Karo metu – diskusijos dėl prioritetų skiriant paramą

Karo pabėgėliams valstybė ir savivaldybės skiria socialines išmokas. Šiaulių miesto taryboje patvirtinta socialinės paramos skyrimo tvarka ir dydžiai. Diskusijų sukėlė būtent paramos dydis ir prioritetai. Meras, įprastai prašydavęs daugiau laisvės savivaldai, šiuo atveju prašė laikytis nacionalinių teisės aktų ir nesivadovauti emocijomis. Tokių mero argumentų posėdyje nesuprato net artimiausi bendražygiai.

Stringa parama

Pirmadienio spaudos konferencijoje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis žurnalistams aiškino, kad karo pabėgėliai iki šiol negali naudotis visomis valstybės numatytomis galimybėmis, t. y. gauti socialines išmokas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra numačiusi, kad karo pabėgėliai gali gauti socialines išmokas: socialinę paramą mokiniams (nemokamas maitinimas, mokinio priemonėms įsigyti), gauti ligos, motinystės, tėvystės vaiko priežiūros ir kitas socialinio draudimo išmokas, išmokas vaikams, piniginę socialinę išmoką (socialinę pašalpą, kompensacijas būsto šildymui, geriamojo ir karšto vandens išlaidoms), vienkartinę įsikūrimo pašalpą, pusės metų kompensaciją už ikimokyklinį ugdymą, dalinę būsto nuomos mokesčio kompensaciją.

Tačiau yra tam tikrų sąlygų – Ukrainos karo pabėgėlis turi būti gavęs Migracijos departamento išduotą individualų laikinosios apsaugos suteikimą patvirtinantį dokumentą – leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Tačiau, kaip nurodė Administracijos direktorius, čia susiduriama su problema – Savivaldybė negali skirti piniginės paramos, nes ukrainiečiai neturi banko sąskaitų Lietuvos bankuose, sąskaitų atidarymas stringa. Pasak direktoriaus, tai visos valstybės problema.

„Susiduriame su problema, čia ne Šiaulių miesto problema, o respublikos problema, kad nespėjama įregistruoti sąskaitų bankuose. Kol nėra įregistruota banke sąskaita, negali judėti pinigai“, – kalbėjo direktorius.

„Jau gelbėja tai, kad „Maisto bankas“ tikrai veikianti sistema ir aktyviai dalina vienkartines korteles. Jau yra išdalinta virš 2 tūkst. kortelių, kurių vertė 115 Eur, kad ukrainiečiai galėtų įsigyti būtinąsias prekes. Tokiu būdu amortizuojama ta problema, kol neatidarius bankuose sąskaitų, negali veikti nei valstybės, nei savivaldybės galima suteikti parama“, – tikino A. Bartulis.

Banko sąskaita – nebūtina

Tačiau kaip portalui „Etaplius“ nurodė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, gauti socialinę piniginę paramą karo pabėgėliai gali ne tik į Lietuvos bankuose esančią sąskaitą, bet ir užsienio bankų sąskaitas ar netgi grynaisiais kredito unijose ar „Lietuvos pašto“ skyriuose.

„Siekiant užtikrinti Ukrainos žmonių, pabėgusių nuo karo, minimalius poreikius ir pragyvenimą Lietuvoje, savivaldybės teikia ukrainiečiams socialinę paramą (vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpas). Ši socialinė parama gali būti pervesta į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, esančią Lietuvos arba užsienio mokėjimo ar kredito įstaigoje (banke ar kt.) arba gali būti išmokama kitoje mokėjimo ar kredito įstaigoje (bet kuriame AB „Lietuvos paštas“ skyriuje ar kt.)“, – raštu atsiųstame komentare nurodė ministerijos komunikacijos skyrius.

„Taip, „Lietuvos pašto“ skyriuose išmokame išmokas Ukrainos piliečiams. Šių išmokų mokėjimas prasidėjo kovo mėn. Atsiimant išmoką Ukrainos piliečiai turi pateikti galiojantį pasą, asmens identifikavimo kortelę arba vairuotojo pažymėjimą, kartu pateikiant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos išduotą ukrainiečio registracijos kortelę arba galiojantį leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“, – portalui „Etaplius“ teigė „Lietuvos pašto“ atstovė Monika Pulokė.

