Karo nuovargis veikia ir žiniasklaidą, ir visuomenę: analizė parodė akivaizdžius pokyčius

Karas Ukrainoje vyksta trejus metus ir, nors keičiantis politinėms aktualijoms, stebimos vis naujos susidomėjimo bangos, visuomenės reakcija buvo stipriausia būtent invazijos pradžioje, rodo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atliktas tyrimas, kuriame analizuotos naujienų antraštės ir socialinių tinklų komentarai.

Grupė ISM tyrėjų (projekto vadovė – prof. dr. Viltė Auruškevičienė, dr. Justina Šidlauskienė, doc. dr. Dalius Misiūnas, dr. Nerijus Mačiulis, doktorantė Eimantė Survilaitė, dr. Žilvinas Židonis) dvejus metus nuo karo pradžios, pasitelkę dirbtinį intelektą, stebėję žiniasklaidą, atskleidė reikšmingų medijų turinio ir visuomenės reakcijų pokyčių. Tyrimas buvo atliktas naudojantis sentimento analizės metodu, t. y. natūralios kalbos apdorojimo (NLP) technika, kuri leidžia automatiškai nustatyti teksto emocinį atspalvį, atpažinti bei priskirti tekstą ar teksto fragmentą konkrečioms emocijoms.

„Naujienų nuovargis“: mažiau publikacijų, ilgesnės antraštės

„Stebime aiškų „naujienų nuovargio“ efektą“, – teigia tyrimo autoriai, išanalizavę 4 879 antraštes ir 201 350 komentarų viešojoje erdvėje. – Įvykus invazijai fiksavome ypač intensyvų naujienų srautą, kuris ilgainiui sumažėjo, o pranešimų tonas tapo neutralesnis.“

Keitėsi ne tik emocija, bet ir publikacijų dažnis – pradžioje intensyvus dėmesys invazijai ėmė slopti. Tačiau vartotojų emocijos reaguojant į naujienas išliko panašios – dominavo pyktis, komentarų funkcija portaluose ir socialinėse medijose tarnavo kaip išsiliejimo, o ne tęstinių diskusijų ar nuomonės formavimo priemonė.

Tyrėjai analizavo ir naujienų antraštes, laikui bėgant fiksuodami jų ilgį ir pobūdį. Pradžioje dominavusį neigiamą sentimentą ilgainiui keitė ilgesnės ir neutralesnės antraštės, o publikacijų skaičius per dieną sumažėjo daugiau nei dvigubai. Tai rodo „naujienų nuovargį“, kai tema, kad ir kokia jautri ir sudėtinga, tampa mažiau paveiki.

„Aiškus „naujienų nuovargio“ požymis yra sentimento stabilizavimasis. Jei matomas staigus teigiamo, neigiamo ar neutralaus sentimento svyravimo sumažėjimas, tai gali rodyti, kad visuomenė mažiau jautri naujienoms, vadinasi, istorija priimama kasdieniškiau arba laikui bėgant prarado poveikį“, – paaiškina tyrėjai.

Mokslininkai duomenis rinko iš dviejų šaltinių: vieno didžiausių Lietuvoje naujienų portalo ir socialinio tinklo „Facebook“. Naudodami specializuotą programinę įrangą, jie rinko ir analizavo viešai prieinamus komentarus ir reakcijas po naujienų straipsniais nuo karo pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. vasario 24 d. Šis metodas leido stebėti natūralias, neišprovokuotas vartotojų reakcijas ir diskusijas. Priešingai nei būtų atliekant apklausą ar interviu, kur atsakymai gali būti labiau apgalvoti ar paveikti tyrėjo dalyvavimo.

„Norėjome pamatyti tikrąjį vaizdą, kaip spontaniškai žmonės reaguoja, kai jaučiasi laisvai reikšdami savo nuomonę“, – paaiškino viena iš tyrėjų dr. J. Šidlauskienė. – Tokiu būdu galime geriau suprasti ne tik, ką žmonės galvoja, bet ir kaip tarpusavyje diskutuoja šiomis jautriomis temomis.“

Dominuojanti visuomenės reakcija – pyktis

Karo fone reakcijos nevienodos: vartotojai reiškė ir negatyvą, ir džiaugsmą. Tiesa, skyrėsi skirtingų nuotaikų komentarų skaičiai ir vartotojų jiems skiriamas dėmesys. Neigiamą emociją skleidžiantys komentarai išsamiausi – vidutiniškai siekia 200 simbolių, o komentarai, kuriuose vyrauja teigiamos emocijos – penkis kartus trumpesni. Komentarų nuotaikų tendencija ir aštri leksika demonstruoja, kad skaitytojai reaguoja iškart po turinio peržiūros, dar būdami stipriai paveikti emociškai.

Atlikta 201 350 komentarų socialiniuose tinkluose analizė parodė, kad dominuojanti emocija yra pyktis (57,7 %). Kitos išskirtos emocijos: pasibjaurėjimas (13,6 %), džiaugsmas (11,6 %), baimė (3,6 %), liūdesys (2,7 %), nuostaba (1,2 %). Visgi ne pyktį transliuojantys komentarai sulaukia daugiausia kitų stebėtojų įsitraukimo. Baimę išreiškiantys komentarai yra patys populiariausi pagal reakcijų į juos skaičių. Kalba, vaizduojanti emocinį intensyvumą, rodo, kad vartotojai yra asmeniškai įsitraukę į temas, jaučia poreikį išreikšti savo frustraciją ar baimes.

„Komentarais, kuriuose dominuoja baimės emocija, dažnai prognozuojami niūriausi scenarijai. Tai parodo, kaip stipriai emociškai reaktyvūs tampa vartotojai, susidūrę su neapibrėžtumu. Ši baimė skatina juos intensyviau dalyvauti socialiniuose tinkluose tiek siekiant pasidalinti savo nerimu, tiek ieškant bendruomenės patvirtinimo. Nepaisant to, kad tokie įrašai sulaukia daugiausia dėmesio – patiktukų ir atsakymų – jų autoriai retai grįžta diskutuoti. Jiems svarbiau išreikšti savo poziciją nei įsitraukti į dialogą“, – pastebi dr. J. Šidlauskienė.

Ne tik žiniasklaidos antraščių formavimas kito per laiką – visuomenė taip pat išgyveno „emocinį nuovargį“. Per antruosius metus emocinių reakcijų sumažėjo net 76 proc., palyginti su pirmaisiais karo metais.

Tyrimo metodika

ISM mokslininkai išanalizavo 4 879 naujienų antraštes, kuriose buvo minimi svarbiausi su karu susiję raktažodžiai: Ukrainos miestai (Kyjivas, Mariupolis, Chersonas, Charkivas, Odesa, Zaporožė, Lvivas), karo zonos (Donbasas, Luhanskas, Doneckas, Krymas), strateginiai objektai (gamykla „Azovstal“, Azovo jūra), pagrindiniai veikėjai (Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, „Wagner“ grupė) bei kiti. Tyrėjai stebėjo komentarus po naujienų pranešimais (201 350 komentarų), vartotojų diskusijas, reakcijas („patiktukus“, emocijų žymes) bei dalijimosi turiniu tendencijas.