Karas Ukrainoje: įspėjama, kad Rusija gali panaudoti cheminį arba biologinį ginklą (nuolat atnaujinama)

Vasario 24-ąją į Ukrainą įsiveržusios Rusijos karinės pajėgos tęsia puolimą, ukrainiečiai tam priešinasi. Tęsiasi miestų apšaudymas ir bombardavimas, mėginama evakuoti civilius, tačiau rusų kariai ne visada laikosi paskelbtų laikinų paliaubų. 

Apie svarbiausius praėjusios paros įvykius Ukrainoje skaitykite čia: Karas Ukrainoje: Charkive rusai puolė policijos pastatą ir jį sugriovė

23.50

Ukraina padėkojo Rusijai už korupciją jos kariuomenėje

Ukrainos nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros (NAZK) pirmininkas Oleksandras Novikovas išsiuntė padėkos laišką Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu už korupciją jo šalies kariuomenėje, padedančią ukrainiečių pajėgoms kovoti su Maskvos pradėta invazija.

Remiantis pranešimu agentūros tinklapyje, O. Novikovas padėkojo „už neįkainojamą indėlį į tai, kad Rusijos lėšos ir ištekliai, skirti puolimui prieš Ukrainą, buvo pavogti dar jų telkimo pasienyje etapu“. 

„Dalyvaudamas sistemingose pastangose pasisavinti biudžeto lėšas, Šoigu padėjo paspartinti okupantų likvidavimą suverenios Ukrainos valstybės žemėse“, – rašoma pranešime.

Agentūros teigimu, apie korupciją liudija tai, kad įsiveržusių tankų T-72 ir T-80 šoninių apsauginių skydų užpildas buvo pagamintas iš kiaušinių pakuočių, o į nelaisvę paimtų Rusijos karių neperšaunamosios liemenės – iš kartono.

Anot NAZK, dalis Maskvos atsiųstų karių gabenami ryškiai mėlynos ir baltos spalvos sunkvežimiais ZIL-130, leidžiančiais į jas besitaikančioms Ukrainos pajėgoms „efektyviai mokytis naudotis šiuolaikiniais ginklais“.

„Kaip institucija, atsakinga už interesų konfliktų nustatymą ir prevenciją, negalėjome ignoruoti fakto, kad kartoninėse neperšaunamose liemenėse buvo paslėptos atmintinės „Dėl korupcijos ir kitų pažeidimų nustatymo tvarkos nustatant interesų konfliktus kariniuose daliniuose“, – sakoma pranešime.

23:00

G. Schroederis atvyko į Maskvą siekti taikos Ukrainoje

Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis), kaip skelbiama, ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir mėgino įtikinti Rusijos lyderį baigti invaziją į Ukrainą.

Naujienų portalas „Politico“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, pranešė, jog susitikimas buvo suderintas su Kyjivu, o G. Schroederis į Rusiją atvyko per Turkiją.

G. Schroederio bendrapartiečio sodialdemokrato Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) vyriausybė apie šią kelionę nebuvo informuota, AFP pranešė šaltiniai Vyriausybėje.

Vokietijos dienraštis „Bild“, taip pat cituodamas neįvardytus šaltinius, pranešė, jog G. Schroederis apie vizitą pranešė tik savo artimiausiai aplinkai.

G. Schroederio žmona So-yeon Schroeder-Kim (Sojon Šrioder-Kim) vėlai ketvirtadienį „Instagram“ pasidalijo nuotrauka, kurioje ji  matyti užsimerkusi ir suglaudusi rankas it melstųsi, o fone matomas Kremlius.

G. Schroederis, Vokietijos kanclerio pareigas ėjęs 1998–2005 metais, tiek tėvynėje, tiek užsienyje buvo kritikuojamas, nes prasidėjus Maskvos išpuoliui Ukrainoje atsisakė atsistatydinti iš Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ valdybos pirmininko pareigų.

77-erių politikas taip pat yra „Gazprom“ patronuojamosios įmonės „Nord Stream“ akcininkų komiteto vadovas, o birželį turėtų prisijungti ir prie paties „Gazprom“ stebėtojų tarybos.

G. Schroederis paskelbė pareiškimą, kuriame smerkia invaziją kaip nepateisinamą, tačiau teigia, jog dialogas su Maskva turi tęstis.

Pasipiktinę dėl jo atsisakymo nutraukti ryšius su Rusija, politiką paliko jo padėjėjai.

O. Scholzas taip pat viešai paragino G. Schroederį palikti savo pareigas Rusijoje, teigdamas, kad toliau jas eiti „nedera“.

22:10

Charkovas: hostelio gaisro likvidavimas tęsiasi

Aukų nėra.

22:00

Maskva žada kasdien atidaryti humanitarinius koridorius iš Ukrainos į Rusiją

Maskva ketvirtadienį pranešė, kad kasdien atidarys humanitarinius koridorius į Rusijos teritoriją evakuotis nuo kovų bėgantiems Ukrainos civiliams, nepaisydama Kyjivo priešinimosi evakuacijos keliams, vedantiems į Rusiją.

„Be jokių susitarimų kasdien nuo 10 val. bus atidaryti humanitariniai koridoriai į Rusijos Federaciją“, – Rusijos naujienų agentūros cituoja Gynybos ministerijos atstovą Michailą Mizincevą.

Jis teigė, jog evakuacijos keliai kitomis kryptimis atsirastų „susitarus su Ukrainos puse“.

21:20

Rusija neigia atsakomybę už smūgį Mariupolio gimdymo namams

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį paneigė atsakomybę už smūgį Mariupolio gimdymo namams ir pareiškė, kad pastate nugriaudėję sprogimai buvo inscenizuoti siekiant apšmeižti Maskvą.

Pasak Ukrainos pareigūnų, per trečiadienį Rusijos suduotą aviacijos smūgį šiai įstaigai žuvo trys žmonės, įskaitant vieną vaiką, o dar 17 žmonių buvo sužeisti. Išpuolį pasmerkė tarptautinė bendruomenė.

Tačiau Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas paneigė, kad jo šalis smogė gimdymo namams.

I. Konašenkovo teigimu, du pastatą nuniokojusius sprogimus sukėlė netoliese padėtas sprogstamasis užtaisas per „inscenizuotą provokaciją, siekiant pakurstyti antirusišką agitaciją Vakaruose“.

