Karas Ukrainoje: Mariupolio dramos teatro bombų slėptuvė atlaikė oro smūgį, žmonės išgyveno (nuolat atnaujinama)

Prasidėjo 22-oji karo Ukrainoje diena. Trečiadienį okupantai numetė bombą ant Mariupolio dramos teatro. Pastate slėpėsi apie tūkstantį žmonių. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ataką pavadino karo nusikaltimu.

Visas svarbiausias praėjusios paros naujienas rasite čia: https://www.etaplius.lt/karas-ukrainoje-ukraina-pranesa-apie-is-rusijos-karo-laivu-paleistas-raketas

22.30

ES smerkia Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje

Europos Sąjunga (ES) smerkia Rusijos Ukrainoje įvykdytus „sunkius pažeidimus ir karo nusikaltimus“, ketvirtadienį pareiškė bendrijos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Europos Sąjunga griežčiausiai smerkia Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir jų rėmėjų nuolatinį taikymąsi į Ukrainos civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, taip pat jų apgultį Mariupolio mieste“, – pranešime sakė J. Borrellis.

Rusija subombardavo teatrą Mariupolio mieste, kur šimtai žmonių ieškojo priebėgos nuo karo veiksmų, nepaisant to, jog ant šaligatvio abiejose pastato pusėse didelėmis raidėmis buvo užrašyt „DETI“ (rus. „Vaikai“).

Mariupolio valdžia „Telegram“ tinkle pranešė, jog maždaug 30 tūkst. žmonių paliko miestą savo transportu.

Ji taip pat pridūrė, kad 80 proc. gyvenamųjų namų mieste buvo sunaikinti, o aukų skaičius po teatro apšaudymo dar tikslinamas.

„Tokie tyčiniai išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą yra gėdingi, smerktini ir visiškai nepriimtini. Tai yra rimti tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai“, – sakė J. Borrellis.

Rusija pagal tarptautinę teisę neturi teisės naudoti vienašalės jėgos prieš trečiąją šalį ir „todėl prisiima visą atsakomybę už šiuos karinės agresijos aktus ir visą jos sukeliamą sunaikinimą bei gyvybių praradimą“, teigė ES diplomatijos vadovas.

„Šių sunkių pažeidimų ir karo nusikaltimų vykdytojai, taip pat atsakingi vyriausybės pareigūnai ir kariniai vadai bus patraukti atsakomybėn“, – pridūrė jis.

Anksčiau ketvirtadienį ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas paragino europarlamentarus pripažinti Rusijos prezidentą karo nusikaltėliu ir pakvietė Europos Sąjungą tiekti daugiau ginklų Ukrainai, kad ji galėtų kovoti su Maskvos pajėgomis.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje vykdo tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.

J. Borrellis ketvirtadienį taip pat paragino Rusiją sukurti galimybes į Ukrainą netrukdomai patekti humanitarinei paramai.

BNS / Saulius Jakučionis

21.00

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) per penktadienį įvyksiantį pokalbį su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) perspės Pekiną neteikti karinės pagalbos Rusijai, įsiveržusiai į Ukrainą, sakė valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).

„Prezidentas Bidenas rytoj kalbėsis su prezidentu Xi ir aiškiai pareikš, kad Kinija bus atsakinga už bet kokius veiksmus, kurių ji imsis Rusijos agresijai palaikyti. Ir mes nedelsime primesti už tai kainą“, – pabrėžė A. Blinkenas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ketvirtadienį apkaltino Rusiją vykdant karo nusikaltimus Ukrainoje, kur rusų pajėgos aktyviai atakuoja civilius.

„Sąmoningas taikymasis į civilius yra karo nusikaltimas. Po pastarųjų kelių savaičių nuniokojimo man sunku daryti išvadą, kad rusai elgiasi kaip nors kitaip“, – sakė A. Blinken.

BNS / Raimondas Čiuplys

19.00

Apsiaustą Mariupolį paliko apie 30 tūkst. civilių gyventojų

Rusijos pajėgų apsiausto Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio valdžia ketvirtadienį pranešė, kad apie 30 tūkst. žmonių sugebėjo išvykti.

