Kariuomenė: pagrindiniai propagandos taikiniai pernai – gynybos stiprinimas, Ukraina (papildyta)

Praėjusiais metais Rusijos ir Baltarusijos priešiška informacija daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos gynybos stiprinimui, paramai Ukrainai, rodo ketvirtadienį pristatyta Lietuvos kariuomenės parengta apžvalga.

Praėjusiais metais Rusijos ir Baltarusijos priešiška informacija daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos gynybos stiprinimui, paramai Ukrainai, rodo ketvirtadienį pristatyta Lietuvos kariuomenės parengta apžvalga.

Kaip skelbiama 2024-ųjų priešiškos informacinės aplinkos apžvalgoje, jei ankstesniais metais žinutės apie Trečiąjį pasaulinį karą, branduolinį karą būdavo retesnės, tai pernai tai tapo įprasta komunikacija.

„Rusija siekia mus visus priversti pasiduoti dar neišaušus dienai X, pateikdama Lietuvą kaip žlugusią valstybę, kurios neverta ginti“, – ketvirtadienį pristatydamas apžvalgą sakė kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius komandoras Giedrius Valintėlis.

Lietuva – žlugusi valstybė, bet potenciali agresorė

Kariuomenės analitikė Ingrida Norkutė teigė, kad pernai fiksuotas priešiškos informacinės veiklos tęstinumas, o ypač didelis dėmesys skirtas paramos Ukrainai klausimams.

„Nuo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimų, kad negalima atmesti karių siuntimo į Ukrainą mokymo tikslais, iki F-16 naikintuvų perdavimo, taip pat dėl priimtų sprendimų Ukrainai leisti naudoti vakarietiškomis ilgojo nuotolio raketomis“, – kalbėjo analitikė.

„Šiame kontekste mes fiksavome nesibaigiantį raudonųjų linijų braižymą, bauginimą NATO ir Rusijos branduoliniu karu, tačiau pastebėjome, kad ilgainiui tokia retorika išsigazuodavo“, – teigė ji.

Anot I. Norkutės, taip pat didelis dėmesys skirtas Lietuvos karinių pajėgumų stiprinimui, vykstančioms Lietuvos ir sąjungininkų pratyboms.

„Nevengta pasamprotavimų, kad Rusija gi niekam grėsmės nekelia, tai kam Lietuva stiprina savo pajėgumus. Jie buvo pateikiami kaip ne gynybos, o puolimo pajėgumai“, – sakė analitikė.

Pasak jos, nors propagandininkai toliau Lietuvą pateikė kaip „nereikšmingą, žlugusią valstybę“, tuo pat metu ją vaizdavo kaip potencialią agresorę.

„Kas praėjusiais metais tikrai išsiskyrė, tai jei anksčiau kai kurios žinutės apie neva Trečiąjį pasaulinį karą, branduolinę grėsmę būdavo pakankamai retai, tai 2024 metais jų gerokai padaugėjo“, – kalbėjo I. Norkutė.

Kuria neišvengiamą blogos baigties atmosferą

G. Valintėlio teigimu, Rusija informacinėje erdvėje bando kurti Lietuvos, kaip keliančios grėsmę Baltarusijai ir Kaliningrado sričiai, valstybės įvaizdį.

„Pagrindinis Rusijos propagandos uždavinys – sukurti neišvengiamą blogos baigties atmosferą, (...) pagrindinis tikslas – radikalizuoti visuomenę, apsunkinti konsensuso suradimo galimybes ir taip daryti įtaką demokratiniam valstybės sprendimo priėmimo procesui“, – teigė departamento vadovas.

„Dar viena iš praėjusių metų naujų tendencijų – propagandinių žinučių iš Baltarusijos pusės suaktyvėjimas“, – kalbėjo I. Norkutė.

Pasak jos, kariuomenė visus metus fiksavo pranešimus, kad Minskui iš Lietuvos ir Lenkijos kyla grėsmė, pirmiausia, per čia ruošiamus diversantus, skelbta, kad Baltarusija atsimušė iš Lietuvos paleistą dronų ataką.

„Buvo apie tai ir autorinių straipsnių, ir aukštų režimo atstovų pasisakymų, ir dokumentinių filmų kūrimo“, – sakė kariuomenės analitikė.

Taip pat fiksuoti pranešimai apie Lietuvoje esančią Baltarusijos opoziciją.

„Komunikuojama pakankamai dažnai, kad ji nereikalinga nei Lietuvoje, nei Baltarusijoje, prie šios temos buvo pritempiamos tos pačios žinutės apie tai, kad Baltarusijos opozicija ruošiasi veiksmais prieš režimą“, – teigė I. Norkutė.

Informacinė erdvė priklausys nuo taikos derybų

Anot G. Valintėlio, priešiškos informacijos skleidimui Kremlius skiria didelius finansinius resursus.

„Atviruose šaltiniuose minima, kad 2025 metais šiam tikslui planuojama skirti bent pusantro milijardo dolerių ir tai tik oficialios išlaidos, neįtraukiant slaptųjų tarnybų ir kitų slaptų operacijų kaštų“, – kalbėjo kariuomenės atstovas.

„Galime konstatuoti, kad Rusijos bauginimui ne visuomet ir ne visada atsispiriame“, – teigė jis.

G. Valintėlio teigimu, Kremliaus strategija ir naratyvai metai iš metų nesikeičia.

„Strateginė komunikacija susideda iš žodžių ir veiksmų, galbūt pastaraisiais metais matėme daugiau veiksmų, kurie remia žodžius, (...) linkę panaudoti ne tik žodžius, bet galimai ir agresiją, tai rodo karinės pratybos ir kiti veiksmai“, – sakė jis.

I. Norkutės teigimu, šiuo metu jau pastebima, kad vienos pagrindinių priešiškos informacijos temų – Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacija su Europa, galimos derybos dėl taikos Ukrainoje, taikdarių siuntimas į Ukrainą.

Pasak jos, šiuo metu Rusijos informacinėje erdvėje dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo pokalbių su Maskva matomas „atsargus pozityvumas“.

„Šiais metais, kaip ta informacinė erdvė judės toliau, labai priklausys nuo to kaip dėliosis taikos derybos Ukrainoje, labai sunku prognozuoti dabar, nes nežinome, į kurią pusę judame ir kokie bus rezultatai“, – kalbėjo I. Norkutė.

„Šiemet taip pat laukia Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“, kurios, neatmestina, taip pat gali turėti įtakos priešiškai informaciniai erdvei“, – sakė ji.

Pasak kariuomenės, apžvalgoje naudojami duomenys yra surinkti iš atvirų informacijos šaltinių ir yra reprezentatyvūs, leidžiantys išskirti esminius 2024 metų prieš Lietuvą nukreiptos priešiškos informacijos atvejus, jų bruožus, naudotas metodikas bei svarbiausias kryptis.

Apžvalgos tikslas – pateikti dezinformacijos, kitos iškraipytos, manipuliatyvios, prieš Lietuvos gynybos ir nacionalinio saugumo interesus nukreiptos informacijos sklaidos masto bei priemonių pokyčius, tikslus.