21:05

Iš Kyjivo ir Sumų apylinkių per dvi dienas evakuota daugiau nei 80 tūkst. žmonių

Per pastarąsias dvi dienas iš Kyjivo ir Sumų apylinkių evakuota daugiau kaip 80 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pranešė Ukrainos vyriausybė, Rusijos pajėgoms artėjant prie sostinės.

„Per dvi dienas evakavome daugiau kaip 60 tūkst. žmonių“ iš šiaurės rytinio Sumų miesto ir aplinkinių vietovių, platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Pasak jos, iš šiauriau Kyjivo esančių vietovių evakuota dar „apie 20 tūkst. žmonių“.

Dar 3 tūkst. žmonių buvo „su sunkumais“ išvežti iš rytinio Iziumo miesto, pranešė vicepremjerė.

Anksčiau tą pačią dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskirame „Telegram“ vaizdo įraše nurodė, kad iš įvairių šalies miestų evakuota iš viso apie 60 tūkst. gyventojų.

Jungtinių Tautų duomenimis, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pradėjus karą prieš provakarietišką kaimynę, iš Ukrainos per pastarąsias dvi savaites pabėgo apie 2,3 mln. žmonių.

20:45

JT: Mariupolio gimdymo namai – jau treti, sugriauti Ukrainoje

 Jungtinių Tautų agentūra ketvirtadienį pranešė, kad prieš trečiadienį Rusijos pajėgų surengtą Mariupolio ligoninės bombardavimą buvo sugriauti dar dveji gimdymo namai Ukrainoje.

Mariupolio ligoninė „nėra vienintelė“, nukentėjusi per ataką, sakė už reprodukcinę sveikatą atsakingo Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) atstovas Ukrainoje Jaime Nadalis (Chaimė Nadalis). 

„Žytomyre gimdymo namai buvo visiškai sugriauti. Saltivkoje gimdymo namai taip pat sugriauti“, – sakė pareigūnas, su žurnalistais Niujorke kalbėjęs vaizdo ryšiu.

JT pareigūnas tiksliai nenurodė, kas atsakingas už šias atakas ir kiek per jas nukentėjo žmonių.

„Ukrainoje yra 300 ligoninių ir 69 gimdymo, perinataliniai centrai“, – sakė jis. Pasak jo, agentūros duomenimis, „per ateinančius tris mėnesius šalyje gimdys apie 80 000 moterų“.

J. Nadalio teigimu, šiuo metu Ukrainoje yra 240 tūkst. besilaukiančių moterų, o nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo karą, iki kovo 7 dienos pagimdė daugiau nei 4,3 tūkstančiai moterų.

Pasak miesto mero, Mariupolyje sprogdinant gimdymo namus žuvo trys žmonės, įskaitant vieną vaiką. Anksčiau paskelbtoje Ukrainos pareigūnų ataskaitoje buvo sakoma, kad dar 17 žmonių buvo sužeista.

Rusijos pajėgų surengtą ligoninės ataką pasmerkė Ukraina ir Vakarų valstybės.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas ketvirtadienį dėl ligoninės apšaudymo apkaltino Rusiją įvykdžius „karo nusikaltimą“.

20:30

Rusijos kariai numetė šešias oro bombas į vieną Charkovo srities kaimą: žuvo vaikai

Viename Charkovo srities kaime rusų okupantai numetė šešias bombas.

Čia niekada nebuvo karinės infrastruktūros objektų.

Nepaisant to, rusų okupantai nusprendė smogti gyvenamiesiems kaimo rajonams.

Viena iš šešių numestų oro bombų nukrito dviejų aukštų daugiabučio namo gatvėje.

Įvairių šaltinių duomenimis, žuvo 7 žmonės, tarp jų du vaikai, skelbia „Unian“.

20:20

Ukrainos kovotojai iš rusų atkovojo 10 tankų

Ukrainos kovotojai Černigovo srityje iš Rusijos karių atkovojo 10 veikiančių tankų, priešlėktuvinių raketų sistemą ir šarvuotą evakuacinę mašiną, skelbia „Unian“.

Šiaurės operatyvinės vadovybės kariniai daliniai toliau gina savo žemę, gimines ir draugus nuo rusų karių.

Pažymima, kad šio mūšio metu ukrainiečiams pavyko atkovoti 10 veikiančių tankų, priešlėktuvinių raketų sistemą ir šarvuotą evakuacinę mašiną.

Anksčiau buvo pranešta, kad ukrainiečiai sumušė okupantų technikos koloną, kuri galėjo patekti iš Baltarusijos teritorijos.

20:10

Ukrainiečių pajėgos smogė rusų okupantams

Kasdien Ukrainos kariškiai smogia rusų okupantams, dėl ko jie patiria technikos ir darbo jėgos nuostolių.

Vaizdo įrašą savo „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Antonas Geraščenka.

20:00

J. Trudeau: V. Putinas „padarė siaubingą klaidą“ ir pralaimės savo sukeltą karą

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pralaimės karą Ukrainoje, kurį jis pradėjo įsiverždamas į Ukrainą.

„Kiekviena demokratija visada turės šiek tiek skirtingus požiūrius. Vladimiras Putinas tikėjosi, kad dėl šių nedidelių mūsų skirtumų sankcijos bus neveiksmingos“, – teigė J. Trudeau.

„Tačiau šiuo klausimu buvome tvirtai, nedviprasmiškai vieningi“, – sakė jis žurnalistams Varšuvoje, stovėdamas kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

„Vladimiras Putinas padarė siaubingą klaidą. Jis pralaimės šį karą,.. nes Ukrainos žmonių, ginančių savo teritoriją, nuožmumas, stiprybė ir ryžtas įkvepia mus visus“, – kalbėjo Kanados premjeras.

„Ir todėl, kad mūsų, kaip draugų ir sąjungininkų – Ukrainos draugų, sąjungininkų vieni kitiems – ir šalių, atsidavusių demokratijai, teisės viršenybei, JT chartijai, ryžtas negali leisti, kad Vladimirui Putinui pasisektų“, – pabrėžė jis.

„Smerkiame visus tolesnius grasinimus, kuriuos Rusija ir toliau išsako, tačiau Putinas turi žinoti, kad jo veiksmų pasekmės jau dabar bus griežtos, o tolesnis jo veiksmų eskalavimas, tolesnis taikymasis į civilius gyventojus... sulauks griežčiausio atsako tiek pasauliniu mastu, tiek individualiai jam“, – sakė J. Trudeau.

