Kariuomenės šimtmečio šventė Utenoje

Tautinė kariuomenė yra ne kas kita, kaip visuomenės dalis, išskirta iš tos visuomenės, tai pačiai visuomenei ir visam kraštui tarnauti.

Į „Taurapilio“ kūrybinių industrijų centrą rinkosi Utenos miesto gyventojai, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (toliau tekste LKKSS) nariai, Lietuvos šaulių sąjungos plk. Pr. Saladžiaus 9–osios rinktinės šauliai, Atsargos karininkų sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos nariai, kariuomenės veteranai, veikiančios kariuomenės kariai. Džiugu tai, kad salėje be brandžiosios kartos yra daug jaunimo ir ši kartų pynė leidžiasi pasidžiaugti tuo, kad esame laisvi ir vieningi.

Besirenkančius žmones žiūrovų salėje maršu sutiko Vytauto ir Irenos Latonų vadovaujamas Adolfo Šapokos gimnazijos pučiamųjų orkestras „Cinkas“ ir šokėjos iš Birutės Siliūnienės kolektyvo.

Sugiedamas valstybės himnas, scenoje, papuoštoje LKKSS ir plk. P. Saladžiaus devintosios šaulių rinktinės vėliavomis, perskaitomos Utenos valsčiaus Nepriklausomybės karo savanorių Vyčio kryžiaus kavalierių pavardės, žuvusieji už Lietuvos laisvę pagerbiami tylos minute. Jaunieji šauliai išneša vainikus ir atminimo žvakutes, kaip ryšio tarp kartų simbolius, prie J. Basanavičiaus ir Vytauto apygardos partizanų paminklų.

Renginio vedėja ir šventės iniciatorė LKKSS Utenos apskrities skyriaus pirmininkė ats. viršila Marytė Kazlauskienė ir šventės vedantysis Linas Bražionis visus pasveikina su išskirtine šimtmečio švente.

Seimo narys Edmundas Pupinis įteikdamas LKKSS Utenos apskrities skyriui Vasario 16-osios akto kopiją kalbėjo, kad

-Ši šventė po vasario 16-osios dienos akto yra antra pagal svarbumą. Džiaugiuosi, kad valstybė suprato, kad kariuomenė turi būti stipri ir laikytų žodį, duotą sąjungininkams.

Lietuvos kariuomenė kaip ir Lietuvos valstybė ir mini savo šimtmetį. Sudėtingomis istorinėmis ir politinėmis aplinkybėmis Lietuvos ginkluotosios pajėgos patyrė ypatingų išbandymų. Formavosi sunkiomis sąlygomis. Tiesus ir besąlygiškas kario kelias, Tėvynės laisvė. Sveikinu tiesiausią kelią pasirinkusius, pasiryžusius ginti Tėvynės gerovę ir taiką.

Karius ir visuomenę sveikino, įstoti į Lietuvos šaulių sąjungą kvietė plk. Pr. Saladžiaus 9-osios rinktinės vadė Asta Tidikienė, ats. kpt. 9-osios rinktinės vado pavaduotojui Rimantui Eigėliui įteikė Kariuomenės vado gen. ltn. Jono Vytauto Žuko Padėkos raštą.

Žiūrint tų laikų televizijos filmuotą medžiagą, pirmasis Utenos apskrities komendantas plk. Vitas Antanas Kelevišius pasidalino prisiminimais apie pirmuosius šaukimus į nepriklausomos Lietuvos kariuomenę, sovietinės armijos turto perėmimą, apie pirmuosius nepriklausomos kariuomenės žingsnius apskrityje, Smėlynės posto sunaikinimą:

- Malonu prisiminti . Pradžia buvo sunki. Kūrėmės, kai sovietinė kariuomenė buvo Lietuvoje. Tai buvo iššūkis. Pirmasis kvietimas stoti savanoriais buvo mitingo metu Utenoje. O tikroji kariuomenė kurtis pradėjo nuo Krašto apsaugos departamento įkūrimo 1990 m. balandžio 25 dieną. 1918 metais buvome vieni, 1944 ir pokario kovose buvome vieni, o dabar esame stipriausio pasaulyje aljanso nariai, kariuomenė stipri ir gerai ginkluota, tačiau kariuomenė be visuomenės yra silpna. Kviečiu Jus ir visos Lietuvos žmones stiprinti, gerbti ir mylėti kariuomenę.

Į sveikinimo pertraukėles gražiai įsipynė meno mokyklos dėstytojo Evaldo Beinoravičiaus saksofono virtuozų penketukas, vadovės Virginijos Šedukienės choras „UT RE MIO“, Kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Vieversa“ (vad. Roberta Macelienė), muzikos skyriaus dėstytojos Gintarės Armonaitienės klasės styginių kvartetas.

Sveikino Utenos savivaldybės Tarybos narys Marius Kaukėnas, Molėtų savivaldybės mero pavaduotojas, ats. vyr.ltn. Mindaugas Kildišius.

Kraštotyros muziejaus vyriausia fondų saugotoja Bronislava Juknevičienė nušvietė Lietuvos kariuomenės raidą nuo 1918 metų. Vienas pranešimo epizodas:

-Lietuva tik kūrėsi ir kariuomenei turint apie 3000 dar neapmokytų ir blogai ginkluotų savanorių teko kautis su 20000 t. lenkų, bermontininkų ir bolševikų kariuomene. Priešui atiteko du trečdaliai Lietuvos teritorijos.

1919 m. balandyje Generalinio štabo viršininku paskirtas generolas Silvestras Žukauskas nedelsdamas ėmėsi telkti kariuomenę, lankėsi kariuomenės dalyse, kalbėjosi su kareiviais ir karininkais. Iš pakrikusios vokiečių kariuomenės, susitarus su jos vadovybe, sudaryti penki saksų savanorių batalionai.

Kurklių – Panevėžio operacijos metu gegužės 23d. buvo išvaduotas Panevėžys, gegužės 19d. Anykščiai. Kupiškio – Utenos operacijos metu gegužės 31d. išvaduotas Kupiškis, birželio 2d. Utena. Po Daugailių išvadavimo, už nuopelnus kovose 1919m. spalio m. Respublikos prezidento įsakymu pirmajam pėstininkų pulkui suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardas.

Šventė baigėsi be kariuomenės. Į šventę neatvyko kviesti Utenoje dislokuotos LK KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 507 pėstininkų kupos kariai. Minėjimo dalyviai pasigedo ir Utenos savivaldybės atstovų.