Kardiologus neramina grįžtantys pacientai, varginami ligų ir pokovidinio sindromo

Pasaulinei pandemijai įsibėgėjus baimė užsikrėsti COVID-19 liga dažnam žmogui, varginamam širdies ligų, tapo priežastimi nesikreipti į medicinos įstaigas.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro kardiologai su baime išgyveno tą laiką, kai stacionaro palatos buvo pustuštės, o konsultantų kabinetuose ne tik nesivarstė durys, bet ir tylėjo telefonai – nuotolinės konsultacijos beveik nevyko, nors gydytojai dirbo ir laukė pacientų ar jų šeimos gydytojų skambučių. Dabar kardiologus neramina grįžtantys pacientai, kuriu dauguma labai sunkios būklės ne tik dėl įsisenėjusių lėtinių širdies ligų, bet ir dėl persirgtos COVID-19 ligos sąlygoto pokovidinio sindromo.

Lėtinės širdies ligos

Širdies ir kraujagyslių centro Kardiologijos stacionaro koordinatorė gydytoja kardiologė Dovilė Dovidaitienė pastebi, kad COVID-19 pandemija sergančiuosius kardiologinėmis ligomis tarsi suskirstė į dvi kategorijas: vienoje jau sergantys lėtinėmis kardiologinėmis ligomis ir pandeminiu laikotarpiu gyvenę be kardiologų pagalbos, kitoje- pandemijos metu pajutę širdies ligų simptomus, tačiau niekur nesikreipę, nesityrę. Lėtinėmis širdies ligomis sergantys pacientai medikams kelia daugiausiai nerimo, nes pandemijos metu baiminosi kreiptis į gydymo įstaigą, nes bijojo užsikrėsti koronavirusu, manė, kad susirgę COVID-19 liga, tos infekcijos neatlaikys. Iš pacientų kalbų medikai sužinojo ir liūdną mitą, kad daugelis nesikreipė į gydymo įstaigas, nes galvojo, kad per karantiną gydomi tik COVID-19 liga sergantys ligoniai.

Dėl šių klaidingų įsitikinimų dažnas ligonis ne tik gyveno be medikų pagalbos, bet ir kentė namuose skausmą, diskomfortą krūtinėje, ir atvyko jau su medikų vadinamu „pravaikščiotu“ infarktu. Ūmaus skausmo metu nesikreipę į ligoninę, laukia, kol skausmas tampa nebepakeliamu arba išsivysto širdies nepakankamumas- atsiranda dusulys, silpnumas, tinimai.

„Visi mūsų lėtiniai ligoniai, kurie serga širdies nepakankamumu, yra mokomi, kad atvyktų į gydymo įstaigą, vos tik pajutę pirmuosius širdies nepakankamumo paūmėjimo požymius, kurie nepraeina pavartojus diuretikų: ima dusinti, pradeda augti svoris, ima tinti kojos. Jie to yra išmokyti, bet net ir visa tai žinodami žmonės stengiasi kuo ilgiau būti namuose, nes bijo užsikrėsti koronavirusu“, - su apmaudu pasakoja kardiologė D. Dovidaitienė, primindama, jog kiekvienas būklės pablogėjimo epizodas priartina gyvenimo pabaigą.

Nerimauti medikams yra dėl ko, nes į ligoninę pacientai atvyksta labai sunkios būklės, kai ir medikams padėti yra daug sudėtingiau, ir gydymas užtrunka ilgiau, ir baigtys būna daug liūdnesnės.

Daugėja pokovidinių komplikacijų

Kardiologė D. Dovidaitienė išskiria ir tuos, kurie sirgo COVID-19 ir kuriems pasireiškia pocovidinės komplikacijos. Šių pacientų vis daugėja.

„Matome, kad net ir pakankamai jauniems žmonėms, ypač vyrams, pasireiškia embolinės kilmės miokardo infarktai, kai ne aterosklerotinė plokštelė įplyšta ir susidaręs trombas uždaro kraujagyslę, bet būtent kažkur kitur susiformavęs trombas nukeliauja į širdies arterijas ir dėl to įvyksta infarktas,“ – teigia gydytoja.

Ir Kardiologijos stacionare, ir Konsultacijų skyriuje daugėja pacientų, besiskundžiančių dusuliu ir silpnumo priepuoliais po persirgtos Covid-19 ligos.

Dėl jo žmonės kreipiasi ir į plaučių ligų gydytojus, ir į kardiologus.

Šie pacientai netoleruoja fizinio krūvio, nes tuomet padažnėja kvėpavimas, darosi sunkiau įkvėpti, pasireiškia dusulys, kuris nepraeina dar ilgai nutraukus krūvį, bet medikai dažnai nei kardiogramoje, nei echoskopijos tyrime jokių pakitimų nemato. Visgi, kardiologai budrumo nepraranda, daliai tokių pacientų nustatomi aterosklerozės sąlygoti susiaurėjimai širdies arterijose, atliekamos intervencijos, tuomet galima pasidžiaugti laiku užkirtus kelią miokardo infarktui.