19:30

JAV: Rusija gali sulaukti naujų sankcijų dėl „intensyvėjančių“ žiaurumų

Esant ženklų, kad Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainos civilius gyventojus, JAV ir jų sąjungininkės Europoje gali imtis prieš Maskvą papildomų baudžiamųjų priemonių, ketvirtadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen).

„Panašu, kad žiaurumai, kuriuos jie vykdo prieš civilius, dar intensyvėja, todėl mums tikrai derėtų bendradarbiauti su savo sąjungininkais ir apsvarstyti tolesnes sankcijas“, – sakė J .Yellen.

Iki šiol pritaikytos sankcijos jau „nuniokojo“ Rusijos ekonomiką, sakė ji platformai „Washington Post Live“.

„Mes izoliavome Rusiją finansiškai. Rublio vertė greitai krenta, Rusijos akcijų rinka uždaryta. Rusija yra sėkmingai blokuota nuo tarptautinės finansų sistemos“, – kalbėjo J. Yellen.

J. Yellen teigimu, Rusijos 600 mlrd. JAV dolerių „karo fondo“ atsargos užsienio valiuta, sukauptos tokiam smūgiui sušvelninti, tapo „beveik nepanaudojamos“.

Vašingtonas, Briuselis ir kitos pasaulio vyriausybės atkirto Maskvos ir Rusijos bankų galimybę atlikti ar gauti mokėjimus, įšaldė turtą ir priartino šalį prie skolinių įsipareigojimų nevykdymo.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) uždraudė rusiškos naftos importą, o Jungtinė Karalystė paskelbė, kad jos importą nutrauks laipsniškai iki šių metų pabaigos.

19:10

V. Putinas: Rusija tebeeksportuoja energijos išteklius visu pajėgumu, net per Ukrainą

usijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva ir toliau eksportuoja naftą ir gamtines dujas – net per Ukrainą, kur Kremlius pasiuntė savo karius ir paskatino Vakarų šalis paskelbti Maskvai virtinę brangiai atsieinančių sankcijų.

„Laikomės visų savo įsipareigojimų dėl energijos tiekimo“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį dėl sankcijų padarinių.

„Net dujų tiekimo sistema Ukrainoje užpildyta 100 proc. pagal sutartis“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas taip pat teigė, kad Vakarų sankcijos Maskvai pradėjo kenkti Jungtinėms Valstijoms ir Europai.

„Jų kainos kyla, bet tai ne mūsų kaltė. Tai jų pačių apsiskaičiavimų rezultatas. Nereikia mūsų kaltinti“, – kalbėjo V. Putinas.

Jis taip pat pašiepė Vašingtoną dėl galimų pastangų pasirašyti energetikos sutartis su Vakarų varžovais – Iranu ir Venesuela.

„Jie jau bando bet kokia kaina susitarti su šalimis, prieš kurias patys įvedė neteisėtus apribojimus“, – pažymėjo V. Putinas.

„Jie yra pasirengę susitaikyti su Iranu ir nedelsiant pasirašyti visus dokumentus. Ir su Venesuela. Jie nuvyko į Venesuelą derėtis“, – pridūrė valstybės vadovas.

Europos didmeninės dujų ir žalios naftos kainos šią savaitę pasiekė rekordines ar beveik beprecedentes aukštumas, kilus nerimui dėl potencialių tiekimo sutrikimų. Nuogąstavimus išprovokavo V. Putino sprendimas vasario 24 dieną pasiųsti dešimtis tūkstančių karių į Ukrainą.

Anksčiau šią savaitę Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė paskelbė nutraukiančios rusiškų energijos išteklių importą, reaguodamos į Kremliaus pradėtą karą, kurį Maskva vadina „specialiąja karine operacija“, nulėmusį dar vieną kainų šuolį.

19:00

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas teigia, kad humanitarinė padėtis Mariupolyje yra „vis baisesnė“

Humanitarinė padėtis Mariupolyje darosi „vis baisesnė ir beviltiškesnė“, ketvirtadienį pranešė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, skelbia CNN.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas perspėjo, kad „šimtai tūkstančių žmonių neturi maisto, vandens, šilumos, elektros ar medicininės priežiūros“, ir teigė, kad „žmonėms skubiai reikia atokvėpio nuo smurto ir humanitarinės pagalbos“.

„Visos parduotuvės ir vaistinės buvo apiplėštos prieš keturias ar penkias dienas. Kai kurie žmonės vis dar turi maisto, bet nesu tikras, kiek jo užteks“, - interviu sakė Sasha Volkovas.

„Daugelis žmonių Mariupolyje pranešė, kad neturi maisto vaikams“, – sakė Volkovas.

Žmonės pradėjo pulti vieni kitus ir ieškoti maisto. Medicininės priežiūros paslaugų taip pat pradeda stigti, ypač diabetu ir vėžiu sergantiems pacientams.

18:30

Rusų okupantai pradėjo oro smūgį evakuojant žmones Iziumo mieste

Civiliai nenukentėjo.

„Klastingas priešas surengė oro smūgį evakuojant žmones Iziumo mieste. Laimei, civiliai ar Iziumo rajono policijos departamento darbuotojai nenukentėjo“, - tegiama pranešime.

18:15

Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė dar vieną priešo lėktuvą Su-25.

„Negailime savo priešų nei mūsų žemėje, nei danguje“, – sakoma pareiškime.

17:55

Rusų okupantai surengė kasetinės bombos ataką Charkovo srityje esančiame kaime

Per oro smūgį žuvo 73 metų moteris, skelbia „Unian“.

Rusų okupantai surengė kasetinės bombos ataką Charkovo srityje esančiame kaime.

Apie tai buvo pranešta Generalinės prokuratūros Telegram kanale. „Charkovo apygardos prokuratūrai vadovaujantis procedūrinėmis nuostatomis, iškelta baudžiamoji byla dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu“, – sakoma pareiškime.

Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariai surengė oro smūgį Charkovo srityje esančiame kaime, per šį incidentą žuvo 73 metų moteris.

Pirminiais duomenimis, kaip pažymėjo prokuratūra, apšaudymas įvykdytas kasetinėmis bombomis.

17:45

Rusijos kariuomenė apšaudė „Coca-Cola“ gamyklą Kijevo srityje.

Dėl to gamyklos galinė dalis buvo iš dalies sunaikinta, o įranga – apgadinta.

17:30

Ukrainos vyriausybė teigia, kad apie 2000 žmonių paliko rytinį Iziumo miestą

Ukraina pranešė, kad ketvirtadienį iš rytinio Iziumo miesto išvažiavo 44 evakuacijos autobusai, kuriuose važiavo apie 2000 žmonių.

