Kas buvo kalbama apie Lietuvą pasaulio žiniasklaidoje pastarąjį pusmetį?

Pastarąjį pusmetį Lietuvos vardas užsienio šalių interneto portaluose buvo paminėtas daugiau nei 43 tūkst. kartų, o socialinių tinklų įrašuose – daugiau nei 200 tūkst. kartų. Apie šalį daugiausiai buvo kalbama minint valdymo (vidaus ir užsienio politika), turizmo, investicijų ir imigracijos sritis. Daugiausia Lietuvos paminėjimų užfiksuota Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Rusijos interneto naujienų portaluose.

Kaip rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės atlikta 13 tikslinių užsienio šalių (Latvija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Norvegija, Italija, Izraelis, Rusija, Lenkija, Baltarusija)  naujienų portalų pranešimų ir socialinių tinklų įrašų analizė, užsienio žiniasklaidos antrojo šių metų ketvirčio pranešimuose pastebimas teigiamas šalies vertinimas, dominavo neutralus arba teigiamas tonas.  

„Antrasis šių metų ketvirtis pasižymėjo bendro pranešimų srauto ir Lietuvos paminėjimų juose sumažėjimu, tačiau aktyvi šalies viešojo sektoriaus institucijų ir Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „GO Vilnius“ komunikacija COVID-19 akivaizdoje leido mūsų šaliai būti matomai ne tik kontekstiniuose pranešimuose, bet ir tapti pagrindiniu objektu naujienų pranešimuose. Matome kokybinius pokyčius – pastebimai išaugęs šalies paminėjimų skaičius įtakinguose ir dideles auditorijas turinčiuose naujienų portaluose. Tai pozityvi tendencija, nes didina skaitmeninį matomumą ir bendrą šalies žinomumą“, – pažymi Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Atliktas tyrimas rodo, kad  daugiausiai Lietuvos paminėjimų užfiksuota Jungtinės Karalystės (9 926 paminėjimai), Vokietijos (9 140 paminėjimų), Rusijos (7 378 paminėjimai) ir Latvijos (6 398 paminėjimai) internetinių naujienų portalų pranešimuose.

Naujienų apie Lietuvą sklaidos vertinimas apėmė septynias šalies įvaizdžio dimensijas: valdymą (užsienio ir vidaus politika), turizmą, eksportą, investicijas ir imigraciją, kultūrą ir paveldą, gyventojus, sportą. Šį pusmetį didžiausio susidomėjimo sulaukė valdymo (46,44 proc. visų žinių), turizmo (16,27 proc.) bei investicijų ir imigracijos (14,64 proc.) sritys.

Lyginant pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį, užfiksuotas bendras Lietuvos paminėjimų skaičiaus sumažėjimas internetiniuose portaluose (26,21 proc.) ir socialiniuose tinkluose (4,86 proc.).

Pozityvių naujienų sraute dominuoja kultūros temos ir šalies institucijų inicijuotos kampanijos

Kultūros tematika – viena pozityviausiai vertinamų dimensijų visą šį pusmetį. Lietuvos kultūra ir šalies menininkų laimėjimai, pastebimi pasaulio žiniasklaidos,  garsina mūsų šalies vardą. Pastarąjį pusmetį matomiausi buvo Lietuvos fotografų, kino bei teatro atstovų, muzikų, šokėjų darbai ir jų laimėjimai. Užsienio žiniasklaidos pranešimuose skambėjo operos solistės Asmik Grigorian, teatro režisierius Oskaro Koršunovo, avangardinio kino krikštatėvio Jono Meko vardai. Vis dažniau užsienio žiniasklaidos pranešimuose Lietuva pristatoma kaip išskirtinė vieta kino filmams kurti. Šią žinią padeda skleisti  mūsų šalyje filmuoti plataus atgarsio sulaukę serialai:   „Stranger Things“, „Černobilis“. Šį pusmetį ir toliau sklido Lietuvos atstovų pergalės Venecijos bienalėje atgarsis. Kalbėta apie Lietuvos nepriklausomybės 30-mečio bei Vilniaus Gaono 300-ųjų metinių minėjimus. Pastebimą teigiamo pobūdžio pranešimų skaičių sugeneravo ir šių metų mūsų šalies atstovai „Eurovizijos“ dainų konkurse grupė „The Roop“ ir jų pergalės alternatyviuose „Eurovizijos“ konkursuose. 

