Karo nusikaltimais kaltinamas V. Putinas susitiko su Mongolijos prezidentu

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas antradienį Ulan Batore susitiko su Mongolijos prezidentu Ukhnaagiinu Khurelsukhu – tai pirmasis jo vizitas į šalį Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) narę nuo tada, kai šis teismas pernai išdavė jo arešto orderį.

V. Putiną pasveikino garbės sargyba, kai jis naktį nusileido sostinėje, prieš pradėdamas šią didelio atgarsio sulaukusią kelionę, kuri laikoma pasipriešinimo TBT, Kyjivui, Vakarams ir žmogaus teisių grupėms, raginusioms jį sulaikyti, demonstravimu.

Po to jis susitiko su Mongolijos prezidentu U. Khurelsukhu įspūdingoje Ulan Batoro Čingischano aikštėje, dar vadinamoje Suchbataro aikšte.

Abiem lyderiams stovint aikštėje šalia tradiciniais drabužiais vilkinčių mongolų karių, iš kurių kai kurie buvo raiti, orkestras grojo karines melodijas ir Rusijos bei Mongolijos himnus.

Hagoje įsikūręs TBT yra paskelbęs Rusijos lyderio paiešką dėl įtariamo neteisėto Ukrainos vaikų deportavimo nuo 2022 metų, kai jo kariuomenė įsiveržė į kaimyninę šalį.

Ukraina į šią kelionę reagavo su įtūžiu, pareikšdama, kad Mongolijai tenka dalis atsakomybės už V. Putino „karo nusikaltimus“ po to, kai valdžios institucijos jo nesulaikė oro uoste.

Kijevas ragino Mongoliją vykdyti arešto orderį, o TBT praėjusią savaitę pareiškė, kad visos jo narės „privalo“ sulaikyti teismo ieškomus asmenis. Tačiau praktikoje nedaug ką galima padaryti, jei Ulan Batoras šio reikalavimo nevykdys.

Tarp autoritarinių milžinių Rusijos ir Kinijos esanti demokratinė valstybė Mongolija palaiko glaudžius kultūrinius ryšius su Maskva ir itin svarbius prekybinius santykius su Pekinu.

Sovietmečiu ji buvo Maskvos įtakoje. Nuo 1991 metų, kai žlugo Sovietų Sąjunga, ji stengiasi palaikyti draugiškus santykius ir su Kremliumi, ir su Pekinu.

Šalis nepasmerkė Rusijos karo Ukrainoje ir susilaikė balsuojant dėl jo Jungtinėse Tautose.

Praėjusią savaitę Kremlius pareiškė, kad nesibaimina, jog V. Putinas vizito metu bus suimtas.

„Išveskite Putiną iš čia“

Čingischano aikštė antradienį pasipuošė didžiulėmis Mongolijos ir Rusijos vėliavomis, V. Putinui lankantis šioje šalyje pirmą kartą per penkerius metus.

Diena anksčiau čia buvo surengtas nedidelis protestas – saujelė demonstrantų laikė užrašą, reikalaujantį „Išveskite iš čia karo nusikaltėlį Putiną“.

Kitam antradienį planuotam protestui prie Rusijos vadovo priartėti neleido griežta apsauga.

Vietoj to protestuotojai susirinko maždaug už kvartalo nuo paminklo politiškai represuotiesiems, kuris skirtas pagerbti tiems, kurie nukentėjo nuo Mongolijoje dešimtmečius trukusio sovietų remto komunistinio režimo.

V. Putino vizitas surengtas minint 85-ąsias Mongolijos ir sovietų pajėgų lemiamos pergalės prieš imperinę Japoniją metines.

Prieš kelionę duotame interviu Mongolijos laikraščiui „Unuudur“ V. Putinas atkreipė dėmesį į keletą „perspektyvių ekonominių ir pramoninių projektų“ tarp abiejų šalių.

Tarp jų yra ir Kiniją bei Rusiją sujungiančio Transmongolijos dujotiekio tiesimas, sakė jis.

Rusijos prezidentas taip pat sakė esąs „suinteresuotas tęsti realų darbą“, kad būtų surengtas trišalis jo, Mongolijos ir Kinijos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas.

„Bėglys nuo teisingumo“

Mongolijos vyriausybė nekomentavo raginimų suimti V. Putiną.

Tačiau prezidento atstovas spaudai sekmadienį socialiniuose tinkluose paneigė pranešimus, kad TBT išsiuntė laišką, kuriame prašoma įvykdyti orderį, kai jis apsilankys.

Rusija nepripažįsta TBT jurisdikcijos.

Organizacija „Amnesty International“ pirmadienį perspėjo, kad Mongolijos negebėjimas suimti V. Putino gali dar labiau sumenkinti TBT teisėtumą, o buvusiam KGB šnipui, valdžioje esančiam beveik ketvirtį amžiaus, suteikti drąsos.

„Prezidentas V. Putinas yra bėglys nuo teisingumo, – pareiškime sakė „Amnesty International“ vykdomoji direktorė Mongolijoje Altantuya Batdorj. – Bet kokia kelionė į TBT valstybę narę, kuri nesibaigia areštu, paskatins dabartinį prezidento V. Putino veiksmų kursą ir turi būti vertinama kaip strateginių pastangų pakenkti TBT veiklai dalis.“