Papildė aprašą

Šiaulių miesto savivaldybės taryba vakar vykusiame posėdyje susikibo dėl socialinės paramos ukrainiečiams skyrimo. Tarybai buvo pateikti tvirtinti du sprendimo projektai – parengtas Savivaldybės administracijos ir alternatyvus, kurį parengė TS-LKD frakcija. Sprendimo projekte numatyta papildyti „Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašą“, pagal kurį skirstoma socialinė parama.

Papildyta punktu, kuris numato, kad vienkartinė pašalpa minimaliems poreikiams užtikrinti skiriama Ukrainos gyventojams, esantiems Lietuvos Respublikoje dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, ir kurie faktiškai gyvena Šiauliuose.

Vienkartinė pašalpa gali būti skiriama vienam ar bendrai gyvenantiems asmenims, kurie niekur nedirba ir negauna socialinės pašalpos.

Nustatytas ir dydis – administracijos parengtame sprendimo projekte šis dydis diferencijuotas : 1,4 valstybės remiamų pajamų dydžio (VRP) vienam gyvenančiam asmeniui.

Jeigu pašalpos gavėjai gyvena bendrai, jie gaus mažiau. Pašalpos dydis pirmajam asmeniui yra 1,1 VRP, antram – 90 proc. 1,1 VRP, trečiam – 70 proc. 1,1 VRP. Valstybės remiamų pajamų dydis nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 129 Eur.

TS-LKD frakcijos parengtame alternatyviame sprendimo projekte buvo numatyta skirti didesnę pašalpą – 2 VRP, nepriklausomai ar asmenys gyvena vieni, ar kartu.

Atsiklausė ministrės

Pristatydamas sprendimo projektus, posėdžiui pirmininkavęs Šiaulių miesto meras Artūras Visockas aiškino, kad pats kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę, kad ši išaiškintų valstybės poziciją.

„Pats asmeniškai dėl šito kreipiausi į ministrę. Pamaniau, kad reikia laikytis bendros praktikos, kad nesupriešinti žmonių. Nes kiltų klausimas, kodėl ukrainiečiai gauna daugiau nei lietuviai, šiauliečiai, kad neįvyktų kas nors ne taip. Tai parašiau gerbiamai ministrei, ar gerai suprantu, jog siekiama, kad karo pabėgėlių socialinių pašalpų ir kitų išmokų atvejis būtų lygiai toks pats, kaip Lietuvos gyventojams?

Ministrė kaip mat atrašo –ؘ sveiki, taip, kaip Lietuvos nepasiturintiems gyventojams. Nei daugiau, nei mažiau. Aš suprantu, kad administracijos sprendimas atliepia ministrės norą, kad visi žmonės būtų traktuojami vienodai. Bet suprantu TS-LKD sprendimą, norą skirti daugiau“, – kalbėjo meras.

Problema – teisinis statusas

Atsakydamas į mero pristatymą Martynas Šiurkus teigė, kad mero klausimas ministrei buvo nekorektiškas. Pasak politiko, problema yra ukrainiečių teisinis statusas. Karo pabėgėliai negali gauti pašalpos, kol neturi apsaugos statuso. Statuso suteikimas užtrunka. Visą laikotarpį nuo karo pabėgę žmonės neturi jokių pajamų ir turi gyventi tik iš „Maisto banko“ suteiktos paramos.

Pasak M. Šiurkaus, kitos savivaldybės surengė neeilinius posėdžius ir paskyrė didesnę paramą, kad žmonės gautų pagalbą kuo greičiau.

„Skirtingai nuo lietuvių nepasiturinčių asmenų, ukrainiečiai karo pabėgėliai jokios paramos negauna, ką gauna lietuviai. Čia yra esminis skirtumas ir pakeitimas. Nuo to laiko, kai Ukrainos pabėgėlis yra atvykęs į Lietuvą, jis galbūt 6–7 savaites gyvena iš 115 Eur. Todėl prašau rasti solidarumo ir priimti šį Tarybos sprendimą.

