Kas nutinka, kai koronavirusas patenka į mūsų organizmą

Pirmą kartą pasaulis apie COVID-19 išgirdo praeitų metų gruodį. Šiuo metu koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius viršija 400 000. Ir mokslininkai iki šiol dar nežino, kas tiksliai vyksta žmogaus organizme, kai į jį prasiskverbia šis užkratas.

Daugumai pacientų liga pasireiškia panašiais į SARS ar gripo požymiais. Virusas pavojingiausias vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių organizmą silpnina lėtinės ligos. Tačiau net ir tiems, kurie užsikrėtę susirgs lengvesne forma, pravartu žinoti, kas darosi organizme, kai į jį patenka šis virusas.

Kaip koronavirusas sukelia infekciją?

Virusas plinta per drėgmės mikrodaleles, kurios patenka į orą kosint ar čiaudint. Dalelės patenka į kūną per burnos, nosies ar akių gleivinę. Viruso dalelės beveik akimirksniu juda į užpakalinius nosies kanalus ir į užpakalinės gerklės dalies gleivinę, prisijungdamos prie specifinio receptoriaus ląstelių.

Toliau baltymai, prie kurių paviršiaus prisitvirtina virusas, sutrūkinėja ir nusėda ant ląstelės membranos, o tai leidžia viruso genetinei medžiagai prasiskverbti į žmogaus ląsteles.

Ši genetinė medžiaga perprogramuoja ląstelę, tarsi sakydama: „Pamirškite įprastą darbą, dabar jūsų pagrindinė užduotis yra padėti man daugintis ir platinti virusą.“

Kaip šis procesas sukelia kvėpavimo sutrikimus?

Kai viruso kopijos dauginasi ląstelės viduje, ji plyšta ir užkrečia kaimynines ląsteles. Greičiausiai nukenčia užpakalinės gerklės ląstelės: prasideda gerklės skausmas ir sausas kosulys. Tada virusas pamažu prasiskverbia į bronchus, žemyn žemyn.

Kai jis pasiekia plaučius, prasideda jų gleivinės uždegimas. Dėl uždegiminio proceso gali būti pažeistos alveolės ar plaučių maišeliai. Plaučiai pradės sunkiau dirbti, kad pakankamai prisotintų kraują deguonimi ir pašalintų anglies dioksidą.

Kuo daugiau plaučių ląstelių „ignoruoja“ savo pagrindinę užduotį, tuo sunkiau plaučiams susidoroti su užduotimi. Taip gali išsivystyti edema, dėl kurios deguoniui sunkiau įsiskverbti į kraują, o tai savo ruožtu gali lemti tai, kad plaučių sritis prisipildys skysčiu, pūliais ir negyvomis ląstelėmis.

Kai kuriems pacientams virusas taip paveikia kvėpavimo sistemą, kad jie patys nebegali susidoroti su deguonies tiekimu – tokiu atveju reikalingas ventiliatorius. Tačiau blogiausiais atvejais gali išsivystyti ūminis kvėpavimo distreso sindromas, kai plaučiai prisipildo tiek skysčių, kad jokia kvėpavimo atrama nebegali padėti ir pacientas miršta.

Kas atsitinka, kai virusas patenka į plaučius?

Pasak Čikagos universiteto medicinos mokyklos patologijos profesoriaus dr. Shu-Yuan Xiao, kuris atidžiai tyrė Kinijos pacientus, sergančius koronavirusu, virusas, atrodo, prasideda periferinėse vietose iš abiejų plaučių pusių. Jam reikia šiek tiek laiko pasiekti viršutinius kvėpavimo takus, trachėją ir kitus centrinius kvėpavimo takus – galbūt dėl ​​šios priežasties Uhane, kur prasidėjo koronaviruso epidemija, daugelis ankstyviausių atvejų nebuvo iš karto nustatyti.

Epidemijos pradžioje naudotas tyrimo režimas ne visada nustatė infekciją periferiniuose plaučiuose, todėl kai kurie simptomų turintys žmonės buvo išsiųsti namo be gydymo.

Neseniai atliktas tyrimas, kuriam vadovavo Ikano medicinos mokyklos tyrėjai iš Sinajaus pusiasalio, parodė, kad daugiau nei pusei iš 121 paciento Kinijoje kompiuterinės tomografijos rezultatai buvo normalūs ankstyvosiose ligos stadijose.

