Kas atsakingi dėl nelaimių gatvėse: šviesoforai, pėstieji ar vairuotojai?

Savaitgalį reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje įvykęs skaudus įvykis, kai automobilis mirtinai partrenkė pėsčiąją, visuomenėje sukėlė diskusiją. Socialinėje erdvėje žmonės stebėjosi, kaip galėjo įvykti ši nelaimė. Kiti tikino, kad toje vietoje nelaimė buvo užprogramuota. Pasak šiauliečių, tokių, galimai pavojingų sankryžų mieste yra ir daugiau.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusį savaitgalį apie 13 val. 30 min. Šiauliuose, Tilžės gatvėje, 2001 m. gimusio piliečio vairuojamas automobilis „VW Golf“ partrenkė ir sužalojo pėsčiųjų perėja ėjusią 1951 metais gimusią moterį.

Policijos departamento pranešime teigta, kad pėsčioji ėjo gatve galimai degant raudonam šviesoforo signalui.

Moteris nuo sužalojimų tą pačią dieną apie 15 val. ligoninėje mirė.

Eismo įvykio aplinkybes aiškinasi policijos tyrėjai. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, pareigūnai tuo klausimu nuo komentarų susilaiko.

Tuo tarpu žmonės socialinėje erdvėje komentavo, kad ten nelaimė buvo tarsi užprogramuota ir panašūs įvykiai toje vietoje vyksta ne pirmą kartą.

Neva nelaimė galėjo kilti dėl to, kad šviesoforų fazės sureguliuotos taip, kad pėstiesiems pereiti keturių juostų Tilžės gatvę skirtas labai trumpas laikas ir kito leidžiamo signalo tenka laukti gana ilgai. Todėl kai kurie pėstieji galimai ir eina degant raudonam signalui.

Komentuojančių vertinimu dėl to pėsčioji galėjo paskubėti eiti per gatvę arba vis dar buvo gatvėje, nes nespėjo pereiti perėjos per leidžiamą laiką.

Kėlė prielaidas

Kiti kėlė prielaidas, kad vairuotojas galimai naudojosi telefonu prie vairo arba viršijo greitį ir galimai nepastebėjo pėsčiosios.

Pasak šiauliečių, panašių reguliuojamų sankryžų mieste yra ir daugiau, pvz., pėsčiųjų bulvaro pabaigoje prie centrinio turgaus (perėja per Žemaitės gatvę) arba Tilžės gatvėje prie Saulės miesto, kur dažnai pasitaiko atvejų, kai automobiliai nesustoja jau mirksint žaliam arba geltonam signalams ir manevrą baigia dideliu greičiu nerdami per perėją tuo metu, kai jau pėstiesiems dega žalias signalas.

Srautai optimizuojami

Kaip portalui Etaplius.lt komentavo „Šiaulių gatvių apšvietimo“ įmonės Gamybos – technikos skyriaus vadovo pavaduotoja investicijoms ir plėtrai Mėta Brazlauskienė, viskas priklauso nuo pačių vairuotojų ir pėsčiųjų kultūros.

Nuo 2017 m. mieste diegiami šiuolaikiniai šviesoforai su adaptyviu valdymu, kas leidžia specialistams reguliuoti šviesoforus nuotoliu.

Tuo tarpu šviesoforų fazės nustatomos prieš tai atlikus simuliacijas su specializuota eismo valdymo sistema. Nustatomi tokie intervalai, kad kiekviena kryptimi automobilių ir pėsčiųjų srautai būtų optimaliai sureguliuoti. Tačiau gerinant vienos eismo grupės pralaidumą, nukenčia kita grupė.

„Tai reiškia, kad prailginus pėstiesiems skirtą laiką sumažinsime transportui skirtą laiką, dėl ko padidėja spūsčių tikimybė“, – komentavo Mėta Brazlauskienė.

Taikomi saugos laikai ir „žaliosios bangos“

Pasak specialistės, Šviesoforų įrengimo taisyklės ir Kelių eismo taisyklės (KET) numato, kad transportas, įvažiavęs į sankryžą, o pėstysis, įžengęs į važiuojamąją gatvės dalį esant žaliam šviesoforo signalui, gali pabaigti pradėtą veiksmą esant bet kokiam šviesoforo signalui.

Dėl tokių atvejų šviesoforų cikluose yra taikomi saugos laikai – tai nuo kelių iki keliolikos sekundžių (priklausomai nuo sankryžos ar gatvės pločio) visomis kryptimis degantis raudonas šviesoforo signalas, leidžiantis transportui ir pėstiesiems saugiai palikti sankryžą ar važiuojamąją dalį.

„Norime pabrėžti, kad Jūsų minimose pėsčiųjų perėjose, kaip ir kitose, nustatytas žalio signalo laikas atitinka Šviesoforų įrengimo taisyklių reikalavimus“, – teigė Mėta Brazlauskienė.

Sankryžos stebimos, duomenys analizuojami ir sankryžų pralaidumas pritaikomas pagal poreikį. Taikomos ir „žaliosios bangos“.

„Piko metu mieste veikia koordinuoto šviesoforų valdymo priemonė, vadinamoji „žalioji banga“, apimanti sankryžas Žemaitės gatvės ruože tarp Dubijos g. ir Aušros al. Netrukus planuojama „žalią bangą“ taikyti ir atskiruose Tilžės gatvės ruožuose.