Padaugėjo pacientų, kuriems diagnozuojama plaučių embolija. Dėl COVID-19 ligos sutrinka kraujo krešėjimo sistema, dėl ko formuojasi trombai, kurie, nukeliavę į plaučių kraujagysles sukelia sunkų dusulį, pažeidžia plaučius. Dusulys daugeliui išlieka net ir pagydžius plaučių emboliją.

Stacionare kardiologai gydė jauną 34 metų vyrą, persirgusį sunkia COVID-19 ligos forma, nes buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Į stacionarą patekusiam jaunuoliui dėl dusulio, silpnumo, dažno širdies plakimo diagnozuotas pokovidinis sindromas. Pasak gydytojos, tai buvo pirmasis pacientas, kurį su COVID-19 ligos diagnoze kardiologai išsiuntė į reabilitacijos ligoninę Kulautuvoje.

Didžioji bėda – visuotinė baimė

Uždelstų ligos simptomų pasekmes labiausiai jaučia Širdies ir kraujagyslių centro Intervencinės angiologijos skyriaus personalas, gelbstintis širdies infarkto bei insulto ištiktus ligonius. Intervencinės angiologijos skyriaus koordinatorius Vytenis Tamakauskas sako, visi 2020-ieji metai ir šių metų pradžia intervencijas atliekantiems kardiologams ir slaugytojams, kaip ir visiems medikams, buvo labai įtempti.

„Mūsų skyriaus darbo specifika ir apsaugos priemonės pasikeitė tik tiek, kad pandemijos metu teko naudoti ir kvėpavimo takus apsaugančias veido kaukes. O sterilumo bei standartinės apsaugos priemonės ir taip naudojamos kiekvieną dieną,“- teigia V. Tamakauskas, kurio pastangų dėka pandemijos metu nebuvo uždelsiama pagalba ištikus infarktui, net ir sergantiesiems COVID-19 liga.

Pandemija pakeitė šio skyriaus darbo ritmą. Ne vieną mėnesį pacientų buvo kiek mažiau, bet dabar jo sparčiai daugėja.

„Bendri mūsų taikomų procedūrų skaičiai praėjusiais metais sumažėjo tik apie 5 procentus. Labiausia tai įtakojo praėjusių metų kovo–balandžio mėnesiai, kuomet mūsų skyriaus planinis darbas buvo sustabdytas“, - sako V. Tamakauskas.

Skubių pacientų, atvykstančių dėl ūminio miokardo infarkto ir galvos smegenų insulto, nesumažėjo. Anot didžiulę patirtį turinčio intervencinio kardiologo, didžioji bėda, kad pacientai atvykdavo pavėluotai, todėl jų gydymui buvo reikalingos daug didesnės personalo pastangos ir kaštai.

„Manau, kad dažniausiai „pavėlavimas“ susijęs su visuotine baime,“ – įsitikinęs medikas.

Atvykus pavėluotai, net ir atstačius širdies vainikinių arterijų (miokardo infarkto metu) ir galvos smegenų (insulto metu) kraujotaką, tolesni paciento sveikimo rezultatai nėra tokie geri kaip atvykus laiku. Be to, atvykus pavėluotai tenka gydyti pakankamai sunkias būkles, pavyzdžiui širdies nepakankamumą, kuris lydės ir apsunkins tolesnį paciento gyvenimą, o taip pat jį ženkliai sutrumpins. Medikai stebi ir pačią liūdniausią tendenciją – padidėjusį mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų net ir pritaikius patį moderniausią gydymą.

Intervencinis kardiologas Vytenis Tamakauskas primena ir įspėja, kad svarbu suvokti, jog, prasidėjus pirmiesiems ūmaus kraujotakos sutrikimo simptomams, būtina kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą, nes nuo simptomų pradžios laiko iki patekimo į gydymo įstaigą tiesiogiai priklauso tolesnės išeitys ir gyvenimo kokybė.

Baimintis nėra ko

Kardiologijos stacionaro vedėja D. Dovidaitienė sako, kad šiuo metu pacientai turėtų nebijoti kreiptis pagalbos, nes visi specialistai dirba.

Medicinos personalas paskiepytas nuo COVID-19 ligos ir įgijęs kolektyvinį imunitetą, tad užsikrėsti nuo apsaugos priemones naudojančių ligoninės darbuotojų tikimybės nėra. Medikai ir toliau laikosi visų įmanomų saugumo priemonių, dėvi kaukes, naudoja dezinfekcijos priemones, vėdina patalpas. Pacientai, kaip ir visada, tiriami dėl galimo užkrato, iki atsakymo izoliuojami, esant įtarimui - tyrimai kartojami. Izoliuoti pacientai gydomi ir tiriami kaip įprasta, neuždelsiant.

