Karinės žvalgybos vado skyrimą siūloma perduoti Vyriausybei, kandidatūras svarstytų ir NSGK

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorių turėtų skirti Vyriausybė, o galimas kandidatūras svarstytų ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Tai numatoma NSGK pirmininko Giedrimo Jeglinsko inicijuotose Žvalgybos įstatymo ir Seimo statuto pataisose.

Pagal projektą, karinės žvalgybos vadą krašto apsaugos ministro teikimu, iš anksto apsvarsčius Seimo komitete, skirtų ir atleistų Vyriausybė.

Dabar šią teisę turi krašto apsaugos ministras. Jis AODT vadą gali skirti su niekuo nederindamas.

Be to, Seimo statutą siūloma papildyti nuostata, kad viena iš NSGK funkcijų – iš anksto svarstyti krašto apsaugos ministro pasiūlymus dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus skyrimo bei jo atleidimo, dėl jų teikti išvadas ir rekomendacijas.

Šie projektai artimiausiu metu turėtų būti registruoti Seimo posėdžių sekretoriate.

„Iš esmės procedūriniai (pakeitimai – BNS), kas įdedama, kad vis dėlto būtų NSGK įtraukimas per klausymus, ir po to jau vėlgi eitume Vyriausybės tvirtinimu. Šis pakeitimas – kompleksinis, bet jis, manau, užtvirtins, kad procesas nebūtų toks atsitiktinis, būtų suderintas su visais reikiamais žmonėmis ir būtume geresnėje situacijoje negu anksčiau“, – BNS sakė G. Jeglinskas.

Liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, poreikis koreguoti AOTD direktoriaus skyrimo tvarką, formaliai įtvirtinant ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, ir Vyriausybės vaidmenį šiame procese, išryškėjo vertinant susidariusią situaciją, kai vienasmenis ministrės Dovilės Šakalienės sprendimas sukėlė pagrįstų abejonių, tačiau Seimo NSGK rekomendacijos yra ignoruojamos.

„Manau, kad šis projektas, kuris pabrėžia šios pareigybės svarbą ir formalizuoja parlamentinį dėmenį, galėtų padėti ateityje išvengti tokių situacijų“, – BNS sakė politikė.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad AOTD atlieka itin svarbias karinės žvalgybos funkcijas, jos reikšmingos visos valstybės saugumui, todėl labai svarbu, kad departamento vadovo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų procesas būtų kaip galima sklandesnis, objektyvesnis, jam įtakos neturėtų galimos įvairios nestandartinės aplinkybės, sąlygojamos subjektyvių veiksnių.

Teigiama, kad to pasiekti padėtų kolegialaus organo – Vyriausybės – dalyvavimas AOTD direktoriaus skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų procese.

AOTD direktoriaus pavaduotojus, kaip ir dabar, direktoriaus teikimu skirtų ir atleistų krašto apsaugos ministras.

Departamentas ir toliau išliktų krašto apsaugos ministrui pavaldi krašto apsaugos sistemos institucija.

Apie karinės žvalgybos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarkos keitimą imta kalbėti, kai birželį krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė kadenciją baigiantį AODT direktorių pulkininką Elegijų Paulavičių perkėlė į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

Apie šį sprendimą buvo informuoti tik prezidentas ir premjeras, jie ministrės sprendimą įvertino kaip emocijos proveržį.

BNS rašė, kad D. Šakalienė tvirtino tokį žingsnį buvusi priversta žengti, nes sulaukė darbuotojų skundų dėl „labai rimtų pažeidimų“, o karinės žvalgybos vadas negalėjo toliau dirbti, kol dėl jo elgesio su pavaldiniais atliekamas tyrimas.

Situaciją išnagrinėjęs Seimo NSGK pasiūlė ministrei grąžinti E. Paulavičių į tarnybą ir tęsti tyrimą dėl skundų, tačiau ji atsisakė tai padaryti.

Pasak D. Šakalienės, padėtis departamente pablogėjo jai atsisakius skirti E. Paulavičių antrai kadencijai.

Žiniasklaidos šaltinių duomenimis, į AOTD vadovo pareigas vietoje E. Paulavičiaus rugpjūtį ketinama skirti buvusį Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadą pulkininką Mindaugą Mažoną.

G. Jeglinskas anksčiau BNS yra sakęs neabejojantis M. Mažono kompetencija, tačiau pabrėžė, jog komitetas prašys pateikti tris kandidatus į direktoriaus pareigas.