Karo pabėgėlės priverstos keisti specialybes

Kiek žmonių, tiek skirtingų likimų – šis posakis ypač tinka, kalbant apie karo pabėgėlių iš Ukrainos likimus. Nors beveik kiekvieną dieną statistiniai duomenys keičiasi, iš 128 mūsų rajone gyvenančių ukrainiečių, vakar dienos duomenimis, per 30 įsidarbino – UAB „Indritus“, „Ustukių malūnas“, „Biržų duona“, Vaškų žemės ūkio bendrovėje, Pasvalio socialinių paslaugų centre bei kitose įmonėse ne tik mūsų rajone, bet ir Panevėžyje. Užimtumo tarnybos Pasvalio skyriuje registruotos 78 laisvos darbo vietos. Registruodami 27 darbo pasiūlymus darbdaviai nurodė, kad mielai įdarbintų ir karo pabėgėlius iš Ukrainos.

Praėjusią savaitę lankėmės trijose darbovietėse ir pakalbinome jose dirbančias ukrainietes. 

Prie konvejerio linijos 

Trys ukrainietės dirba UAB „Ustukių malūnas“: dvi – Ustukių ceche, viena – Pasvalyje, Nepriklausomybės g. Pastarojoje darbovietėje – trapučių šokoladavimo ceche – triūsiančią karo pabėgėlę iš Odesos Yaną Yarychevską aplankėme kartu su įmonės savininku Giedriumi Uždaviniu. Jis mums papasakojo, kad Odesoje gyvenusi ir lėlių teatro administracijoje sekretore dirbusi Yana Pasvalyje atsidūrė neatsitiktinai. Su lėlių teatro režisieriumi Giedrius yra geri pažįstami. Prasidėjus karui, režisierius paprašė darbuotoją priglausti Pasvalyje. Taip kovo 12-ąją Yana ir atsidūrė mūsų mieste. Pirmomis dienomis ją, kaip ir daugelį kitų pabėgėlių, svetingai priėmė Pasvalio kempingo savininkas Kostas Butkus. Dabar ukrainietė laikinai apsistojusi Pasvalyje žinomo bėgiko Zenono Balčiausko sesers bute. Apskritai pirmą kartą Lietuvoje atsidūrusi Yana jaudindamasi pasakojo apie ją pasitikusių ir priėmusių žmonių nuoširdų dėmesį ir globą. „O Ramunė (R. Uždavinienė – aut.) rūpinasi manimi kaip mama,“ – virptelėjo pašnekovės balsas. 

Už pusės mėnesio 33-iąjį gimtadienį minėsianti Yana papasakojo, kad Odesoje liko mama ir močiutė, kuriai jau 93 metai. Ukrainietė stengiasi įkalbėti jas evakuotis, nes Putino agresijos planuose Odesa, kaip ir visa pietinė Ukraina, yra vienas iš svarbiausių taikinių. 

Vos spėjusi apšilti kojas Pasvalyje, jauna moteris kovo 17-ąją „Ustukių malūne“ jau stojo prie konvejerio linijos. Pašnekovė prisipažino, jog iš pradžių buvo sunku, nes tai buvo visiškai nauja patirtis jos darbinėje biografijoje. „Lėlių teatre užsiėmiau administracine veikla, o naujas darbas iš esmės skiriasi. Jis reikalauja didelės fizinės ištvermės ir pirmosiomis savaitėmis tikrai buvo nelengva. Kadangi esu kultūros srities žmogus, tad ir trapučius stengiuosi sudėlioti elegantiškai“, – šmaikštaudama kalbėjo Yana. Ji puikiai supranta, kad darbas prie konvejerio yra komandinio pobūdžio, tad visos darbuotojos turi greitai ir kruopščiai atlikti joms patikėtas funkcijas. Nuo pagamintos produkcijos kiekio priklauso atlyginimas. Tad nereikia stebėtis, kad dažnai darbuotojos ne iš karto pastebi ceche apsilankiusius įmonės vadovus ir svečius. Ceche darbas vyksta pamainomis, nuo 8 val. ryto iki 20 val. su pertraukėlėmis. Per jas ukrainietė išmaniuoju telefonu sužino naujausias žinias iš Ukrainos. Po keturių darbo dienų Yana, kaip ir jos bendradarbės, turi tris laisvadienius. „Ustukių malūno“ savininkas G. Uždavinys minėjo, kad įmonės administracija ir darbuotojai supranta karo pabėgėlių būseną ir stengiasi joms padėti. Tačiau dėl darbo jokių išimčių ukrainietėms nedaroma. 

Nors vis dar jaučiamas kalbos barjeras, tačiau iš akių žvilgsnio ir gestų Yana jau žino, ką nori pasakyti bendradarbės. „Susikalbame pasvalietiškai“, – šyptelėjo kartu su Yana prie fasavimo linijos dirbančios moterys iš Pasvalio ir Vaškų. Nors jos gimtoji Odesa yra daugiausia rusakalbis miestas, tačiau pašnekovė pabrėžė, kad ji yra ukrainietė ir ją žeistų, jei kas pavadintų ruse. Iš milijoninio miesto atvykusią karo pabėgėlę stebina mažo Pasvalio ramuma ir tyluma. Susipažinusi su kitomis Pasvalyje apsigyvenusiomis tautietėmis, Yana jau spėjo su jomis aplankyti Kauną ir Palangą. 

