Karinė pagalba Ukrainai sekina JAV ginkluotės atsargas

Iš JAV Doverio karinių oro pajėgų bazės Delavere beveik kasdien kyla galingi transporto lėktuvai C-17, skraidinantys raketas „Javelin“, „Stinger“, haubicas ir kitokią ginkluotę bei amuniciją į Rytų Europos šalis, kad visa tai būtų nugabenta Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Kyjivo pajėgumus smarkiai didinančios ginkluotės poveikis yra būtent tai, ką JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) tikisi pabrėžti antradienį lankydamasis gynybos sektoriaus milžinės „Lockheed Martin“ gamykloje Alabamoje, kur gaminamos nešiojamosios prieštankinių raketų sistemos „Javelin“, tapusios itin veiksminga priemone prieš rusų šarvuotąją techniką Ukrainoje.

Tačiau J. Bideno vizitas taip pat atkreips dėmesį į kitą nerimą keliantį veiksnį, vis labiau pasireiškiantį karui tęsiantis: ar JAV įstengs toliau gabenti didžiulius kiekius ginklų į Ukrainą, bet tuo pačiu išlaikyti pakankamas atsargas, kurių galėtų prireikti, jeigu įsipliekstų koks nors naujas konfliktas, pavyzdžiui, su Šiaurės Korėja ar Iranu?

JAV jau išsiuntė Kyjivui apie 7 000 „Javelin“, dalį iš jų – dar dirbant ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai. Šis kiekis sudaro apie trečdalį Amerikos turimų šių ginklų atsargų, sako Strateginių ir tarptautinių studijų centro Tarptautinio saugumo programos vyresnysis patarėjas Markas Cancianas (Markas Kansianas).

J. Bideno administracija sako, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną perdavė Ukrainai apie 5,5 tūkst. šių ginklų.

Analitikai taip pat mano, kad Jungtinės Valstijos išsiuntė Ukrainai apie ketvirtadalį savo turėtų nešiojamųjų priešlėktuvinių raketų sistemų „Stinger“. Jas gaminančios bendrovė „Raytheon Technologies“ vadovas Gregas Hayesas (Gregas Hajesas) praeitą savaitę investuotojams sakė, kad įmonė  iki kitų metų gamybos paspartinti negalės dėl detalių stygiaus.

„Ar tai gali būti problema? Trumpas atsakymas – tikriausiai taip“, – sakė M. Cancianas, jūrų pėstininkų dimisijos pulkininkas ir buvęs vyriausybės specialistas Pentagono gynybos strategijos, karinio finansavimo ir pirkimų klausimais.

Pasak jo, reikšmingiausių problemų kyla dėl senkančių „Stinger“ ir „Javelin“ atsargų, juolab kad abiejų sistemų gamyba pastaraisiais metais buvo ribota.

Kita vertus, Rusijos invazija suteikia JAV ir Europos gynybos pramonei svarbią galimybę papildomai užsidirbti, įstatymų leidėjams nuo Vašingtono iki Varšuvos nusiteikus didinti karines išlaidas atsakant į Rusijos agresiją. Tačiau gynybos užsakymų rangovės, kaip ir daugelis kitų gamybos sektoriaus įmonių, susiduria du darbo jėgos stygiumi ir medžiagų bei detalių tiekimo problemomis, taip pat patiria kitų, labiau specifinių iššūkių.

JAV ir kitų šalių gynybos išlaidos buvo didinamos dar prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą. J. Bideno pateiktame 2023 metų biudžeto projekte Pentagonui numatyta skirti 773 mlrd. dolerių (734 mlrd. eurų) – apie 4 proc. daugiau negu ankstesniais metais.

Vertinant pasaulio mastu, karinės išlaidos išaugo 0,7 proc. ir 2021 metais pirmąkart viršijo 2 trln. JAV dolerių (1,9 trln. eurų), sakoma balandį paskelbtoje Stokholme veikiančio Tarptautinio taikos tyrimų instituto ataskaitoje. Rusija tarp visų šalių buvo penkta ir didino išlaidas ginkluotei prieš įsiverždama į Ukrainą.

Kai kurie gynybos užsakymų rangovai, įskaitant Ukrainos kariuomenės prieš Rusijos aviaciją sėkmingai naudojamų „Stinger“ gamintoją „Raytheon“,  dėl šio karo gaus daugiau užsakymų. „Raytheon“ ir „Lockheed Martin“ taip pat priklauso konsorciumui, gaminančiam „Javelin“.

J. Bidenas aplankys „Lockheed Martin“ gamyklą Trojos mieste, galinčia pagaminti apie 2 100 „Javelin“ per metus. Prezidentas spaudžia Kongresą skubiai patvirtinti jo prašymą skirti dar 33 mlrd. dolerių (daugiau kaip 31 mlrd. eurų) saugumo ir ekonominės pagalbos paketą Kyjivui.

Prezidentas savo kalboje tikriausiai pabrėš „Javelin“ ir kitų JAV tiekiamų ginkluotės sistemų svarbą padedant Ukrainos kariuomenei kovoti su pajėgiu priešu. J. Bidenas taip pat ragins toliau teikti Kyjivui saugumo ir ekonominę paramą.

Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, neturėjęs įgaliojimo viešai komentuoti padėtį, todėl prašė neviešinti jo vardo, sakė, kad Pentagonas dirba su gynybos rangovais, siekdamas „įvertinti ginkluotės sistemų gamybos linijų būklę, nustatyti kiekvieno komponento ir gamybos proceso žingsnio silpniausias vietas“. JAV administracija taip pat svarsto virtinę kitų priemonių, kurių prireikus galima būti imtis „Javelin“ ir „Stinger“ gamybai padidinti, pridūrė šaltinis.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) pirmadienį sakė, kad gynybos pareigūnai nustatė, jog ginkluotės perdavimas šalies karinės parengties nepablogino. Visgi administracija prie J. Bideno praeitą savaitę pateikto prašymo padidinti paramą Kyjivui prijungė lėšas, reikalingas sumažėjusioms JAV ginkluotės atsargoms papildyti.

J. Psaki pridūrė, kad per vizitą Alabamoje J. Bidenas taip pat paragins Kongresą priimti įstatymą dėl inovacijų ir konkurencijos, turintį padėti sustiprinti  Amerikos puslaidininkių pramonę.

„Kiekvienai raketai „Javelin“ pagaminti reikia daugiau kaip 200 puslaidininkių, o lustų gamybos šalyje didinimas yra kritiškai svarbus ne viena [bendram] gamybos Amerikoje didinimui ar kainų mažinimui, bet ir gyvybiškai svarbus mūsų nacionalinio saugumo komponentas“, – aiškino atstovė.

BNS