Karininkas jaučiasi laimingas padėdamas kitiems

Prasidėjus pandemijai karininkas Konradas Lekešius pradėjo savanoriauti viešose sostinės vietose bei mobiliuosiuose patikros punktuose. „Noriu padėti žmonėms, todėl ieškau būdų, kaip tai padaryti“, – sakė vilkaviškietis.

Pradėjo savanoriauti

Prasidėjus koronaviruso pandemijai karininkas pradėjo savanoriauti Karaliaus Mindaugo šaulių 10-ojoje rinktinėje. Bendradarbiaudami su policijos pareigūnais šauliai patruliavo ir užtikrino viešąją tvarką įvairiuose sostinės parkuose ir kitose viešose erdvėse.

„Praėjusį savaitgalį teko patruliuoti net kapinėse, nes žmonės masiškai lankė artimųjų kapus. Dažnai teko priminti, jog viešose vietose reikia dėvėti apsaugines veido kaukes, nesibūriuoti. Patruliavimas mieste labai reikalingas – mažiname neatsakingai besielgiančių asmenų viešose vietose skaičių ir taip neleidžiame plisti virusui“, – sakė K. Lekešius.

Daugiausia žmonių, kurie nesilaiko draudimų, pasak karininko, yra Naujamiesčio rajone, kuris visiems geriau žinomas kaip stoties rajonas. Karantino metu Vilniaus traukinių ir autobusų stotyse keliautojų beveik neliko, tačiau dabar ten „karaliauja“ asocialūs vilniečiai. Ten besirenkantieji ignoruoja valdžios sprendimus. Savanoriaujantys šauliai primena, jog reikia elgtis atsakingai, gyventojams dalija apsaugines kaukes. Pasak K. Lekešiaus, darbas su stoties žmonėmis – tai tarsi kova su vėjo malūnais, nes savanoriams pasišalinus, pastarųjų elgesys nesikeičia.

Prieš dvi savaites Konradas pradėjo savanoriauti ir Vilniaus bei Ukmergės mobiliuosiuose patikros punktuose. Paprastai policijos pareigūnai šiuose punktuose nebudi, bet užtikrinti bendrąją tvarką ir saugumą čia būtina.

K. Lekešius tvirtino, kad jokios baimės nejaučia ir virusu užsikrėsti nebijo. „Į mobilųjį punktą žmogus negali atvažiuoti, kada nori. Tam, kad būtų atlikta patikra, asmuo turi iš anksto užsiregistruoti telefonu ir tik tada yra siunčiamas tirti. Mes nebendraujame su žmonėmis, kurie atvažiuoja tikrintis, nes jie neturi teisės atsidaryti lango, viską parodome ženklais per stiklą. Atvykę žmonės jaudinasi, nerimauja, kartais matyti, kaip dreba jų rankos. Stengiamės juos nuraminti ir pakelti nuotaiką“, – pasakojo K. Lekešius.

Įkvėpė mokytoja

K. Lekešius – buvęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) kursantas. Stoti į LKA jį paskatino tuometinės Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos biologijos mokytoja Alvyra Kukienė.

„Ir šiandien puikiai atsimenu, kaip mokytoja dalijosi Sausio 13-osios prisiminimais. Mane įkvėpė jos kalba, pasakojimai apie didvyrius, kurie nebijojo žūti kovodami dėl laisvės, palikę savo šeimas ir artimuosius namuose. Supratau, kad stiprūs esame tik kartu. Svajonę būti aktoriumi palikau nuošalyje ir tikslingai siekiau tapti karininku“, – pasakojo vilkaviškietis.

Dar būdamas moksleivis Konradas įstojo į Vilkaviškio P. Karužos šaulių 406-ąją kuopą ir taip susipažino su valstybės gynybai neabejingais žmonėmis. Galiausiai brandos egzaminus išlaikęs ir papildomą atranką perėjęs abiturientas įstojo studijuoti tarptautinių santykių į LKA.

Nuo vaikystės tėvų įdiegta meilė Lietuvai, noras tarnauti bei padėti kitiems taip pat turėjo nemažos įtakos Konrado pasirinkimui. Karininko tėtis Vytautas ir sesuo Barbora taip pat yra Vilkaviškio P. Karužos 406-osios šaulių kuopos ilgamečiai nariai, o mama Vilija – vilkaviškiečiams gerai žinoma gydytoja.

Griežta disciplina

Pasak karininko, studijuoti buvo nelengva. Paskaitos užtrukdavo ilgai, nes reikėjo krimsti ne tik akademinius mokslus, daug laiko užimdavo papildomos karybos paskaitos. Tiesa, labiausiai Konradą akademijoje sužavėjo karinė disciplina.

„Keldavomės 6 valandą ryte, per keletą minučių reikėdavo išsirikiuoti lauke rytinei mankštai. Vėliau prausdavomės, klodavome lovas ir pusryčiaudavome, o po rytinės rikiuotės keliaudavome į paskaitas, kurios dažniausiai trukdavo iki 16 val. Vakare turėdavome laisvo laiko, bet dažniausiai būrių vadai sugalvodavo įvairių užduočių, todėl mokytis dažnai tekdavo tuomet, kai kiti miegodavo“, – pasakojo karininkas.

K. Lekešius neslepia, jog retkarčiais būdavo pikta pagalvojus, kad draugai po paskaitų veikia tai, ką nori, o karininko diena visuomet yra suplanuota. Baigęs LKA vaikinas pradėjo dirbti Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre kuopos būrio vadu. Kaip teigė K. Lekešius, darbas yra kūrybiškas ir aktyvus, nes reikia nuolat bendrauti su žmonėmis, dalytis patirtimi, organizuoti pratybų užduotis.

Šiuo metu vaikinas derina karininko darbą su studijomis, nes nuo praėjusių metų Vytauto Didžiojo universitete pradėjo studijuoti diplomatiją. „Abi profesijas rinkausi ne tik dėl savęs, bet ir dėl žmonių. Tarnaudamas kariuomenėje galiu ne tik padėkoti valstybei už laisvę ir nepriklausomybę, bet ir visuomet esu pasiruošęs ginti Lietuvos piliečius. Manau, jog diplomatinės studijos suteiks dar didesnes galimybes prisidėti prie Lietuvos stiprinimo“, – sakė K. Lekešius.

Prasidėjus pandemijai Konradas su draugais buvo išvykęs į Čekiją, todėl grįžęs turėjo laikytis dviejų savaičių saviizoliacijos. Vaikinas tvirtino, kad tai buvo neįkainojama patirtis, kuri leido susidėlioti vertybes, kurios jam yra svarbiausios. „Turėjau progą dar kartą įsitikinti, jog artimo meilė ir pagalba kitiems yra svarbiausios žmonijos vertybės“, – sakė K. Lekešius.