Pasak prezidento patarėjo Kirilo Timošenko, evakuotieji vyks į centrinį Dniepro miestą.

K. Timošenko sakė, kad humanitarinė pagalba buvo pristatyta tiems, kurie vis dar yra Iziume, o miestas patyrė didelę žalą.

Miesto ligoninė antradienį buvo apgadinta per apšaudymą, o didžiojoje miesto dalyje nėra elektros ir vandens, skelbia CNN.

17:00

Rusijos okupantai pateko į Ukrainos Valstybinės pagalbos tarnybos pagrindinį direktoratą Donecko srityje

Rusijos kariai apšaudė Ukrainos Valstybinės pagalbos tarnybos pagrindinį direktoratą Donecko srityje, kuris yra Mariupolyje.

Pastatas iš dalies apgriautas.

„Šiukšlės pasiekė ir Ukrainos Valstybinės nepaprastosios padėties tarnybos vyriausiojo direktorato pastatą Donecko srityje... Prakeikti išvaduotojai, apimti agonijos, sušaudo visus Mariupolyje – gimdymo namus, ligonines, civilių namus, mokyklas ir darželius“, – sakoma pranešime.

Dalis pastato buvo sunaikinta.

Aikštelėje dirba gelbėtojai, ardo nuolaužas.

16:50

Rusijos laivas apšaudė Odesą

Šiandien tapo žinoma apie priešo laivų perdislokavimą iš Odesos įlankos Krymo kryptimi, skelbia „Unian“.

Kovo 10-osios popietę Rusijos laivas Juodojoje jūroje paleido penkis šūvius į dangų. Tai paskelbė Odesos karinės administracijos pirmininkas Sergejus Bračiukas. „Rusijos laivas paleido 5 šūvius į dangų virš Odesos. Informacija tikslinama“, – sakė Bračiukas.

Jis taip pat perspėjo okupantą negąsdinti miesto.

Pasak piliečių, kurie buvo Didžiojo fontano 16-osios stoties rajone, jie matė, kaip iš priešo laivo buvo paleistos penkios raketos.

Anksčiau šiandien Bračiukas paskelbė apie priešo laivų perdislokavimą iš Odesos įlankos Krymo kryptimi.

16:20

Rusijos teroristai paleido raketas į Krivoy Rog oro uostą

Piliečiai buvo raginami reaguoti į oro antskrydžius.

15.52

Per Rusijos invaziją žuvo 71 vaikas

Per 15 dienų Ukrainoje mirė 71 vaikas. Daugiau nei 100 vaikų buvo sužeisti.

Ketvirtadienį pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisova.

15.34

Zelenskis pasirašė įstatymą, leidžiantį Ukrainos valdžiai konfiskuoti rusams priklausantį turtą šalyje. Pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.

15.30

S. Lavrovas: Rusija nori tęsti derybas su Ukraina

Rusija yra pasirengusi tęsti derybas su Ukraina esamu formatu Baltarusijoje, tačiau organizuoti abiejų šalių vadovų susitikimą dar anksti, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Jis pabrėžė, kad Rusija tikisi iš derybų konkrečių rezultatų.

15.17

JAV viceprezidentė: NATO dėl V. Putino tapo stipresnė, o Rusija – silpnesnė

JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo įsiveržimu į Ukrainą tik sustiprino NATO aljansą.

„NATO aljansas yra stipresnis, o Rusija – silpnesnė dėl to, ką padarė V. Putinas. Mums tai labai aišku“, – sakė K. Harris žurnalistams Varšuvoje, šalia stovint Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai (Andžejui Dudai).

14.00

Kijevą paliko kas antras gyventojas. Apie tai pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.

Dabar Ukrainos sostinėje šiek tiek mažiau nei 2 milijonai gyventojų.

13.20

Lukašenka šeštadienį Maskvoje susitiks su Putinu

Lukašenka ir Putinas ketina aptarti šalių santykius, bendradarbiavimo ir ekonominikos klausimus, pranešė Ukrainos naujienų agentūra „Nexta“.

Taip pat ketinama aptarti situaciją Ukrainoje.

12:20

D. Kuleba: Ukraina ir Rusija nepadarė pažangos tardamosi paliaubų klausimu

Antalija, Turkija, kovo 10 d. (AFP-BNS). Kyjivas ir Maskva per įtemptas derybas Turkijoje nepadarė jokios pažangos tardamosi dėl galimybes paskelbti paliaubas, Rusijos karui prieš Ukrainą įžengus į trečią savaitę, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Taip pat kalbėjomės apie paliaubas, bet jokios pažangos šiuo klausimu nepasiekta“, – D. Kuleba sakė žurnalistams po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Turkijos pietiniame Antalijos kurorte.

Pasak Ukrainos diplomatijos vadovo, derybos buvo sunkios. D. Kuleba kaltino S. Lavrovą, kad šis toliau rėmėsi Maskvos „tradiciniais naratyvais“.

D. Kuleba pakartojo, kad jo šalis „nepasiduos“.

„Noriu pakartoti, kad Ukraina nepasidavė, nepasiduoda ir nepasiduos“, – pabrėžė jis.

11:23

Rusija kaltina JAV finansuojant biologinių ginklų tyrimus Ukrainoje

Rusija, intensyvinanti savo karinį puolimą Ukrainoje, ketvirtadienį apkaltino Jungtines Valstijas finansuojant Ukrainoje biologinio ginklo kūrimo tyrimus.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas per televizijos transliuotą trumpą spaudos konferenciją pareiškė, kad „to ir kitų Pentagono finansuojamų biologinių tyrimų Ukrainoje tikslas – sukurti mechanizmą mirtiniems patogenams slapta skleisti“.

I. Konašenkovas teigė, kad ministerija gavo dokumentų, esą atskleidžiančių JAV karinę biologinę veiklą Ukrainoje, įskaitant Ukrainos biologinių medžiagų perdavimą į užsienį.

Pasak rusų Gynybos ministerijos atstovo, Vašingtonas „planavo vykdyti tyrimus su paukščių, šikšnosparnių ir roplių patogenais“, taip pat su afrikinio kiaulių maro ir juodligės sukėlėjais.

„Ukrainoje įsteigtose ir finansuojamose biolaboratorijose buvo eksperimentuojama su šikšnosparnių koronaviruso pavyzdžiais“, – pridūrė I. Konašenkovas.

