo programos kokybę, kadangi šie du aspektai turi ne tik derėti tarpusavyje, bet ir pasižymėti išskirtiniu atsakingumu.

Asmenybės ugdymas

Šalia jau minėtų mokinių rezultatų ir mokyklos požiūrio į neformalųjį ugdymą yra ir dar vienas aspektas, nusakantis, ar mokyklos pagrindinio ugdymo programa yra kokybiška – tai įtraukiančio ir asmenybę ugdančio mokymo reikšmė. Reikia suprasti, jog kiekvienas mokinys yra išskirtinis, todėl didžiajai daliai mokyklos mokinių ugdyti taikomi metodai gali nebūtinai tikti bent keliems iš jų. Prieš priimant sprendimą dėl konkrečios mokyklos pagrindinio ugdymo programos kokybės, svarbu pasidomėti, kokius skirtingus mokymo metodus taiko įstaigos mokytojai, kokias paslaugas mokinių lavinimui ir jų asmenybės ugdymui teikia papildomi mokyklos darbuotojai, pavyzdžiui, karjeros specialistai bei psichologai. Kiekvieno mokinio asmenybės ugdymas yra skirtas jo individualumui, kritiškam mąstymui skatinti, kadangi tai turi teigiamą poveikį rezultatams ir kitose srityse.

Pagrindinis ugdymas – ilgiausiai trunkanti moksleivių ugdymo programa lyginant su pradiniu bei viduriniu ugdymo etapais. Natūralu, jog minėtas ugdymas turi būti itin kokybiškas ir skatinantis moksleivius sieki kuo įmanoma aukštesnių rezultatų. Yra būdų, kuriais ugdymo kokybe galima įsitikinti dar net mokslams toje mokykloje neprasidėjus – tai mokinių rezultatai, mokyklos požiūris į neformalųjį ugdymą bei dėmesys asmenybei, mokinio individualumui. Svarbu žinoti dar ir tai, jog pagrindinio ugdymo kokybės nereikia vertinti tik iš vienos perspektyvos, o sprendimą reikia priimti atsižvelgiant į daugelį dalykų.