Čia dirbantys ukrainiečiai į miesto biudžetą sumoka gyventojų pajamų mokestį. Vien tolimųjų reisų vairuotojas per metus sumoka 2 tūkst. Eur GPM. Parama nėra vienoda, kol Ukrainos karo pabėgėliai neturi statuso. Kai turės statusą, taip, jie neturi turėti jokių išskirtinumų“, – skirtumus aiškino M. Šiurkus.

Laikosi teisės aktų

Iki tol įvairiais klausimais pastabas Vyriausybei ir ministrams išsakydavęs ir daugiau laisvės savivaldai reikalaudavęs meras A. Visockas šį kartą pageidavo, kad reikiamus žingsnius padarytų būtent valstybė.

„Pritarčiau gerbiamam Martynui Šiurkui, jeigu tai būtų padaryta visos šalies mastu ir visos savivaldybės galėtų vienodai taikyti. Galėjo Lietuvos valstybė tą prisiimti ant savo pečių ir labai aiškiai pasakyti, kad kiekvienas atvykęs gauna tiek pinigų. Bet čia skirtingi matymai“, – replikavo meras.

Zakiras Medžidovas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių miesto savivaldybė nori diferencijuoti pašalpą.

„Manau, reikia pritarti alternatyviam sprendimo projektui, kuris sako, kad kiekvienas ukrainietis turi atitinkamus poreikius ir jam reikia po vienodą išmoką mokėti“, – kalbėjo Z. Medžidovas.

„Aš linkęs laikytis teisės aktų. Nelinkęs pernelyg fantazuoti. Aš taip pat linkęs nesupriešinti žmonių ir kad nebūtų galimybių tam supriešinimui atsirasti. Tiesiog išvedžiojant vienokius ar kitokius pasakymus. Esame teisinė valstybė“, – vis pabrėžė meras.

Nuomonės išsiskyrė

Politikų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vytautas Juškus, Gintautas Sitnikas, Gintautas Lukošaitis kalbėjo, kad lenktyniauti tarp savivaldybių pašalpų dydžiais nereikėtų ir kad prie šių klausimų dar bus grįžtama ne kartą, nes karas taip greitai nesibaigs.

V. Juškus ir G. Lukošaitis siūlė M. Šiurkui, kuris neseniai tapo Socialinės apsaugos ir darbo viceministru, inicijuoti įstatymų pakeitimus.

„Inicijuokit įstatymo pataisas skubiai, kad būtų visoje Lietuvoje vienodai ir neprasidėtų lenktyniavimas. Manyčiau, jūs tą galite“, – siūlė V. Juškus, jam antrino G. Lukošaitis.

Aurimas Lankas atkreipė mero dėmesį, kad pandemijos atveju meras kaip tik darė atvirkščiai, nei siūlė Vyriausybė. „Kodėl dabar pasiimat teisę ir teisės viršenybę? Nėra teisės viršenybė pagal Jus“, – kritikavo A. Lankas.

Eina kūrybiškai

Atsakydamas į pastabas meras teigė, kad nėra teisės akto valstybės mastu ir kad teisininkai turėjo nepraleisti tokio sprendimo projekto. Bet jis daromas, kad sukeltų diskusiją.

„Mes vadovaujamės teisės aktu, kurio net pritaikyti negalėtume. Iš tikrųjų turėtų būti neigiama teisininko viza. Eini kūrybiškai. Yra kaip yra“, – samprotavo meras.

„Man tas lyginimas net šiurpą kelia. Į sprendimus, aišku, reikia personaliai žiūrėti, reikia žinoti, miesto taryba turi savo kompetencijas, vyriausybė ir parlamentas turi savo, darykime šiuo atveju kiekvienas savo darbą“, – replikavo TS-LKD frakcijos narys Jonas Bartkus.