Ir Vašingtonas, ir Kyjivas neigia, kad Ukrainoje esama laboratorijų, kur siekiama gaminti biologinį ginklą.

2018 metais Rusija apkaltino Jungtines Valstijas slapta vykdant biologinius eksperimentus vienoje laboratorijoje Sakartvele – kitoje buvusioje sovietinėje respublikoje, kaip ir Ukraina norinčioje įstoti į NATO ir Europos Sąjungą.

11:10

Ukrainos miestų apsiaustį stiprinančios Rusijos pajėgos smogė trims ligoninėms

Per trečiadienio aviacijos smūgį Mariupolio uostamiesčio vaikų ligoninei ir gimdymo namams, surengtą Rusijos pajėgoms sustiprinus Ukrainos miestų apsiaustį, žuvo bent trys žmonės, taip pat nukentėjo moterų, besirengiančių gimdyti, ir tarp griuvėsių liko vaikų.

Bombos taip pat nukrito ant dviejų ligoninių kitame mieste į vakarus nuo sostinės Kijevo.         

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną užfiksavo 18 atakų prieš sveikatos priežiūros įstaigas, darbuotojus ir greitosios pagalbos automobilius. 

Tuo metu Turkijos pietiniame Antalijos mieste ketvirtadienį prasidėjo Ukrainos ir Rusijos diplomatijos vadovų derybos. Tai pirmasis tokio rango pareigūnų susitikimas nuo Rusijos invazijos pradžios.

Ukrainiečių pareigūnai pranešė, kad per trečiadienio ataką prieš vaikų ligoninę ir gimdymo namus Mariupolyje žuvo mažiausiai trys žmonės, tarp jų viena mergaitė. 

„Remiantis atnaujintais šio ryto duomenimis, per vakardienos ataką prieš vaikų ligoninę ir gimdymo namus apsiaustame Mariupolyje žuvo trys žmonės, įskaitant vieną mergaitę“, –  platformoje „Telegram“ paskelbė miesto taryba.  

Anksčiau skelbta, kad per ataką nukentėjo 17 žmonių. 

Virtinė sprogimų buvo juntami už beveik 2 kilometrų. Jų banga išdaužė langus ir išgriovė beveik visą priekinę vieno pastato sieną. Į įvykio vietą atskubėję policininkai ir kariai evakavo nukentėjusius žmones.

„Šiandien Rusija įvykdė didžiulį nusikaltimą, – sakė regiono policijos aukščiausio rango pareigūnas Volodymyras Nikulinas, stovėdamas tarp griuvėsių. – Tai karo nusikaltimas, kuriam nėra jokio pateisinimo.“

Į vakarus nuo Kijevo esančiame Žytomyre, turinčiame apie 260 tūkst. gyventojų, bombos nukrito ant dviejų ligoninių, kurių viena – vaikų ligoninė, socialiniame tinkle „Facebook“ parašė miesto meras Serhijus Suchomlynas. Anot jo, žmonės nenukentėjo. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis  socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad per ataką Mariupolyje po ligoninės „nuolaužomis liko žmonių, vaikų“, ir pavadino šį smūgį „žvėriškumu“.

10:55

JT: Ukrainoje per Rusijos invaziją žuvo 516 civilių, dar 908 sužeisti

Ukrainoje nuo karo pradžios žuvo 516 civilių, o dar 908 buvo sužeisti, rodo naujienų agentūros „Unian“ gauta Jungtinių Tautų stebėjimo misijos informacija.

„Nuo 2022 metų vasario 24 dienos 4 val. ryto, kai prasidėjo Rusijos Federacijos ginkluotas puolimas Ukrainoje, iki 2022 metų kovo 8-osios vidurnakčio (vietos laiku), JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) užfiksavo 1 424 civilių žūties ar sužeidimo atvejus Ukrainoje: 516 žuvusiųjų ir 908 sužeistuosius“, – sakoma ataskaitoje.

Nurodoma, kad tarp žuvusių civilių yra 98 vyrai, 60 moterų, devyni berniukai ir penkios mergaitės. Kitų 23 žuvusių vaikų ir 321 žuvusio suaugusio žmogaus lytis nenurodoma.

Tarp sužeistųjų yra 78 vyrai, 57 moterys, 12 mergaičių, keturi berniukai, o kitų 34 vaikų ir 723 suaugusiųjų lytis nenurodoma.

Donecko ir Luhansko srityse užregistruota 111 žuvusiųjų ir 462 sužeistieji.

Kituose Ukrainos regionuose (Kyjive, Čerkasų, Černihivo, Charkivo, Chersono, Kyjivo, Mykolajivo, Odesos, Sumų, Zaporižios ir Žytomyro srityse) žuvo 405 civiliai, dar 446 buvo sužeisti.

„Dauguma užfiksuotų civilių netekčių yra susijusios su didelės veikimo zonos sprogstamųjų ginklų panaudojimu, įskaitant apšaudymus iš sunkiosios artilerijos pabūklų ir reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, taip pat raketinius ir aviacijos smūgius“, – sakoma pranešime.

10:45

TATENA patvirtino nutrūkusį elektros tiekimą Černobyliui, nebegauna duomenų iš Zaporižios

Ukraina trečiadienį pranešė apie nutrūkusį elektros tiekimą Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Černobylio atominėje elektrinėje, bet Jungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros agentūra nurodė, kad „jokio kritinio poveikio saugai“ nėra.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat pranešė, kad nebegaunama duomenų iš Rusijos pajėgų užimtos Zaporižios atominės elektrinės Ukrainos pietuose, kuri yra didžiausia Europoje. Rusijos pajėgos Zaporižios elektrinę apšaudė ir užėmė kovo 4 dieną. Per šį puolimą jėgainės komplekse kilo gaisras, sukėlęs nerimą Europoje dėl galimos branduolinės katastrofos.

Trečiadienį Ukrainos valstybinė energetikos įmonė „Ukrenergo“ per „Facebook“ pranešė, kad elektrinės kompleksas „visiškai atjungtas nuo elektros tinklų“. Tuo metu TATENA per „Twitter“ parašė, kad nors šis incidentas „pažeidžia kertinį saugos ramstį“, kol kas agentūra neįžvelgia „jokio kritinio poveikio saugai“.

Ukrainos atominės energetikos priežiūros agentūros „Energoatom“ vadovas Petro Kotinas televizijai „Nastojašeje Vremia“ sakė, kad kol kas tiesioginės grėsmės Černobylio atominės elektrinės saugumui nėra, bet pabrėžė, kad praradus ryšį su kompleksu TATENA negali kontroliuoti, ar yra palaikomas tinkamas saugos režimas.