Administracija taip pat nurodė, kad tebesiaiškina informaciją apie galimas aukas po Rusijos pajėgų trečiadienį surengto bombardavimo, kurio taikiniu tapo Mariupolio dramos teatras, kur slėpėsi šimtai žmonių.

Mariupolio miesto tarybos „Telegram“ kanalu paskelbtoje žinutėje sakoma, kad „apie 30 tūkst. žmonių išvyko savo transportu“. Pareigūnai pridūrė, kad mieste apie „80 proc. gyvenamųjų būstų yra sunaikinti“ ir kad tebesiaiškinama padėtis subombarduotame teatre.

„Padėtis Mariupolyje kritinė. Miestas jau 16 parų blokuojamas; daugiau kaip 350 tūkst. mariupoliečių tebesislapsto sandėliuose ir rūsiuose nuo Rusijos okupacinių pajėgų nepaliaujamų apšaudymo“, – sakoma tarybos pranešime.

BNS / Raimondas Čiuplys

16.00

JAV ir Kinijos prezidentai pasikalbės apie karą Ukrainoje 

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pasikalbės su Kinijos vadovu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) apie reikalus, susijusius su Rusijos karu Ukrainoje, pranešė Baltieji rūmai.

Pekinas atsisakė pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją dėl įsiveržimo į Ukrainą ir dėl padidėjusios įtampos kaltino Jungtines Valstijų politiką bei NATO plėtrą į rytus.

„Abu lyderiai aptars konkurencijos tarp abiejų mūsų šalių valdymą, taip pat Rusijos karą prieš Ukrainą ir kitus abiem pusėms rūpimus klausimus“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame Baltųjų rūmų pranešime.

JAV ir jų sąjungininkės Europoje daro didžiulį diplomatinį spaudimą Kinijai, kad ji nebemestų gelbėjimo lyno izoliuotai Rusijai. Tačiau nuo invazijos į Ukrainą pradžios praėjus trims savaitėms, Pekinas neatrodo ketinantis apleisti nuo savo draugų Kremliuje.

Store cameras in #Kyiv filmed a shell hitting at night pic.twitter.com/QCsfkwzSB4

— NEXTA (@nexta_tv) March 17, 2022

15.35

Parduotuvės kameros Kyjive nufilmavo naktį atsitrenkusį sviedinį.

In #Chernihiv, 53 people were killed by shelling during the last 24 hours. pic.twitter.com/7MO3G9T4JX

— NEXTA (@nexta_tv) March 17, 2022

14.30

Per Rusijos okupantų smūgius Černihive žuvo 53 civiliai.

14.20

Ukraina ragina EP pripažinti V. Putiną karo nusikaltėliu

Ukrainiečių gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ketvirtadienį paragino europarlamentarus pripažinti Rusijos prezidentą karo nusikaltėliu ir pakvietė Europos Sąjungą tiekti daugiau ginklų Ukrainai, kad ji galėtų kovoti su Maskvos pajėgomis.

Toks pareiškimas pasirodė JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) trečiadienį pavadinus Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl jo kruvinos invazijos į Ukrainą ir taip įsiutinus Kremlių.

„Tai ne šiaip karas. Tai valstybinis terorizmas. Agresorės reguliarioji kariuomenė stropiai naikina civilius gyventojus“, – vaizdo ryšiu Europos Parlamentui sakė O. Reznikovas.

„Kreipiuosi į visus Europos Parlamento narius prašydamas pripažinti, kad Putinas yra karo nusikaltėlis, kaip padaryta Jungtinėse Valstijose“, – sakė jis.

O. Reznikovas atkreipė dėmesį į nuožmų pietinio Mariupolio uostamiesčio puolimą ir teatro, kur, kaip sakė pareigūnai, slėpėsi apie 1,2 tūkst. moterų bei vaikų, subombardavimą.

Pasak ukrainiečių ministro, per tris V. Putino invazijos savaites Ukrainoje sunaikinta per 400 mokyklų, 110 ligoninių, 1 tūkst. daugiabučių.