Į tokius mero samprotavimus M. Šiurkus atsakė, kad pagal įstatymą parama gali būti skiriama, jei ji nepriklauso, bet yra susidariusios aplinkybės, kaip karas. Pasak politiko, kai kurios savivaldybės į tai sureagavo ir priėmė sprendimus, tuo tarpu Šiauliai nereaguoja. Pasak politiko, socialinei paramai Šiaulių miestas gauna 6,5 mln. Eur ir piniginei paramai panaudoja tik 40 proc. sumos. Kita dalis nukeliauja naujagimio krepšeliui ar kaip papildomos lėšos mokiniams.

„Jūs norit kiek įmanoma daugiau savivaldybės įgaliojimų, kai gali spręsti pati savivalda. Mes skiriame kompensacijas, norėdami prisikviesti gydytojus, studentus ir t. t. Nėra teisės aktai galiojantys visoje Lietuvoje. Mes apsisprendžiam, kur lėšas panaudoti. Galim lenktyniauti fontanais, galim ir išmokomis“, – kalbėjo M. Šiurkus.

„Norint nelenktyniauti, reikėtų sukurti vienodą praktiką“, – atsakė meras.

Siūlė palaikyti alternatyvą

Alternatyvų sprendimo projektą palaikė ne tik Danguolė Martinkienė, bet ir mero artimiausi bendražygiai – Saulius Stasiūnas ir Irmantas Kukulskis. Politikų teigimu – lyginami du nesulyginami dalykai. Ukrainiečiai bėga nuo karo.

„Mes bandome lyginti nepasiturinčius miesto gyventojus ir karo ištiktus žmones. Tai nėra palyginami dalykai. Savivalda kviečiama padaryti daugiau. Tai vienkartinis dalykas, biudžete skylės neišdursime. Ukrainoje žmonės pasakė – karas ir nėra pozicijos, opozicijos. Yra elementarūs žmogiški klausimai. Todėl remiu alternatyvą“, – kalbėjo S. Stasiūnas.

„Man gėda klausytis politikavimo. Negalvokime apie biudžetą, kas liečia karą, man nebuvo klausimų. Jeigu galime padėti, nebūkime abejingi, nedvejokime. Palaikau alternatyvą. Niekas kitas negali padaryti. Neturi būti diskusijos. Gėda klausytis kai kurių komentarų“, – pasisakė I. Kukulskis.

Prašė atsiriboti nuo emocijų

Apibendrindamas pasisakymus, meras teigė, kad norima sukelti diskusiją ir tai, kad miesto biudžete nėra pinigų. Taip pat prašė nesivadovauti emocijomis.

„Administracijos sprendimas remiasi teisės aktais ir mes šiandien neturim aiškių teisės aktų, kodėl galėtume duoti dvigubus ar didesnius pinigus, motyvuojant emocijomis. Palaikydami administracijos sprendimą, iškeltume diskusiją, ar pakanka tų pinigų. Pasileidus į neteisėtą žemę atgal sugrįžti bus sunku. Šitam sprendimui, biudžete nėra pinigų. Iš pat pradžių turėjo atsigulti į biudžetą, balsuoti už sumas. Jo įgyvendinti nebus galima. Lenktynės nėra sveikos, remiantis emocijomis. Administracija parengė remiantis teisės aktais.

Alternatyva parengta remiantis emocijomis. Emocijos gali atvesti labai į kraštutinumus. Gimsta iš noro nesupriešinti žmonių. Susipriešinimas bus baisesnis. Tas pamažu kyla. Tai pavojinga“, – tikino meras.

Paskelbus balsavimą, kurį sprendimo projektą reikėtų teikti pagrindiniam balsavimui, iš 28 balsavusių politikų 15 palaikė administracijos projektą, 13 balsavo už alternatyvą. Pagrindiniam balsavimui pateikus administracijos projektą, balsavo tik 24 nariai – 22 už, 1 prieš, 1 susilaikė.

Po posėdžio meras savo paskyroje socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kad politinė padangė Šiauliuose stabili ir atsiklausė gyventojų, kurį sprendimo projektą būtų palaikę jie.