Manikiūrininkė dirba skalbykloje

Natalija Gončarova su penkerių metų dukrele Valentina į Pasvalį atvyko iš Berdiansko, kurį Rusijos kariuomenė okupavo pirmosiomis karo dienomis. Prie Azovo jūros įsikūręs uostamiestis yra maždaug už 80 kilometrų nuo Mariupolio. Jame liko tėvai, o vyras Andrejus savanoriauja Zaporyžės srityje. Natalija pasakojo, kad ji su dukra iš Berdiansko spėjo išvažiuoti nuosavu automobiliu vadinamuoju „žaliuoju koridoriumi“. „Buvo labai baisu, nes šalia mašinų kolonos nugriaudėjo keli sprogimai. Automobilį teko palikti Vakarų Ukrainoje Chmelnyckio srityje“, – jaudindamasi kalbėjo Natalija. Iš Marijampolės karo pabėgėlių centro į Pasvalį atvykusi ukrainietė su dukra kelias paras gyveno Pasvalio kempinge, paskui name, kuriame reikėjo pačiai pasikūrenti krosnį. Dabar Natalija apsistojo kondicionieriumi šildomame name. 

Kūno kultūros mokytojos specialybę turinti ukrainietė kurį laiką profesionaliai žaidė krepšinį. Dėl patirtos traumos anksti baigusi sportininkės karjerą, Natalija vietoj mokyklos pasirinko manikiūro saloną. 

Jau ketvirta savaitė Natalija dirba Pasvalio socialinių paslaugų centro skalbykloje. Nors fiziškai darbas nėra itin sunkus, tačiau, anot pašnekovės, neįprastas. Ji lygina skalbinius, padeda juos surūšiuoti. Kaip ir Yana, Natalija džiaugėsi draugiškomis ir nuoširdžiomis bendradarbėmis. Skalbykloje dirba tik trys moterys – Jūratė Navikonienė, Laimutė Brazdžionienė ir mūsų pašnekovė Natalija, laikinai pavaduojanti Ritą Morkūnienę. 

Kadangi ukrainietė įdarbinta laikinai, tad mąsto apie širdžiai mielą manikiūrininkės darbą. Tačiau šios paslaugos pasiūla mažame mieste jau gana didelė, tad nebūtų lengva privilioti klienčių. 

Kol Natalija dirba, jos dukrelė Valentina būna „Žilvičio“ vaikų darželyje. „Į darželį labai mielai eina, susirado draugių, nors dar nelabai ką lietuviškai supranta. Tačiau kartu žaisdamos kažkaip susikalba“, – šypsodamasi kalbėjo N. Gončarova. Moteris prisipažino, kad didžiulį stresą išgyveno ir daug ašarų praliejo, kuomet beveik savaitę negalėjo susisiekti su vyru Andrejumi. Laimė, dabar gali vėl kiekvieną dieną bendrauti telefonu. 

Dirba nuotoliniu būdu 

Turimomis žiniomis, Anna Romančenko – vienintelė Pasvalyje gyvenanti ukrainietė, kuri dirba nuotoliniu būdu. Ji kartu su mama Liudmila Kravčenko į Pasvalį atvyko iš šalia Kyjivo esančio ir dabar žiniasklaidoje dažnai minimo Brovarų miesto. Jas savo bute Pasvalyje priglaudė Lėvens pagrindinės mokyklos direktorė Lina Rauckienė. 

Annos mama Liudmila dirba Lėvens pagrindinėje mokykloje mokytojo padėjėja, o ji – nuotoliniu būdu tarptautinėje rinkodaros agentūroje „Cpamatica“, kurios būstinė yra Kyjive. 

Jauna moteris turi ukrainiečių ir anglų kalbų mokytojos ir ekonomikos magistro diplomus. Dvejus metus išdirbusi mokykloje, nutarė save išbandyti informacinių technologijų srityje. Pašnekovė sakė, kad labai padėjo anglų kalbos žinios, tad sėkmingai baigė atitinkamus kursus. Iš karto nusišypsojo laimė įsidarbinti minėtoje „Cpamatica“ agentūroje. 

Prasidėjus Rusijos agresijai, „Cpamaticos“ darbuotojams leista dirbti nuotoliniu būdu. Kadangi šios agentūros veiklos profilis labai platus, Anna kartu su savo kolegomis atlieka techninius reklamos kūrimo darbus. Jos klientai yra JAV, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje bei kitose pasaulio šalyse. Nors griežtai nustatytų darbo valandų nėra, Anna kiekvieną darbo dieną prie „Apple“ kompiuterio paprastai sėdi nuo 10 valandos ryto iki 6–7 val. vakaro. Pašnekovė džiaugiasi, kad Pasvalyje spartus interneto ryšys, tad jokių darbo trikdžių nepatiria. 

Anna tikino, kad gyvendama Pasvalyje su mama ji nejaučia jokio diskomforto. Kaip visi karo pabėgėliai, kiekvieną dieną bendrauja su Ukrainoje likusiais artimaisiais. Annos vyras Aleksandras dirba Ukrainos sostinės saugumo struktūrose, tad visos dienos labai užimtos. „Nuo karo pradžios tik vieną poilsio dieną vyras turėjo. Kiekvieną vakarą iš Kyjivo jis grįžta nakvoti į Brovarus. Praėjusią savaitę rusų raketa sprogo už maždaug pusantro kilometro nuo mūsų namų“, – karo siaubą priminė pašnekovė. 

Anna su mama jau porą kartų buvo nuvykusios į Panevėžį. Jaunos ir veiklios moters planuose – turistinė pažintis su Ryga ir Vilniumi bei kelionė į Austriją, kur gyvena draugė.