„Mažų mažiausiai turėtų kelti nerimą, kad branduolinei ir radiacinei saugai iškilęs pavojus, nes ji nėra kontroliuojama pagal TATENA nustatytas taisykles“, – trečiadienį sakė jis.

P. Kotinas pridūrė, kad didžiausią pavojų kelia padėtis panaudoto branduolinio kuro saugykloje, kur specialiuose nuolat aušinamuose baseinuose laikoma daugiau kaip 20 tūkst. branduolinio kuro rinklių. Jeigu šio objekto aušinimo sistemos siurbliai išsijungtų, kuro rinklės perkaistų, išsilydytų ir kartu su garu, susidariusiu užvirus aušinimo baseinų vandeniui, paskleistų į aplinką itin radioaktyvių medžiagų, aiškino jis.

„Tai katastrofinis scenarijus, bet jis susiklostys ne šiandien ir ne rytoj – tai nutiks po tam tikro laiko, su sąlyga, kad nebus atkurtas elektros tiekimas“, – perspėjo P. Kotinas. Jis pridūrė, kad kurį laiką aušinimo sistemos darbą gali palaikyti dyzeliniai generatoriai, jeigu jiems nepristigs degalų ir neįvyks kokių nors gedimų.

10:40

Prasidėjo Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybos, praneša Rusijos žiniasklaida.

First photograph of the meeting. pic.twitter.com/oJQlD7y2aq

— NEXTA (@nexta_tv) March 10, 2022

10:20

Ukrainos parlamento vadovas: niekada nepamiršiu palaikymo, kurį suteikėte užpuolus Rusijai

Ukrainos parlamento vadovas Ruslanas Stefančukas sako niekada nepamiršiantis palaikymo, kurį Lietuva suteikė Ukrainai Rusijos agresijos akivaizdoje.

„Aš niekada nepamiršiu tos akimirkos, kai tik pasirodžius žiniai apie užpuolimą jūsų delegacija atvyko pas mus į Ukrainą ir dalyvavo Aukščiausiosios Rados posėdyje. Niekada nepamiršiu to palaikymo, kurį mums suteikėte dabar, vykstant pilno masto Rusijos Federacijos agresijai Ukrainoje“, – sakė R. Stefančukas vaizdo įraše, kuriame pasveikino Seimą pradedant pavasario sesiją.

Jis dėkojo už palaikymą, sprendžiant finansines pagalbos Ukrainai problemas, už sankcijų Rusijai ir Baltarusijai sąrašo pratęsimą.

„Ukrainos parlamentarų vardu norėčiau palinkėti visiems Jums taikaus dangaus virš galvos ir mes tikimės, kad artimiausiu metu mes vėl kartu susirinksime, kad kartu švęstume pergalę prieš Rusijos Federaciją“, – sakė R. Stefančukas.

Rusija vasario pabaigoje pradėjo karą Ukrainoje, sukeldama pasipiktinimą ir įtūžį visame pasaulyje. ES ir Vakarai į tai atsakė griežtomis sankcijomis.

10:10

Rusai pasitraukė nuo Odesos

Odesos regioninės karinės administracijos operatyvinio štabo atstovas Serhijus Bratčukas „Telegram“ kanare parašė, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai  pasitraukė nuo Odesos. Laivai pasuko link okupuoto Krymą ir atidėjo desanto išsilaipinimą Odesos pakrantėje.

„Naktis Odesoje ir regione praėjo ramiai, patvirtindama Odesos gynybinės zonos stiprumą ir veiksmingumą. Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivai šiuo metu persikėlė prie Tarchankuto kyšulio ir Donuzlavo ežero ir neketina išlaipinti jūrų pėstininkų mūsų pakrantėje, nes žino, kuo tai jiems baigsis...“ – sakė S.Bratčukas.

9:20

Ukrainos vidaus reikalų ministerija papasakojo apie kontrataką netoli Kijevo: surengta sėkminga kontrataką

Kijevo regione naktis buvo gana sunki, „Rada“ televizijos kanalui sakė Vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Vadimas Danisenka, praneša UNIAN.

„Naktis buvo gana sunki, bet galime pasakyti, kad Ukrainos kariuomenė surengė kontrataką netoli Kijevo. Pamušti penki tankai“, – sakė V. Denisenka.

Jis taip pat pridūrė, kad ryte artilerijos mūšiai buvo girdimi vakariniame Kijevo pakraštyje.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad kovo 9 dieną Ukrainoje žuvo daugiau nei 12 000 rusų pajėgų karių, sunaikinta daug įrangos.

8:45

Rusijos ir Ukrainos diplomatijos vadovai atvyko derybų į Turkiją

Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai atvyko į Turkiją ir planuoja ketvirtadienį ryte susitikti tiesioginių derybų, pranešė pareigūnai.

Kyjivo ir Maskvos pareigūnai jau surengė kelis derybų ratus Baltarusijoje, bet ministrų lygio susitikimas Turkijos pietiniame Antalijos mieste bus pirmasis nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios prieš dvi savaites.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba atskrido į Antaliją derėtis, kad „Rusija nutrauktų kovos veiksmus ir užbaigtų karą prieš Ukrainą“, trečiadienį vakare per „Twitter“ parašė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas taip pat jau atvyko į Antaliją, naujienų agentūrai AFP sakė vienas turkų pareigūnas.

Per Kyjivo ir Maskvos dialogą iki šiol buvo susitarta dėl kelių vietinio lygio paliaubų ir humanitarinių koridorių gyventojams evakuoti, bet Rusija buvo kaltinama šiuos susitarimus pažeidusi.

Per „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše D. Kuleba patvirtino vyksiantis į Turkiją derybų, nors pripažino, kad jo lūkesčiai „riboti“, Rusijai tęsiant negailestingo bombardavimo kampaniją ir didelių miestų apsiaustį.

Jis sakė, kad derybų sėkmė priklausys „nuo [Kremliaus] instrukcijų ir nurodymų, kurių laikysis Lavrovas“.

„Nesieju su jomis didelių lūkesčių, bet pasistengsiu kiek įmanoma geriau jas išnaudoti“, – pridūrė D. Kuleba ir pabrėžė, kad šiam susitikimui gerai pasiruošė.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) sakė, kad Ankara galėtų atlikti tarpininkės vaidmenį sprendžiant konfliktą.

