Karščiuojant vandens drausti nevalia

Kviesdami greitąją medicinos pagalbą, visada išgirstame operatoriaus instrukciją: „Nuo šio momento nieko nevalgyti ir negerti.“ Ar tai tinka karščiuojant, kai skysčiai yra labai svarbu?

Skysčiai – pirmoji ir pagrindinė pagalba

Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Žmogaus kūnas kasdien praranda vandens kvėpavimo metu, su prakaitu, šlapinantis, tuštinantis.

Netekęs apie 20 proc. vandens, organizmas žūva, apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. Vanduo sudaro 60 proc. suaugusiųjų kūno masės, o vaikų – 65 proc. Kadangi vaikų organizme vandens yra daugiau, o medžiagų apykaita spartesnė, jiems greičiau pasireiškia dehidratacijos, t. y. vandens kiekio organizme sumažėjimo, požymiai.

Vaikas tampa apatiškas, irzlus, ima skųstis galvos skausmu, padažnėja širdies susitraukimai. Džiūsta burna, akys, sumažėja prakaitavimas, pradeda mažiau šlapintis arba visai nustoja. Tokiu atveju, anot gydytojos pediatrės, Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto Sveikatos fakulteto dekanės Danutės Bakštienės, pagalba būtina nedelsiant.

Dehidrataciją gali sukelti įvairios priežastys. Viena jų – karščiavimas. Karščiuoti sergant, anot gydytojos, nėra blogai. Padidėjusi kūno temperatūra rodo, kad organizmas pats bando kovoti su infekcija. Vadinasi, nuo pat pirmos akimirkos suskubus malšinti temperatūrą, organizmui nepaliekama galimybė pačiam kovoti su ligos sukėlėju.

Gydytoja sako, jog nereikėtų pamiršti, kad karščiavimas yra tik ligos simptomas, tad vien jo mažinimu apsiriboti nederėtų. Reikia ieškoti ligos. Ir visai nesvarbu, kokia liga vaikas serga, skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jais organizmas tarsi plaunamas.

Sergantis vaikas turi gauti ne tik fiziologinę skysčių normą, kuri yra skirtinga kiekvienam, nes skaičiuojama pagal vaiko svorį. Būtina kompensuoti ir tuos skysčius, kurių netenkama karščiuojant.

Skysčių balansą karščiuojant svarbu palaikyti net ir tuomet, kai vaikas jaučiasi ganėtinai gerai – žaidžia, yra aktyvus, linksmas, skysčių geria noriai. „Pasistenkite padaryti taip, kad organizmas turėtų galimybę prarasti šilumą. Tam būtina daug gerti, kad būtų iš ko prakaituoti, – sako gydytoja. – Temperatūra savaime krenta prakaituojant, o karščiuojant didėja širdies ir kitų organų apkrova, tad jų normaliai funkcijai palaikyti būtina gerti skysčių.“

Nereikia gerti dideliais kiekiais, svarbu, kad tai būtų nuolatinis procesas. Žinoma, geriausia gerti paprastą vandenį. Tinka ir natūralus mineralinis negazuotas vanduo. Karščiuojant troškulį gerai malšina arbata, kuri turi būti nekaršta. Priešingu atveju tik dar labiau pakelsite ir taip aukštą kūno temperatūrą. Itin tinka aviečių, bruknių, spanguolių pasaldintos arbatos. Naudinga gerti džiovintų slyvų kompotą, nes prakaituojant prarandama daug kalio.

Jeigu vaikas vemia, yra tikimybė, kad po vėmimo išgertus skysčius ar su jais paduotus vaistus jis vėl išvems, todėl iškart po vėmimo reikia palaukti ir vandenį gurkšnoti nedideliais kiekiais, tarkime, šaukšteliu ar panaudojant tam švirkštą. „Neretai tėveliams tenka apsišarvuoti kantrybe, kad pergudrautų mažuosius žaismingai bei meniškai, nes vaikai paprastai gerti nenori“, – sako D. Bakštienė.

Vemiant ir viduriuojant, iš organizmo pašalinami ne tik skysčiai, bet ir elektrolitai, kurie būtini mūsų ląstelėms ir organams funkcionuoti.

Gydytoja sako, kad, vos tik vaikui pradėjus karščiuoti, skubėti į gydymo įstaigą nereikėtų. Svarbiausia – skysčiai ir akylai stebėti vaiko būseną bei atminti, kad skysčių gėrimas kur kas geriau nei tėvelių primygtinai prašoma lašinė.

Nerizikuokite, bet ir nepersistenkite

Gydytoja sako, kad, atsiradus pirmiesiems negalavimams, į pagalbą kur kas naudingiau pasitelkti natūralių priemonių, o cheminių vaistų griebtis tada, kai nepadeda natūralios arba vaikui būtina skubi pagalba. Beje, duodant vaikui vaistų, reikia atminti, kad jie nėra nei vitaminai, nei saldainiai, tad turi būti vartojami, kai tikrai reikia. Ir svarbu nepiktnaudžiauti jų dozėmis.

Šiltai aprengti ar apkloti karščiuojančio vaiko nereikia, nes tokiu atveju kūnas negali atiduoti šilumos per odą, t. y. prakaituoti, tad negali atvėsti. Karščiuojančiam vaikui tinka patogūs, laisvi rūbai ir plonesnė antklodė. Suprakaitavusius rūbelius bei patalynę reikia pakeisti. Per šalta taip pat neturi būti, nes toks būdas tarsi užrakina šilumą organizmo viduje.

Mūsų močiučių mėgtas būdas tepti karščiuojančio vaiko kūną spiritu ar actu taip pat netinka. Alkoholis lengvai rezorbuojasi per odą. Šaltu vandeniu mirkytas frotinis rankšluostis ant kaktos irgi ne išeitis. Beje, vėsinantys kompresai tinka tuo atveju, kai vaiko būklė stabili, nėra kraujotakos sutrikimų požymių, oda šilta ir pan.

„Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra tik pagalbinės, jos negali pakeisti temperatūrą mažinančių vaistų, o ypač tų, kuriuos paskyrė gydytojas“, – perspėja gydytoja.

Normalu, kad, išgėrus vaistų, temperatūra nukrinta nuo 39,5 iki 38 laipsnių. Nereikia visada stengtis, kad sergančio vaiko kūno temperatūra būtų normali, nes galite pridaryti daugiau žalos, nei gauti siekiamos naudos.

Karščiuojant svarbu vėsinti ne tik sergančio vaiko kūną, bet ir vėdinti patalpas, kuriose temperatūra neturi viršyti 18–20 laipsnių šilumos. Sausas ir užsistovėjęs oras – palanki terpė virusams ir bakterijoms, kurie provokuoja kosulį bei blogina savijautą. Reguliarus patalpų vėdinimas ne tik palengvina ligonio būklę, bet ir padeda nuo ligos apsisaugoti kitiems šeimos nariams. Vėdinant kambarį, ligonis turi būti kitoje patalpoje.