Kardinolas iš Maroko: Bažnyčiai nereikia popiežiaus, kuris pamėgdžiotų Pranciškų

Kardinolas Cristobalas Lopezas Romero, ispanų kilmės Rabato arkivyskupas, prisipažino šiek tiek nerimaujantis prieš pirmąją, kurioje dalyvaus, konklavą, bet ir drauge smalsaujantis. 72 metų dvasininkas yra vienas iš 133 kardinolų iš viso pasaulio, gegužės 7 d. pradėsiančių rinkti popiežiaus Pranciškaus įpėdinį.

„Nieko dar nenusprendžiau“, – sakė jis, paklaustas už ką balsuotų renkant 1,4 mlrd. pasaulio katalikų lyderį. „Mes tikime Šventąja Dvasia ir pamatysime, ką ji mums parodys ir kur turime eiti“, – sakė C. Lopezas Romero, iš Argentinos kilusio popiežiaus Pranciškaus paskirtas kardinolu 2019 metais. 

Jis sakė, kad įpėdinis „nebūtinai turi būti Pranciškus II“, Pranciškaus antrininkas ar pamėgdžiotojas. „Džiaugsiuosi, jei jis bus geras Kristaus vietininkas, geras krikščionis, geras žmogus ir kreips dėmesį į tai, kas vyksta pasaulyje“, – sakė Ispanijoje gimęs C. Lopezas Romero, Maroko sostinės Rabato arkivyskupas nuo 2017 metų. 

Jis teigia Maroke patyręs „atsivertimą“ – ne į islamą, didžiosios daugumos religiją šioje Šiaurės Afrikos šalyje, bet požiūryje į savo darbą. „Išklausau išpažinties vos kartą per pusmetį“, – sakė kardinolas. Krikščionys sudaro mažiau nei vieną procentą iš 38 mln. Maroko gyventojų. „Tai padėjo man suprasti, kad aš ten ne tam, kad tarnaučiau Bažnyčiai, o veikiau kaip Bažnyčia, tarnaujanti pasauliui, šiuo atveju – musulmonų pasauliui“, – sakė jis. 

„Nesijaudinu, bet smalsu“ 

C. Lopezas Romero dalyvauja kasdieniuose kardinolų susirinkimuose, vadinamuose „bendrosiomis kongregacijomis“, jose susirinkusieji aptaria prioritetus dėl naujojo popiežiaus ir būsimą 2 tūkst. metų senumo Bažnyčios kryptį. 

„Mes klausomės žmonių, kurių niekada anksčiau nesiklausėme (...) ir tai veda“, – sakė C. Lopezas Romero, Paragvajaus pilietis, ten gyvenęs beveik du dešimtmečius. 

Konklavoje dalyvausiantys kardinolai turi būti jaunesni nei 80 metų, jie apsistoję gana kukliuose Vatikano Šv. Mortos namuose, kuriuose popiežiaudamas gyveno Pranciškus. Tačiau jie yra davę priesaiką visą gyvenimą saugoti paslaptį, kas vyks Siksto koplyčioje per konklavą. Ten draudžiama turėti išmaniuosius telefonus, patalpa bus patikrinta, ar joje nėra pasiklausymo prietaisų, kardinolai negalės skaityti laikraščių, klausytis radijo ar žiūrėti televizorių. 

„Nesijaudinu, bet man įdomu, – sakė C. Lopezas Romero. – Šiek tiek nerimauju, nes žinau, kokia tai atsakomybė, bet esu ramus, nes tikiu Šventąja Dvasia“. Iš tiesų kardinolas sakė, kad netgi jaučiasi laimingas, galėdamas dalyvauti procese, ir tikisi, kad jis truks ne ilgiau kaip „dvi ar tris dienas“. 

Per dieną vyks iki keturių balsavimų, kol bent du trečdaliai kardinolų susitars dėl vieno kandidato. Pranciškui ir jo pirmtakui Benediktui XVI išrinkti prireikė dviejų dienų, tačiau ilgiausia konklava truko trejus metus. 

„Jau daug dienų esu išvykęs iš Maroko ir labai noriu grįžti“, – prisipažino C. Lopezas Romero. 

Tas pats, kas pakeisti Lionelį Messi

Kardinolas iš Maroko, kaip ir Pranciškus, nori, kad misionieriška Bažnyčia pasiektų tas sritis, kuriose katalikybė turi mažai šalininkų, tokias kaip Marokas. „Popiežiaus Pranciškaus dėka tapo daug aiškiau, kad Bažnyčia yra universali, katalikų, kad nėra mus ribojančių geografinių sienų“, – sakė jis ir neatmetė galimybės, kad kitas popiežius gali būti ne iš tradicinių katalikiškų centrų. 

„Po 50 metų, kai turėjome popiežių iš Lenkijos, popiežių iš Vokietijos ir popiežių iš Argentinos, kodėl gi nepamąsčius apie popiežių iš Mianmaro, Rytų Timoro ar Australijos, Šiaurės Amerikos ar Afrikos. Visos galimybės atviros“, – sakė jis, bet atmetė galimybę, kad pats galėtų kandidatuoti. „Tai būtų tas pats, jei sakyčiau, kad pasitraukus Messi aš jį pakeisiu“, – pajuokavo kardinolas, turėdamas galvoje Argentinos futbolo legendą Lionelį Messi.