Koordinavimo sistemos brangios

Rinkoje yra sistemų, kurios turi galimybę koordinuoti viso miesto šviesoforais valdomas sankryžas (pvz., ImFlow arba analogiškos), tačiau jų įdiegimo ir esamų šviesoforų pritaikymo kaina yra pernelyg didelė (siekia apie 5 mln. Eur). Be to, šios sistemos tinkamam funkcionavimui būtina spręsti ir esamų sankryžų bei gatvių konfigūracijas“, – teigė Mėta Brazlauskienė.

Pasak jos, kad ir kokios modernios technologijos būtų taikomos reguliuojant eismo srautus, niekas negali priversti eismo dalyvių laikytis KET ir saugiai dalyvauti eisme.

„Tai yra vairuotojų ir pėsčiųjų kultūros bei pažeidimų kontrolės reikalas. Mes patys, stebėdami eismo situaciją mieste kaip specialistai ir kaip eismo dalyviai, pastebime, kad dauguma vairuotojų elgiasi kultūringai, tačiau vis dar pasitaiko nedrausmingų vairuotojų, kurie kelia pavojų kitiems eismo dalyviams“, – teigia Mėta Brazlauskienė.

Adaptyvūs šviesoforai

Jos teigimu, analizuojant duomenis iš sankryžų, kuriose buvo įrengti adaptyvūs šviesoforai, įskaitinių eismo įvykių rekonstruotose sankryžose ženkliai sumažėjo.

Sulaukiama pastabų iš gyventojų, kad vietoje šviesoforais reguliuojamų sankryžų vertėtų įrengti žiedines sankryžas. Tačiau tai priklauso nuo įvairių priežasčių, kaip esamos vietos, eismo srautų ir, turbūt, labiausiai – įrengimo kainos.

Be to, žiedinės sankryžos nėra pačios patogiausios ir saugiausios pėstiesiems – eismo įvykiai su pėsčiaisiais yra įvykę ir vienoje iš Šiaulių žiedinių sankryžų (2022 sausio 29 d. vairuotoja prieš Lyros – Gardino g. žiedinę sankryžą esančioje pėsčiųjų perėjoje partrenkė ja einančią pėsčiąją)“, – komentavo Mėta Brazlauskienė.

Eismo kultūra

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas Teisutis Beržinskas bendradarbiauja su Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėmis Saugaus eismo komisijų darbe.

Portalui Etaplius.lt pareigūnas teigė, kad eismo saugumas taip pat daug priklauso nuo pačių eismo dalyvių sąmoningumo.

„Juk visi pėstieji eina tik per pėsčiųjų perėjas degant žaliam šviesoforo signalui, visi vairuotojai laikosi taisyklių ir sustoja prie perėjų laiku ir nevažiuoja užsidegus geltonam signalui. Ėmėte juoktis, ironizuoju, juk visi suprantam, kad taip nėra“, – teigė Teisutis Beržinskas.

Statistika negailestinga

Policijos duomenimis, Šiaulių apskrityje rugsėjo 5 d. avaringumo statistika, lyginant nuo metų pradžios šių ir 2021 m. duomenis, rodo, kad eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, skaičius panašus. Nuo metų pradžios eismo įvykių kilo panašiai (192 2021 m. ir 193 2022 m.), žuvo 6 asmenys (pernai ir šiemet tiek pat), sužeista 234/235.

Pernai buvo daugiau įvykių dėl neblaivių ir apsvaigusių vairuotojų.

Vis dėlto rugpjūčio statistika rodo kiek kitokią situaciją.

Nors pernai nuo metų pradžios iki rugpjūčio mėnesio eismo įvykių fiksuota 170 (šiemet 190), žuvusių buvo pernai 6 (šiemet iki rugpjūčio buvo 5).

Tuo tarpu sužeistų pernai buvo mažiau – 208 (šiemet 233).

Šiaulių mieste policijos užfiksuoti įskaitiniai eismo įvykiai, kai sužalojami pėstieji:

• 13 įvykių nereguliuojamose perėjose;
• 2 įvykiai šviesoforu reguliuojamose perėjose;
• 9 ne pėsčiųjų perėjose.

Iš viso 23 įvykiai.

Nukreipia dėmesį telefonas

Eismo įvykiai kyla ir dėl to, kad vairuotojai neskiria viso dėmesio vairavimui ir prie vairo dažnai naudojasi telefonais.

Kelių policija vykdė prevencines priemones.

Vien šiemet Šiaulių apskrityje nustatyta per 300 atvejų, kai vairuotojai naudojosi telefonais prie vairo.

„Tai yra eismo saugumo vėžys. Baudomis ir draudimais pavyko išmokyti vairuotojus užsisegti saugos diržą ir dabar tai daro net nesusimąstydami, kad galėtų būti kitaip.

Tuo tarpu su telefonais būna atvejų, kai sustabdom vairuotojus, automobilyje būna laisvų rankų įranga, tačiau vis tiek telefonas rankoje ir prie ausies. Vairuotojas pasiteisinti nežino kaip“, – stebėjosi Teisutis Beržinskas.

Turite ką papasakoti? Nutiko nelaimė ar gal kaip tik kas nors gero? Rašykite redakcija@etaplius.lt – mums nėra mažos naujienos!