Ka­ra­tė sto­vyk­la prie jū­ros – nau­ja pa­tir­tis ir vai­kams, ir tre­ne­riams

Ka­ra­tė klu­bas „To­ri“ nau­jus moks­lo me­tus pa­si­tin­ka tu­ri­nin­gai pra­lei­dęs va­sa­ros ato­sto­gas –  net pen­kias sa­vai­tes or­ga­ni­za­vęs ir da­ly­va­vęs vai­kų spor­to ir poil­sio sto­vyk­lo­se. Jo­se il­sė­jo­si be­veik du šim­tai vai­kų, ke­tu­ri klu­bo tre­ne­riai kė­lė kva­li­fi­ka­ci­ją.
 

Sportiška vasara pajūryje

Baltijos pajūryje įsikūrusioje „Raganės“ vasaros stovykloje penkias pamainas šiauliečiai vaikai ilsėjosi ir sportavo karatė klubo „Tori“ organizuojamose vasaros stovyklose (finansuojamose Savivaldybės ir tėvų). Kiekvienoje savaitės trukmės pamainoje kelios dešimtys moksleivių sportą derino su poilsiu prie jūros, pažintiniais žygiais po lankytinas apylinkės vietas, vyko įvairūs užsiėmimai ir edukacinės paskaitos.

Prasidėdavo rytas mankšta gryname ore prie jūros, po pusryčių – įvairios treniruotės, žygiai, paskaitos, po pietų – žaidimai, pasivaikščiojimai mieste, baseino lankymas.

Nors stovykla, atrodytų, specializuota, sportinė ir didžioji dalis – karatistai, trečdalis poilsiavusių vaikų – miesto moksleiviai, iki tol nieko bendra neturėję su karatė sportu. Jiems egzotiška ir nauja patirtis buvo pažintis su Rytų kovos menu, daugelis įgijo naujų draugų, praturtino ir suaktyvino vasaros atostogas. Bet pats svarbiausias aspektas vaikams, anot stovyklos vadovo Andriaus Macijausko, psichologinis – dienos ritmo ir režimo palaikymas.

„Daugeliu atvejų žmogui sunku ne dėl to, kad reikia laikytis režimo, bet dėl to, kad jaunas žmogus pameta tą režimą, juolab vasarą, kai atostogos ir nebesupranti, kur diena, kur vakaras, kiek laiko gulėti, kiek sportuoti“, – sako jis.

Stovyklos veiklų sėkmės indikatorius tai, kad dalis stovyklautojų panoro rudenį nuolat lankyti karatė užsiėmimus.

Postkarantininė patirtis

Šiauliečių karatė klubas „Tori“, gyvuojantis jau 27 metus, kasmetes vasaros stovyklas savo klubo nariams sportininkams organizuoja jau 25 metus. Tačiau treneriai pripažįsta, kad šiemetės stovyklos ir jiems buvo nauja patirtis. Daugiausia – dėl per karantinus susidariusios psichologinės būsenos, kai reikėjo išjudinti vaikus, kurie ne itin norėjo bendrauti. Todėl stovyklų tikslas buvo ne tik pasportuoti, bet ir aktyvinti emocinį bendravimą.

„Po visų karantinų mes, treneriai, pajutome, kad vaikai labai užsidarę savo vadinamuose „burbuluose“, gyvena namuose, mokosi iš namų. Praeina gyvo bendravimo noras, o jei ir bendrauja – tai nelabai moka, kaip tai daryti. Iš pradžių atrodė – visi kartu, bet visi sulindę į telefonus“, – sako „Tori“ vadovas.

Tačiau stovyklos dienotvarkė, kolektyvinės veiklos, paskaitos ir ypač sporto treniruotės, kuriose mobilieji įrenginiai būdavo padedami į šalį ar tiesiog neišvengiamas buvimas kartu nuo ryto iki vakaro, stovyklautojams greitai ir natūraliai grąžino socialinio bendravimo įgūdžius.

„Vaikai nuo to momento, kai tik įsėdo į autobusą, buvo priversti bendrauti ir bendradarbiauti. Pasirodė, kad pradžioje tai iš tikrųjų sunku, nes vaikai, jei neturi broliukų ar sesučių, realiai būdavo vieni, pamokose jie būdavo kaip ir klasėje, bet kaip ir vieniši, matydavo viską tik per ekraną. Mes įvairiausiais būdais skatinome tą bendravimą“, – pasakoja A. Macijauskas.

Ilsėjosi daugiau vaikų

Klubo vadovas įsitikinęs, kad, siekiant išjudinti kuo daugiau vaikų, labai pasitarnavo Savivaldybės lėšos. Mat buvo galima surengti daugiau pamainų, į jas pakviesti ne tik klubo sportininkus, bet ir kitus šiauliečius.

Tris savaitės trukmės pamainas iš penkių finansavo Šiaulių miesto savivaldybė, skyrusi joms 48,5 tūkst. Eur. Jose stovyklavo 120 vaikų. Dviejų pamainų po 45 vaikus tėvams tereikėjo sumokėti po 90 Eur už visos savaitės poilsį.

Dar vieną pamainą „Tori“ organizavo išskirtinai 12–15 metų vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Jiems buvo apmokėta viskas: nuo transporto, apgyvendinimo ir maitinimo iki veiklos priemonių ir aprangos.

Stovyklos organizatoriai džiaugėsi, kad tie 30 vaikų, iš pradžių atrodę tokie „įsielektrinę“ ir tarpusavy „kibirkščiuojantys“ dėl gyvenimo sąlygų, dėl santykių šeimose, vietoj to, kad džiaugtųsi aplinka, stovykloje greitai prisitaikė. „Karatė gera sporto šaka tuo, kad per drausmę, per ritmą, per pastovų bendravimą daug gerų dalykų galima pasiekti“, – stovyklų rezultatą reziumuoja A. Macijauskas.

Reklama