Kas ketvirtas žmogus viešajame transporte susiteršia fekalijų bakterijomis

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas ne be reikalo akcentuoja rankų higienos svarbą. „Per nešvarias rankas plinta daugybė užkrečiamųjų ligų. Konkrečiai - kas ketvirtas žmogus, pasinaudojęs viešuoju transportu, rankas suteršia fekalijų bakterijomis. Ne vienas kitas, o kas ketvirtas, pasinaudojęs viešuoju transportu”, - pabrėžė S. Čaplinskas.

Taršą Vilniaus viešajame transporte tyrė Nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba. Kokia ji ir kurios vietos potencialiai pavojingiausios keleiviams, tarnybos atstovė Eltai nekomentavo, nes tai informacija apie tyrimų rezultatus tretiesiems asmenims neteikiama.

Pasak UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) komunikacijos vadovės Rasos Norkienės, kol kas buvo atliktas tik minėtas mikrobiologinės taršos viešajame Vilniaus transporte tyrimas. „Praėjusį pavasarį užsakėme jį, kad žinotume, kuriose vietose tarša didžiausia, ir galėtume pagal rekomendacijas plauti, valyti ir dezinfekuoti viešąjį transportą. Pakartotinį tyrimą planavome vėlyvą rudenį, tačiau jį užsakysime artimiausiu metu, kai baigsis naujos troleibusų ir autobusų valymo komandos mokymai“, - Eltai sakė R. Norkienė.

Pasak VVT komunikacijos vadovės, troleibusų ir autobusų dezinfekcijai naudojamos vokiškos priemonės, jomis viešojo transporto paviršiai apdorojami kartą per parą.

„Po to, kai naktį išvaloma troleibusų ir autobusų išorė bei salonai, muilais nuplaunami turėklai, vieną kartą per parą dezinfekuojami paviršiai transporto viduje“, - sakė įmonės komunikacijos vadovė.

Pasak B. Norkienės, VVT buvo labai svarbu sužinoti, ant kokių paviršių daugiausia taršos ir kokia ji, kad būtų galima tikslingai pasirinkti dezinfekcijos priemones.

„Kaip parodė Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos tyrimas, labiausiai užterštos buvo sėdynių rankenos, apmušalai, turėklai, į kuriuos keleiviai įsitveria dažniausiai. Mažiau užteršti viršutiniai turėklai ir rankenos“, - sakė R. Norkienė.

Paklausta, kokia tarša dominavo, įmonės komunikacijos vadovė sakė, kad nustatyta galybė visko. „Tyrimai buvo labai išsamūs - mėginiai imti nuo visko, nes buvo svarbu sužinoti, ar mes teisingai dezinfekuojame, todėl informacija buvo labai naudinga.

Vilniaus savivaldybė skelbė, kad kasdien daugiau kaip pusę milijono keleivių pervežanti įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ pavasarį pirmoji Lietuvoje autobusų bei troleibusų salonus ėmė dezinfekuoti nuo populiariausių virusų bei bakterijų.

Stafilokokai, grybelio sukėlėjai, žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), hepatito B ir C sukėlėjai, norovirusai, rotavirusai - visus juos naikina specialus dezinfekavimo skystis, kurį po reguliaraus valymo papildomai nuo pavasario naudoja VVT.

VVT keleivius veža 86 miesto ir priemiesčio maršrutais taip pat 18 troleibusų maršrutų. Kasdien viešuoju transportu pervežama daugiau nei 0,5 mln. keleivių.

Viešajame transporte, kaip ir kitose masinio susibūrimo vietose, rizika užsikrėsti ligomis - didesnė. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, per nešvarias rankas plinta apie 80 proc. visų užkrečiamųjų ligų. Rankų plovimas yra vienas paprasčiausių būdų pašalinti nuo jų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus.

Plaunant rankas muilu nuo jų pašalinama 95 proc. žmogui patogeninių mikroorganizmų. Kad rankos būtų švarios, reikia tik vandens, muilo gabalėlio ir 20 sekundžių laiko. Tai gali apsaugoti nuo daugelio užkrečiamųjų ligų - virusų, sukeliančių viršutinių kvėpavimo takų ligas, gripo, virusinio hepatito A, žarnyno infekcijų.

Žmonės dažnai liečia akis, nosį ir burną, todėl mikroorganizmai gali lengvai patekti į organizmą. Neplaunant rankų patogeniniai mikroorganizmai nuo jų gali patekti į maistą, gėrimus, be to, gali pasidauginti maisto produktuose ir sukelti sunkių sveikatos sutrikimų,

Mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti ir ant kitų objektų, tokių kaip stalviršis, durų rankena, žaislai ir kt., ir taip lengvai išplisti.

Rankų plovimas su muilu kaip profilaktikos priemonė gali apsaugoti vieną iš trijų vaikų nuo viduriavimo bei sumažinti viduriavimų skaičių iki 32 proc., o asmenų su nusilpusia imunine sistema - net iki 58 procentų; gali apsaugoti vieną iš penkių vaikų nuo kvėpavimo takų infekcijų, pavyzdžiui, pneumonijos; gali iki 20 proc. sumažinti kvėpavimo takų infekcijų skaičių bendroje populiacijoje; gali 50 proc. sumažinti infekcijų skaičių, įgytų sveikatos priežiūros įstaigose.

ELTA