„Dirbame, kad neleistume šiais krizei virsti tragedija, – trečiadienį sakė R. T. Erdoganas. – Tikiuosi, kad ministrų susitikimas atvers kelią nuolatinėms paliauboms.“

Rusijos ir Ukrainos ministrai ketvirtadienį susitiks dalyvaujant turkų užsienio reikalų ministrui Mevlutui Cavusoglu (Mevliutui Čavušohlu). NATO narė Turkija siekia palaikyti glaudžius ryšius su abiem šalimis, nepaisydama konflikto.

8:35

Dėl dažnų apšaudymų Mariupolio pakraštyje žmonės laidojami į masinę kapavietę

Dėl dažnų Rusijos kariuomenės apšaudymų žmonės negali atsisveikinti su žuvusiais artimaisiais, jie laidojami masinėje kapavietėje Mariupolio pakraštyje. 

Naujienų agentūra „Associated Press“ paviešino nuotraukas, kuriose matyti, kaip į kapavietę nuleidžiami mirusiųjų kūnai. Kombinezonais ir apsauginiais kostiumais apsirengę vyrai į maišus ir paklodes suvyniotus kūnus sudeda į griovį.

Mariupolio miestas kelias dienas yra puolamas Rusijos pajėgų.

Mariupolyje nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo mažiausiai 1 300 civilių, trečiadienį pranešė miesto mero patarėjas.

8:15

Charkivo regione žuvo dvi moterys ir du vaikai

Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnyba praneša, kad Charkivo regione rusams apšaudžius Slobožanskės kaimą po namo griuvėsiais žuvo dvi moterys ir du vaikai. 

„Naktį per nedidelio Slobožanskės kaimo apšaudymą sviedinys pataikė į privatų gyvenamąjį pastatą. Sugriovus pastatą po griuvėsiais žuvo 4 žmonės: 2 moterys ir 2 vaikai. 5-erių metų mergaitei pavyko išgyventi. Ji buvo sužeista, medikų komanda ją paguldė į ligoninę“, – rašoma tarnybos pranešime.

8:05

Pagyvenę ir neįgalūs žmonės negali pasitraukti iš Ukrainos, sako organizacijos

Londonas, kovo 10 d. (AFP-BNS). Milijonams pagyvenusių ir neįgalių ukrainiečių yra iškilęs „didelis pavojus“, nes jie negali pabėgti nuo kovos veiksmų, ketvirtadienį įspėjo didžiausias labdaros organizacijas vienijantis Nelaimių ir nepaprastųjų padėčių komitetas (DEC).

Daugiau kaip du milijonai žmonių jau pabėgo nuo Rusijos karinio puolimo Ukrainoje, o „vyresni ir neįgalūs žmonės Ukrainoje rizikuoja būti palikti, jiems skubiai reikalinga apsauga ir pagalba“, nurodė DEC, atstovaujantis Britanijos Raudonajam Kryžiui ir 14 kitų grupių.

Ukrainoje yra daugiau kaip 7 mln. 60 metų ir vyresnių žmonių, taip pat 2,7 mln. negalią turinčių žmonių, nurodo Europos neįgaliųjų forumas (EDF).

„Daug kas dėl mobilumo trūkumo negali pabėgti iš paveiktų rajonų ar ieškoti priebėgos nuo bombardavimo. Jiems taip pat gresia smurtas ir nepriežiūra“, – nurodė DEC.

Organizacijos „Age International“ direktorius Chrisas Rolesas (Krisas Roulzas) sakė, kad daug pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų „galbūt negali be pagalbos išeiti iš namų ar vaikščioti“.

„Daug vyresnių žmonių bus visiškai vieni, izoliuoti ir išsigandę. Kai kas negali atlaikyti ilgos, sunkios kelionės iš šalies, nes yra prastos sveikatos“, – sakė Ch. Rolesas.

7:35

V. Zelenskis: Ukrainoje trečiadienį iš miestų evakuota apie 35 tūkstančius civilių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad trečiadienį iš šalies miestų, apsuptų Rusijos pajėgų, buvo evakuota mažiausiai 35 tūkst. civilių gyventojų.

Trečiadienį vakare paskelbtame vaizdo pranešime Ukrainos lyderis sakė, kad buvo atverti trys humanitariniai koridoriai, kuriai gyventojai galėjo pasitraukti iš Sumų ir Enerhodaro miestų, taip pat iš sostinės Kyjivo priemiesčių.

Prezidentas išreiškė viltį, kad evakuacijos tęsis ketvirtadienį ir kad bus atidaryti dar trys maršrutai iš pietrytinio Mariupolio uostamiesčio ir Volnovachos miesto, taip pat Iziumo miesto šalies rytuose.

Trečiadienį Maskva ir Kyjivas susitarė atidaryti daugiau koridorių, suteikiančių vilties išvykti taikiems gyventojams, įstrigusiems bombarduojamuose miestuose.

Antradienį daugiau kaip 5 000 žmonių pavyko evakuoti iš Sumų – apie 250 tūkst. gyventojų turinčio miesto, esančio netoli sienos su Rusija ir tapusio įnirtingų kautynių židiniu.

Tačiau keletas bandymų evakuoti žmonių iš jau kelias dienas apsiausto Mariupolio žlugo. Kyjivas ir Maskva dėl to kaltino vienas kitą.

Trečiadienį per vieną Rusijos smūgį buvo nuniokota Mariupolio vaikų ligoninė. Šis incidentas išprovokavo naują tarptautinio pykčio pliūpsnį, jau dvi savaites tęsiantis Rusijos invazijai yra kaimyninę šalį.

Mariupolio mero pranešime sakoma, kad per apsiaustį, kuri tęsiasi jau ilgiau kaip savaitę, mieste žuvo daugiau kaip 1,2 tūkst. taikių gyventojų.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR duomenimis, iš Ukrainos jau pasitraukė 2,1–2,2 mln. pabėgėlių.

7:20

JAV skyrė milijardus 13,6 milijardo dolerių paramos Ukrainai paketą

„Associated Press“ praneša, JAV Atstovų rūmai pritarė įstatymo projektui, kuris numato Ukrainai ir jos sąjungininkėms Europoje skubiai skirti 13,6 milijardo dolerių pagalbos. Maždaug pusė šios sumos skiriama Ukrainos gynybai, likusi – pagalbai pabėgėliams iš Ukrainos.

