Kardiologas apie klastingąjį miokarditą: per epidemijas - pilni skyriai

Gripo epidemijos bei padidėjęs sergamumas viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis - darbymetis ne tik šeimos gydytojams, bet ir kardiologams.

„Karščiuodami netenkame skysčių, sutrinka elektrolitų pusiausvyra. Tai gali sukelti širdies ritmo sutrikimus. Bet blogiausia, kad įvyksta toksinis raumens pažeidimas - miokarditas. Mes kiekvienais metais turime tokių ligonių ir ne visus pavyksta išgelbėti. Gydymo sėmė priklauso nuo paciento amžiaus, būklės, kitų ligų, kuriomis jis serga“, - Eltai sakė Vilniaus universiteto Santaros klinikų kardiologas prof. Pranas Šerpytis.

Kaip pabrėžė kardiologas, į stacionarą patenka ir jaunų žmonių, kuriems nustatomas miokarditas.

„Dalį jų pavyksta išgelbėti, bet tai kainuoja labai daug pastangų ir pinigų. Todėl geriau, kad susirgę žmonės gydytųsi, paskambintų savo darbdaviui ir, jei blogai jaučiasi, neitų į darbą, užuot rizikavę užkrėsti kitus ir patys patirti sunkių komplikacijų“, - pabrėžė daktaras.

Miokarditas yra širdies raumens (miokardo) uždegimas.

Dėl sutrikusio širdies gebėjimo pakankamai stipriai susitraukti ir visaverčiai atlikti savo, kaip kraujo siurblio, funkciją vystosi širdies nepakankamumas. Priklausomai nuo miokardo pažeidimo vietos, gali sutrikti širdies ritmas, vožtuvų veikla.

Infekcinį miokarditą gali sukelti Koksakio, gripo, entero, adeno, ECHO ir kiti virusai, bakterijos (dažniausiai streptokokai, difterijos lazdelės, Laimo ligos sukėlėjas), taip pat pirmuonys, mikoplazmos, chlamidijos.

Toksinį miokarditą sukelia apsinuodijimas švinu, smalkėmis, ilgalaikis tam tikrų medikamentų vartojimas, spindulinis gydymas.

Autoimuninį miokarditą sukelia jungiamojo audinio ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, dermatomiozitas, šią ligą gali sukelti ir patirtas miokardo infarktas.

Iki trečdalio visų atvejų miokarditas praeina kliniškai nepasireikšdamas. Kiti pacientai gali justi karščiavimą, greitą nuovargį, bendrą silpnumą, skausmus širdies plote, širdies „plakimą“, dusulį, raumenų, sąnarių skausmus, pastebėti tinimus.

„Aukšta temperatūra - ne vienintelis simptomas, rodantis, kad žmogui reikia gydytis. Jei kosime, čiaudime, mūsų savijauta yra bloga“, - turime elgtis atsakingai - ir su savimi, ir su aplinkiniais“, - pabrėžė prof. P. Šerpytis.

Ypatingos rizikos grupei kardiologas priskyrė žmones, sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip išeminė širdies liga, kitos. „Širdis jiems - jautresnė vieta ir, jeigu dar prisideda infekcijos, tai gali labai pabloginti pagrindinės ligos eigą“, - atkreipė dėmesį kardiologas.

Kaip priminė Eltos pašnekovas, ne iki galo išgydytos infekcinės ligos gali paveikti ne tik širdį, bet ir komplikuotis į plaučių uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą, kitus rimtus sveikatos sutrikimus.

„Užkrečiamųjų ligų piko metų kasmet turime labai daug ligonių. Intensyvios kardiologijos skyriuje gydėme pacientų su širdies ritmo sutrikimais, pneumonija - plaučių uždegimu, kitomis būklėmis, kurios pavojingos gyvybei“, - sakė daktaras, ragindamas su sveikata nejuokauti.

Prof. Šerpytis sutinka daug pasiskiepijimo nuo gripo skeptikų, tačiau pats toks nėra. „Aš galvoju, kad, jei ir susergama gripu nuo jo pasiskiepijus, persergama šiek tiek lengvesnėmis formomis ar, jei pasiseka, gripo epidemijos metu nesusergama. Visose gairėse kartojama, kad skiepai - efektyviausia apsaugos nuo gripo priemonė. Dabar skiepytis per vėlu, bet prieš gripo sezoną mes savo darbuotojus skatiname skiepytis, nekalbant apie rizikos grupės žmones“, - sakė prof. P. Šerpytis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad, sergant gripu, būtina gydytis namuose, laikytis gydytojo nurodymų ir jokiu būdu neiti į darbą ar ugdymo įstaigą. „Nesigydant ar gydantis netinkamai, gresia įvairios komplikacijos. Kai kurios jų gali pasireikšti jau išnykus gripo simptomams“, - įspėjo ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos - virusinės arba bakterinės kilmės plaučių uždegimas, prienosinių ančių uždegimas (sinusitas), vidurinės ausies uždegimas, sepsis (kraujo užkrėtimas).

Retesnės, bet itin pavojingos komplikacijos - širdies raumens, smegenų uždegimas.

Gripo sukeltos neurologinio pobūdžio komplikacijos priklauso nuo gripo viruso štamo. Jeigu virusas linkęs žaloti nervinius audinius, gali komplikuotis meningitu arba dar pavojingesne komplikacija - encefalitu, dažniausiai susiformuoja po 1,5-2 savaičių, kai žmogus jau pradeda dirbti.

Širdies raumens uždegimas (miokarditas) dažniausiai pasireiškia jau išnykus gripo simptomams arba ligos pabaigoje.

Gripas pavojingiausias mažiems vaikams, seniems žmonėms, nėščioms moterims, lėtinių ligų turintiems asmenims. Tačiau nereikia užmiršti, kad mirtinai pavojingos komplikacijos gali susiformuoti ir jauniems, stipriems žmonėms netinkamai gydant gripą. Rizikos grupių asmenims pavojingiausios yra jau turimų lėtinių ligų paūmėjimas, komplikacijos ir galimi mirties atvejai nuo lėtinių ligų suaktyvėjimo.

Suaugę asmenys gripo viruso sukelta liga serga 5-7 dienas, o vaikai - 7-10 dienų. Visą ligos periodą gripo virusas išskiriamas į aplinką. Komplikacijų pavojus gerokai padidėja, jei ligonis nesilaiko rekomenduojamo lovos režimo arba nevisiškai pasveikęs eina į darbą. Po ūmaus ligos periodo, kuris trunka 3-7 dienas, ligonis visiškai pasveiksta tik per 7-10 dienų.

Komplikacijų grėsmė išlieka net susilpnėjus ligos simptomams, todėl būtina laikytis gydytojo nurodymų ir tinkamai gydyti gripą, ūmiu ligos periodu gulėti lovoje, neiti į lauką, kol visiškai nepasveikstama. Po sunkios ligos reikia stengtis nepervargti, vengti stresų, valgyti visavertį vitaminingą maistą.

Ligonio, sirgusio gripu, ligos pabaigą gali vertinti tik sirgusiojo šeimos gydytojas, įvertinęs ligos eigą, galimas komplikacijų grėsmes ir sveikatos būklę.