Gydytoja teigia, jog pavėluotas gydymas kainuoja labai brangiai ne tik finansine prasme. Stacionare, kaip niekada anksčiau, padaugėjo mirštančių pacientų, tačiau jie atvyko labai blogos būklės. Kai liga pažengusi, medikai tampa bejėgiai. Nebepavyksta atstatyti organizmo funkcijų ir suteikti tokią pagalbą, kurios pakaktų, jei pacientas būtų kreipęsis laiku. Pernelyg nukentėjus ir nusilpus širdies susitraukimo jėgai, žmogus lieka neįgalus, ko taip pat galėtų išvengti, jei laiku kreiptųsi į medikus.

Iki kovo mėnesio žmonės daug rečiau kreipėsi į kardiologus. „Belieka manyti, kad jie ir kenčia namuose, ir miršta namuose. Būna, kad širdies nepakankamumu sergantys ligoniai atvyksta ištinę iki kaklo, priaugę po 30 kilogramų svorio susikaupusių skysčių sąskaita. Kai nebeįmanoma kentėti, žmonės kviečia greitąją medicinos pagalbą“, - stebisi D. Dovydaitienė ir pastebi, kad pastaruoju metu žmonės jau aktyvesni, dažniau ieško medikų pagalbos. Kardiologai viliasi, kad ši situacija, susidariusi dėl COVID-19, nebepasikartos.

Kardiologai mobilizavo jėgas

Širdies ir kraujagyslių centro vadovė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė dar metų pradžioje kreipėsi į Šiaulių regiono gyventojus ir spaudoje, ir net socialiniuose tinkluose, ragindama atvykti kardiologo konsultacijai, informavo ir šeimos gydytojus. „Iki pandemijos eilės pas kardiologą tikrai būdavo ilgos, konsultacijos tekdavo laukti net kelis mėnesius, o centre pradėjus dirbti naujiems kardiologams, ruošėmės teikti vos ne dvigubai daugiau konsultacijų, tačiau pandemija viską pakeitė: pacientų visai neliko. Tik pastaruoju metu pacientai vėl registruojami į eilę, prieš tai patekti pas kardiologą buvo galima sekančią dieną po registracijos. Tuo metu situacija neramino, kasdien klausiau savęs, kur dingo mūsų pacientai,“- stebisi vadovė.

Nuotolinė konsultacija tinkama pakartotinai konsultuojant, įvertinant gydymo efektą ar atliktus tyrimus, nes kardiologams būtina atlikti ir įvertinti elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ir t.t. Stengiamasi tyrimus atlikti vieno vizito į polikliniką metu. Kardiologė pažymi, jog tikrai daug pacientų atvyksta po persirgtos COVID-19 ligos su varginančiais simptomais, kurie būdingi pokovidiniam sindromui, ir apgailestauja, jog reabilitaciniam gydymui nukreipti galima tik stacionare gydytus pacientus, nors daug pacientų yra jauni, praradę darbingumą, bet gydėsi namie.

Kardiologai pirmojo karantino metu neteikė planinių paslaugų, tačiau skubi pagalba visada buvo užtikrinama, dalis kardiologų dirbo ir COVID-19 ligos skyriuose. Atnaujinus planinių paslaugų teikimą centro medikai mobilizavo visas pajėgas ir per mėnesį, kartais dirbdami dviem pamainomis, „pasivijo“ atidėtų pacientų eilę. „Šiuo metu stengiamės, kad gulėjimo ligoninėje trukmė būtų optimali, pradėjome širdies ritmo atstatymo paslaugą teikti dienos stacionare, džiaugiamės, jog daugėja paskiepytų pacientų, kuriems nebereikia izoliacinių palatų,“- apie pakitusį darbą po atslūgusios pandemijos pasakoja dr. N. Kupstytė-Krištaponė.

„Čia dirba nuostabūs gydytojai ir slaugytojai, slaugytojų padėjėjai ir kiti darbuotojai- turime reikalingą įrangą, daug entuziazmo ir meilės savo darbui, o pandemija mus net suvienijo ir sutvirtino. Pamokos išmoktos, planų, kuriuos įgyvendinsime, yra daug,“- džiaugiasi vadovė centro, kurį mintyse vadina Šiaulių Širdies namais, skirtais šiaurės Lietuvos žmonėms, saugiai ir efektyviai gydomiems dėl širdies ir kraujagyslių ligų, vadovaujantis naujausiomis širdies ligų diagnostikos, gydymo ir slaugos rekomendacijomis.