7:00

JAV Atstovų Rūmai uždraudė importuoti rusišką naftą, gamtines dujas ir anglis

CNN praneša, kad JAV Atstovų Rūmai trečiadienį didele abiejų partijų (demokratų ir respublikonų) balsų dauguma nubalsavo už draudimą importuoti rusišką naftą, gamtines dujas ir anglis į Jungtines Valstijas.

Įstatymo projektas numato, kad bus peržiūrėtas Rusijos vaidmuo Pasaulio prekybos organizacijoje. Patvirtinamas „Magnickio įstatymas“, kuriuo siekiama sugriežtinti sankcijas Rusijai už žmogaus teisių pažeidimus.

414 Atstovų rūmų nariai balsavo „už“, 17 – „prieš“.

6:40

JAV: Rusija gali panaudoti biologinius arba cheminius ginklus Ukrainoje

Jungtinės Valstijos trečiadienį atmetė Rusijos pareiškimą, kad jos remia biologinių ginklų kūrimo Ukrainoje programą, ir perspėjo, jog tokia pareiškimai yra ženklas, kad Maskva pati gali tokius ginklus artimiausiu laiku panaudoti.

„Kremlius sąmoningai skleidžia atvirą melą, kad Jungtinės Valstijos ir Ukraina užsiima cheminių ir biologinių ginklų [tyrimų] veikla Ukrainoje“, – sakoma Valstybės departamento atstovo Nedo Price'o (Nedo Praiso) pareiškime.

„Rusija išsigalvoja melagingus pretekstus, mėgindama pateisinti savo šiurpius veiksmus Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) savo ruožtu pareiškė, kad Maskvos teiginiai yra „absurdiški“. „Taip pat matėme, kad Kinijos pareigūnai atkartoja šias sąmokslo teorijas“, – atkreipė dėmesį ji.

„Dabar, kai Rusija pateikė šiuos melagingus pareiškimus... visi turėtume stebėti Rusiją, galinčia panaudoti Ukrainoje cheminius ar biologinius ginklus arba surengti inscenizuotą jų panaudojimo operaciją“, – per „Twitter“ parašė J. Psaki.

Kovo 6 dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija savo „Twitter“ žinutėje paskelbė, kad rusų pajėgos neva rado įrodymų, jog Kyjivas naikina karinės biologinių ginklų programos Ukrainoje, esą finansuotos JAV, pėdsakus.

N. Price'as sakė, kad „ši Rusijos dezinformacija yra visiška nesąmonė“, ir pridūrė, kad Rusija „jau yra ne kartą kaltinusi Vakarus tais pačiais nusikaltimais, kuriuos vykdo pati Rusija“.

Visgi Jungtinės Valstijos antradienį sakė dirbančios su Ukraina, kad neleistų besiveržiančioms Rusijos pajėgoms užgrobti šalyje esančią biologinių tyrimų medžiagą.

6:10

Pentagonas galutinai atmeta „itin rizikingą“ planą dėl Lenkijos naikintuvų perdavimo

Pentagonas trečiadienį galutinai atmetė planą perkelti naikintuvus iš Lenkijos į Ukrainą kovoti su ją užpuolusios Rusijos pajėgomis, sakydamas, kad šis „labai rizikingas“ žingsnis gali būti suprastas kaip eskalacija.

Lėktuvų perdavimo klausimas, kurį Ukrainos vadovybė labai norėjo išspręsti siekdama pasipriešinti Rusijos agresijai danguje, tapo pastebimu kliuviniu kitais atžvilgiais tvirtame Jungtinių Valstijų ir jų Europos sąjungininkių aljanse dėl Maskvos invazijos.

Anksčiau trečiadienį JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) pasikalbėjo su Lenkijos kolega Mariuszu Blaszczaku (Marjušu Blaščaku) ir padėkojo jam už norą bendradarbiauti padedant Ukrainai, žurnalistams sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

„Tačiau jis pabrėžė, kad šiuo metu nepritariame papildomų naikintuvų perdavimui Ukrainos karinėms oro pajėgoms, todėl nepageidaujame, kad jie būtų mūsų žinioje“, – nurodė jis.

„To dabar nesiruošiame nagrinėti“, – pridūrė J. Kirby, kalbėdamas apie Lenkijos pasiūlymą per JAV oro pajėgų bazę Vokietijoje nusiųsti Kyjivui savo sovietinių MiG-29 naikintuvų.

„Todėl manome, kad nauda iš šių MiG-29 perdavimo yra nedidelė“, – sakė Pentagono atstovas.

J. Kirby sakė, kad žvalgybos bendruomenė įvertino, jog MiG-29 perdavimas Ukrainai „gali būti klaidingai suprastas kaip eskalacija ir gali sukelti reikšmingą Rusijos reakciją, dėl kurios gali padidėti karinės eskalacijos (su NATO) perspektyva“.

„Todėl taip pat vertiname, kad MiG-29 perdavimas Ukrainai būtų itin rizikingas“, – pridūrė jis.

Panašu, kad šios viešos Pentagono pastabos bent jau kol kas užbaigs ginčus dėl galimos naikintuvų perdavimo schemos.

J. Kirby sakė, kad geriausias būdas paremti Ukrainos gynybą – aprūpinti ją reikalingiausiais ginklais, ypač oro gynybos sistemomis.

„Mes ir kitos šalys toliau siunčiame jiems šiuos ginklus ir žinome, kad jie naudojami labai efektyviai“, – pridūrė jis.

5:40

Meras: per Mariupolio apgultį žuvo 1 207 civiliai

Per devynias dienas trunkančią Rusijos pajėgų vykdomą Ukrainos Mariupolio uostamiesčio apgultį iš viso žuvo 1 207 civiliai gyventojai, trečiadienį pranešė jo meras.

Per pirmąsias devynias Rusijos apgulties dienas „žuvo 1 207 taikūs Mariupolio gyventojai“, paskelbė miesto valdžia platformoje „Telegram“ kartu su mero Vadymo Boičenkos vaizdo kreipimusi.

Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Rusijos aviacijos smūgis anksčiau trečiadienį sunaikino miesto vaikų ligoninę.

5:40

Per naktinius smūgius Sumuose žuvo 3 civiliai

Sumų srities gubernatorius Dmitro Živickis pranešė, kad iškart po vidurnakčio rusai ėmė bombarduoti gyvenamuosius rajonus ir dujotekį akties mūšių metu Ochtyrkos mieste. Žuvo 3 civiliai – dvi moteris ir 13-metis berniukas.