Ar virusas paveikia tik plaučius?

Iki šios dienos gydytojai nėra tikri. Nepaisant to, kad virusas daugiausia koncentruojasi plaučiuose, panašu, kad jis taip pat gali paveikti virškinimo trakto ląsteles, plisdamas per gleivinę.

Tai gali būti priežastis, kodėl kai kuriems pacientams pasireiškia tokie simptomai kaip viduriavimas ar nevirškinimas. Be to, virusas gali patekti į kraują: pacientų kraujo ir išmatų mėginiuose buvo rasta koronaviruso RNR dalelių, tačiau neaišku, kiek laiko jos gali likti kraujyje ir sekretuose.

Kai kurie gydytojai mano, kad virusas taip pat gali prasiskverbti į širdį, inkstus, kepenis ir pakenkti šiems organams. Be to, dėl aktyvaus imuninės sistemos veikimo atsiradęs uždegimas gali sutrikdyti šių organų veiklą.

Ar įmanoma koronavirusu užsikrėsti ir susirgti antrąkart?

Koronavirusas paveikė jau daugiau kaip 400 000 žmonių visame pasaulyje. Nuo viruso pasveikusių žmonių skaičius siekia kiek daugiau nei 110 000. Vadinasi, nuo viruso pasveikstama, tačiau iki šiol neaišku, ar ir kiek ilgai žmogus įgauna imunitetą.

Kas žinoma apie imunitetą koronavirusui?

Nuo COVID-19 pasaulyje mirė jau daugiau nei 19 000 žmonių, tačiau tie, kuriems nepasireiškia komplikacijos, paprastai pasveiksta per 2 savaites. Tik ar galima sakyti, kad pasveikusiems susiformuoja imunitetas virusui ir jie daugiau nebeužsikrės?

Pekino Kinijos ir Japonijos draugystės ligoninės pneumonijos prevencijos ir gydymo direktorius Li Qin Guanas sako, kad žmonių, kurie sirgo COVID-19, organizme gaminami apsauginiai antikūnai, tačiau kiek ši apsauga trunka, dar neaišku.

„Daugeliui jau pasveikusių pacientų yra atkryčio tikimybė,“ – interviu „Independent“ sakė gydytojas. Manoma, kad vaikai išsiugdo „bent jau trumpalaikį imunitetą“.

„Niekas to nežino, tačiau atrodo, kad dauguma vaikų turi bent trumpalaikį imunitetą COVID-19,“ – teigė nepriklausomas gydytojas Peteris Jung, Teksaso universiteto medicinos mokyklos Hiustone pediatrijos profesorius. „Bet kaip ir gripas gali mutuoti, taip ir COVID-19 gali padaryti žmogų jautrų reinfekcijai.”

Tačiau dauguma gydytojų sutinka, kad po ligos daugumai pacientų susikuria imunitetas – kaip ir ligoms, kurias sukelia kitos koronavirusų rūšys.

„Imuninis atsakas į COVID-19 dar nėra ištirtas,“ – aiškina Didžiosios Britanijos ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC). „Tikėtina, kad pacientai, sergantys MERS-CoV infekcija, pakartotinai neužsikrės iškart po pasveikimo, tačiau dar nežinoma, ar panašus imuninis atsparumas bus stebimas pacientams, sergantiems COVID-19.”

Kaip apsisaugoti nuo koronaviruso?

Virusas plinta oro lašeliais. Ant atvirų paviršių gali išgyventi iki 11 dienų. PSO duomenimis, kiekvienas nešiotojas užkrečia vidutiniškai 2–3 žmones (daugiau nei įprastas gripas), viruso perdavimui pakanka 15 minučių kontakto.

Veiksmingiausia prevencija išlieka priemonės, tinkančios nuo bet kokių virusinių infekcijų: grįžus iš gatvės, ypač po kontakto su bet kokiais „viešais“ daiktais (pinigais, viešojo transporto turėklais, durų rankenomis), nusiplaukite rankas, dezinfekuojančiomis servetėlėmis nuvalykite mobilųjį telefoną ir kompiuterio ar nešiojamojo kompiuterio klaviatūrą, stenkitės neliesti savo veido rankomis, nedalyvaukite masiniuose susibūrimuose, nebendraukite su sergančiais žmonėmis.

https://www.zinoti.lt