Kardinalūs pokyčiai: atskleidė, kaip stoties rajonas atrodys po 10 metų

Dėvėti rūbai, prekyba antkapiais, prostitutės, vagys ir narkomanai – tai asociacijos, kurios ilgą laiką kildavo vos išgirdus minint Vilniaus stoties rajoną. Per kelis pastaruosius metus šį raktažodžių sąrašą pakeitė „nauji būstai“, „populiarūs barai“ bei „menininkai“, paraginę prabilti apie stoties rajono atgimimą. Padedant nekilnojamo turto vystytojams, verslininkams, menininkams bei gyventojų bendruomenei, rajonas keičiasi. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto studentė Evelina Giedrytė, rengdama mokslinį darbą „Vietovės įvaizdžio formavimo modeliai. Vilniaus stoties rajono įvaizdžio atvejis“ (vadovė – doc. dr. Jekaterina Lavrinec), klausė šių grupių atstovų, kokį stoties rajoną matysime po 5–10 metų. Atsakymai stebina.

Prilygs Europos didmiesčių stotims

Nekilnojamo turto vystytojo, „Oslo namai“, „Comfort Hotel LT“ bei kitų projektų direktoriaus Egidijaus Damulio nuomone, Vilniaus stotis prilygs Europos didmiesčių stotims. „Stotis yra miesto ašis ir aš pats būdamas kituose miestuose dažnai renkuosi viešbučius aplink ją.  Dėl patogaus pasiekiamumo ir infrastruktūros čia kuriasi verslo centrai, restoranai ir pramogų įstaigos, čia vyksta populiariausi renginiai, čia nori būti turistai, nes jiems patogu atvykti ir išvykti.  Neabejoju, kad po keleto metų Vilniaus stotis taps moderni ir bus panaši į pagrindinių Europos didmiesčių stočių teritorijas“, – sako jis.

Tačiau, anot E. Damulio, kol kas apie stotį, kaip miesto širdį, Vilniuje kalbėti anksti. Nors rajonas išgyvena ryškius teigiamus pokyčius, aplinką pakeisti yra daug lengviau ir greičiau nei įsišaknijusius stereotipus: „Dėl šios priežasties kalbėdami tiek apie mūsų bendrovės išvystytą viešbutį, tiek apie „Oslo namus“ vengėme žodžio „stotis“. Labiau akcentavome privalumus – vykstančius pokyčius, stiprėjančią bendruomenę, atstumą iki Senamiesčio ir svarbiausių miesto transporto mazgų.  Ypač vyresni ir mažiau pasaulio matę žmonės vis dar turi neigiamą nuomonę apie stoties teritoriją“, – tvirtina  E. Damulis.

Jis atkreipia dėmesį, kad apie stoties rajoną egzistuojantys stereotipai yra mažai pagrįsti. „Pasakymas, kad šis rajonas yra nesaugus, mano nuomone, yra visiška nesąmonė. Senamiesčio ir stoties teritorijoje nuolat lankosi didžiulis srautas žmonių, tad natūralu kad ir aktyviose teritorijose yra ir žymiai daugiau nutikimų bei įvykių nei užmiestyje ar gyvenamuose rajonuose. Prieš darant išvadas reikėtų detaliau panagrinėti kriminalinių įvykių statistiką“, – pastebi E. Damulis.

Rajoną atgaivins menininkai

Stoties bendruomenės įkūrėja ir festivalių „Stoho Vilnius“ bei „Vilnius Open – kita stotelė stotis“ pagrindinė organizatorė Violeta Masteikienė, šiame rajone gyvenanti daugiau nei 10 metų, sako taip pat pastebinti pokyčius.

„Mūsų rajonas yra unikalus tuo, kad šalia bibliotekos ilgą laiką negalėjai pamatyti šviesių veidų, o tik tuos, kurie ateina čia iš nakvynės namų prastumti laiko. Bet situacija keičiasi. Pavyzdžiui, aš gyvenu tokioje vietoje, kur ėjo vagių pamėgtas kelias – kai jie pavogdavo ką nors iš stoties rajono, nukirsdami kampą bėgdavo pro mūsų kiemą. Pastaruosius 5 metus aš jau neberandu čia tuščių rankinukų ar dokumentų, kuriuos ankščiau tekdavo nešti į policiją“, – pasakoja stoties rajono gyventoja.

Jos nuomone, šiame rajone vyksta panašūs pokyčiai, kuriuos pergyveno dabar prestižiniu laikomas Užupio rajonas: „Menininkai yra varomoji rajono vystymosi jėga, jie dabar čia keliasi iš Užupio, dirba, kad rajonas atgytų, atsinaujintų. Kaip ir Užupio atveju, kai jie baigs savo „misiją“ čia, parduos patalpas ir kelsis į kitą rajoną, kur vėl iš naujo bandys padaryti kažką gero“.

Stotis – naujasis Užupis

Bendradarbystės vietos „Coffice“ įkūrėja Eglė Šlipaitytė išskiria kūrybinių verslų ir idėjų iniciatorius kaip tuos, kurie prisideda prie stoties rajono aplinkos gerinimo, nes savo veiklai pasirenka apleistas, niekam nenaudojamas patalpas. „Šis rajonas itin pasižymi kūrybiniais sprendimais, kurių pagalba senas kioskas virsta maitinimo įstaiga arba apleistose patalpose, padarius kosmetinį remontą, per daug neišpuoselėjant interjero, įsikuria populiarūs barai bei kitos pasilinksminimo vietos. Jos išsiskiria „trashy“ interjerais, primenančiais fabrikus ar gamybines patalpas. Ir tai atitinka rajoną, kuris pats toks yra – truputėlį purvinas, truputėlį pavojingas“, – sako E. Šlipaitytė.

„Coffice“ įkūrėja taip pat prognozuoja stoties rajonui Užupio likimą: „Stoties rajono pokyčiai man primena Užupio pavyzdį. Jis taip pat buvo apleistas, nelabai saugus rajonas. Dėl palankių nuomos, nekilnojamo turto kainų ir geros vietos mieste jame ėmė kurtis menininkai vėliau pritraukę ir nekilnojamo turto investuotojus. Laikui bėgant jis tapo prestižiniu rajonu“.