Kultūros naujienos dominavo Rusijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Latvijos ir Vokietijos naujienų žiniasklaidos portaluose.

Iniciatyvi Lietuvos institucijų ir šalies sostinės komunikacija ir įgyvendintos kampanijos COVID-19 akivaizdoje  sugeneravo daugiau reikšmingų teigiamą toną turinčių pranešimų. Nors šį pusmetį didelė pranešimų dalis buvo susijusi su COVID-19 tema, vis tik neliko nepastebėtos ir socialinės, kultūrinės šalies iniciatyvos, reaguojant į pandemijos iššūkius. Bene daugiausiai pasaulio žiniasklaida domėjosi Baltijos šalių „kelionių burbulu“, kuris sugeneravo daugiau nei 1 400 pranešimų ir potencialiai pasiekė 5 mlrd. auditoriją. Taip pat didelio atgarsio sulaukė Vilniaus miesto iniciatyvos – viešųjų erdvių atvėrimas kavinėms bei restoranams, kinas po atviru dangumi, kaukių mados savaitė ir kita. Pastebėtos ir įvairios savanorystės iniciatyvos, technologijų panaudojimas gaminant apsaugos priemones, Vilties moneta, įamžinusi bendrystę ir solidarumą pandemijos akivaizdoje, kampanija „Ačiū, Lietuva!“  ir kitos iniciatyvos.

 Prie teigiamų naujienų srauto generavimo aktyviai šį pusmetį prisidėjo ir turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ inicijuota kampanija  „Discover colours you never knew existed“, tarptautinis virtualus renginys ,,Fintech Week Lithuania“ (organizatoriai MITA, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Finansų ministerija, „ROCKIT“,„FintechLithuania“ ir „FintechHubLT“ asociacijos), pirmą kartą Lietuvoje organizuoti „fintech“ sektoriaus apdovanojimai. Neliko nepastebėti ir inovatyvūs sprendimai viešajame sektoriuje – „GovTech Lab“ iniciatyva.

  Palankumo indeksas: Lietuvos įvaizdis užsienio žiniasklaidoje – teigiamas

Vertinant užsienio šalių naujienų portalų informacinius pranešimus, užfiksuotas teigiamas Lietuvos įvaizdžio įvertinimas, kuris buvo atliekamas taikant Palankumo indekso ir tono vidurkio matavimo metodologiją. Vertinimas pagal pasirinktą metodologiją buvo atliktas įvertinus tik reikšmingus ir išskirtinius Lietuvos paminėjimus užsienio žiniasklaidoje antrąjį šių metų ketvirtį – tai sudarė 21 proc. (715) visų analizuotų pranešimų.

„Nors dominavo neutralaus tono pranešimai (jie sudarė 44,1 proc. reikšmingų Lietuvos paminėjimų), didžiausią poveikį Lietuvos žinomumo formavimui turėjo, t. y. didžiausiai auditorijai buvo skirti teigiami pranešimai apie šalį (34,69 proc. reikšmingų paminėjimų), kurie labiausiai ir lėmė teigiamą įvaizdžio įvertinimą užsienio žiniasklaidoje. Teigiamais pranešimais potencialiai pasiektas skaitytojų skaičius buvo 1,7 karto didesnis nei neutraliais pranešimais pasiektų skaitytojų skaičius, o neigiamų pranešimų potencialiai pasiektą auditoriją pranoko beveik 4 kartus. Neigiami pranešimai sudarė mažiausiąją reikšmingų Lietuvos paminėjimų dalį – 21,21 proc.“, – pažymi Lietuvos įvaizdžio grupės patarėja Jūratė Jazbutytė.  

Didžioji dalis neigiamą toną turinčių naujienų pranešimų užsienio žiniasklaidoje šį pusmetį buvo susiję su COVID-19 viruso padariniais. Taip pat buvo minimos Lietuvos piliečių  nusikalstama veikla užsienio šalyse, aptariami klausimai, susiję su Holokausto atmintimi, Vilniuje planuotas teroro išpuolis, pareigūno S. Žymanto nužudymas, demografinės Lietuvos problemos, „Grigeo Klaipėda“ tarša Kuršių mariose. Svarbu pažymėti, kad neigiamo tono naujienos sudarė tik 9,77 proc. visų šio pusmečio žinių apie Lietuvą, buvo fragmentiškos ir neturėjo didelės įtakos šalies įvaizdžiui užsienyje.