Kas ir kaip turėtų bausti savo sklypų neprižiūrinčius sodininkus?

„Suvalkietis" yra pasakojęs apie sodų bendrijas varginančias ir sunkiai sprendžiamas problemas dėl neprižiūrimų, apleistų sodo sklypų. Marijampolės susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Pranciškus Vitalistas Jokimaitis pripažino, kad savo sklypus neprižiūrinčių sodininkų yra ir ne vienoje mūsų krašto sodų bendrijoje.

Paklaustas, kaip mūsų krašto sodininkai kariauja su apsileidusiais kaimynais, Marijampolės susivienijimo „Sodai“ pirmininkas išsakė nuomonę, kad tuo pasirūpinti privalėtų savivaldybių administracijose dirbantys aplinkos priežiūros specialistai.

„Sodų bendrijų pirmininkai, norėdami sudrausminti sodininkus ir juos priversti bent minimaliai prižiūrėti jiems skirtus sodų sklypus, iš tiesų yra bejėgiai, nes galima sakyti, kad vienintelis jų ginklas yra liežuvis, – teigė P. V. Jokimaitis. – O savivaldybėse dirba administracinės komisijos, kurios turi teisę už neprižiūrimą aplinką skirti administracines nuobaudas. Aš šiuo klausimu ne kartą esu kreipęsis į Savivaldybės administraciją ir prisiklausęs visokiausių patarimų ir pažadų. Valdininkai sako: „Tik pateikite mums tų sodininkų pavardes ir netvarkomų sklypų nuotraukas, mes tuoj juos prigriebsime“, tačiau man neteko girdėti, kad bent vienas būtų nubaustas. Marijona Čeikauskienė kai dar dirbo, tai juos bent kaip reikiant išbardavo, ir vienas kitas paskui, žiūrėk, ir pasitvarkydavo.“

Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis, paklaustas, ar Savivaldybės administracija turi tam tikrų svertų ar mechanizmų bausti ar kažkaip kitaip paveikti netvarkingus sodininkus, teigė, kad praėjusiais metais keliems sodininkams dėl neprižiūrimų sodų sklypų buvo pareikšti įspėjimai, dar keliems – paskirtos 10 Eur baudos.

„Mano nuomone, tvarka sodų bendrijose vis dėlto turėtų rūpintis patys sodininkai, – teigė K. Podolskis. – Bendrijos turi valdybas, pirmininkus. Manau, būtent jie pirmiausia ir turėtų reaguoti – susirasti ir įspėti tokius sodininkus. Sodų bendrijos galėtų net pačios apleistus sodų sklypus nušienauti, o šią paslaugą įtraukti į mokesčius. Savivaldybė į sodų bendrijų ir netvarkingų sodininkų ginčus, mano nuomone, turėtų įsitraukti tik tuomet, kai pačios sodų bendrijos išnaudoja visas joms prieinamas sudrausminimo priemones.“

K. Podolskio teiravomės, ar neprižiūrimų sodų sklypų savininkams galėtų būti taikoma Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta nuostata, kad už nenaudojamus, apleistus žemės sklypus būtų skaičiuojamas žemės mokesčio tarifas. Administracijos direktorius patvirtino, kad Savivaldybės taryba iš tiesų už nenaudojamus žemės sklypus ir šiais metais yra patvirtinusi gerokai didesnį – 4 proc. žemės mokestinės vertės žemės mokesčio tarifą. Šiaip žemės ūkio paskirties žemei patvirtintas 1,3 proc. žemės mokestinės vertės tarifas, o mėgėjų sodų žemės sklypams – 0,4 proc. Vis dėlto K. Podolsko teigimu, didesnis žemės mokesčio tarifas už apleistą žemę taikomas tik žemės ūkio paskirties žemei, nors sprendime nedetalizuojant numatyta, kad nenaudojamai, apleistai žemei turėtų būti taikomas 4 proc. žemės mokestinės vertės tarifas.

Ar Marijampolės apskrityje įsikūrusių sodų bendrijų nariams Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), remdamasi savivaldybių tarybų sprendimais, už apleistus sklypus yra pateikusi didesnes žemės mokesčio deklaracijas, „Suvalkietis“ pasidomėjo ir VMI.

Kauno apskrities VMI viršininkė Judita Stankienė mums paaiškino, kad VMI žemės mokestį apskaičiuoja pagal Registrų centro pateiktas žemės sklypų vertes ir pagal kiekvienos savivaldybės tarybos individualiai nustatytus žemės mokesčio tarifus, kurie gali svyruoti nuo 0,01 iki 4 proc. J. Stankienės teigimu, informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus skelbiama žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d. ir interneto svetainėje „REGIA“ nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.

„2017 metų duomenimis, visoje Marijampolės apskrityje mėgėjų sodų žemės turto grupėje nebuvo įregistruota apleistos žemės sklypų, – sakė J. Stankienė. – Ši informacija paimta iš VMI interneto tinklapio (www.vmi.lt/cms/zemes-mokestis2 – aut. pastaba). Apie nenaudojamus ar apleistus žemės sklypus savivaldybių teritorijose, jei tokių yra nustatoma, VMI gauna įsakymus iš pačių savivaldybių.“

J. Stankienė taip pat atkreipė dėmesį, kad šių metų sausio 1-ąją nustatytas žemės mokestines vertes, kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti penkerius metus (2018–2022 metais), galima rasti VĮ Registrų centro interneto svetainėje, įvedus žemės sklypo unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį“. Kauno apskrities VMI viršininkė taip pat priminė, kad žemės mokestį jos savininkai turi sumokėti iki lapkričio 15 dienos, o informaciją apie mokėtiną žemės mokestį galima gauti VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882, taip pat galima kreiptis į mokesčių specialistą, kurio kontaktai pateikti žemės mokesčio deklaracijoje.

Ričardo Pasiliausko fotoiliustracija