14.16

Lenkijoje sustojo traukiniai: įtariama Rusijos kibernetinė ataka

Lenkijoje sustojo Lenkijoje, įtariama, kad tai Rusijos kibernetinė ataka.  Gedimo mastas apima visą šalį ir iš viso paliečia 820 km geležinkelio linijų. Apie tai praneša naujienų agentūra „Nexta“. 

Visi požymiai rodo, kad už geležinkelių infrastruktūros kontrolę atsakingos sistemos dešimtyse šalies gyvenviečių užlūžo – traukiniai smarkiai vėluoja arba yra atšaukiami. Internetinė svetainė taip pat ilgai neveikė.

Lenkijos geležinkeliai neseniai įvedė nemokamas keliones ukrainiečiams, taip pat palengvina humanitarinės pagalbos gabenimą iš Lenkijos į Ukrainą.

13.49

Rusijos pajėgos toliau atakuoja apsiaustą Mariupolį

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras pranešė, kad ketvirtadienį anksti ryte Rusijos pajėgų aviacija vėl atakavo apsiaustą Mariupolio uostamiestį.

Biuras apie naujų antskrydžių aukas nepranešė. Smūgiai surengti mieste tęsiantis gelbėjimo darbams po trečiadienio atakos, per kurią buvo sugriautas Mariupolio dramos teatras, kuriame slėpėsi daugiau kaip tūkstantis žmonių.

„Žmonės patys palieka Mariupolį savo transportu“, – nurodė V. Zelenskio biuras ir pridūrė, kad „rizika žūti išlieka didelė“, nes rusų pajėgos anksčiau šaudė į civilius.

13.25

Makarivo gyvenvietė Kijevo srityje neturi vandens tiekimo, dujų, elektros ar ryšio.

Gyvenvietę saugo Ukrainos ginkluotosios pajėgos, tačiau ją nuolat apšaudo rusų okupantai.

12:41

Dėl Rusijos puolimo Černigovo miestas atsidūrė ant humanitarinės katastrofos slenksčio. Kelias dienas nebuvo šilumos, elektros ar vandens, mažai maisto ir vaistų.

Tai pareiškė meras Vladislavas Atrošenko interviu RBC-Ukraine.

Jis pažymėjo, kad mieste gresia žarnyno ligų protrūkis – negalima laikytis sanitarijos, nes mieste nėra vandens. Beveik visi infrastruktūros objektai buvo sunaikinti.

Anksčiau buvo pranešta, kad rusai negailestingai apšaudo Černigovą, per parą į morgą buvo nuvežti 53 nužudyti ukrainiečiai.

12:28

Kremlius atmeta JT teismo nurodymą nutraukti puolimą Ukrainoje

Kremlius ketvirtadienį atmetė Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismo įpareigojimą Rusijai sustabdyti karinį puolimą Ukrainoje, Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) ankstesnę dieną paskelbus atitinkamą nutartį.

„Negalime atsižvelgti į šį sprendimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad sprendimui įgyvendinti būtinas abiejų šalių – Rusijos ir Ukrainos – sutarimas.

„Šiuo atveju jokio sutarimo negali būti“, – sakė D. Peskovas.

12:22

Rusai apšaudo Charkivą ir bando prasiveržti pro Iziumą

Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas sakė, kad per praėjusią dieną Rusijos okupacinės pajėgos Charkivo srityje paleido 49 sviedinius.

Tai teigiama jo „Telegram“ kanale.

O. Sinegubovas pažymėjo, kad Charkivas ginasi 22 dienas. Tuo pačiu metu priešas nepasiekė savo tikslo ir jokia okupantų puolimo operacija nebuvo sėkminga.

„Per praėjusią parą Rusijos okupacinės pajėgos vėl smogė 49 kartus Charkivo srityje. Tuo pačiu metu iš kelių raketų paleidimo įrenginių (BM-21) padaugėjo sviedinių – apie 10 kartų“, – sakė jis.

O. Sinegubovas priminė, kad okupantai naktį apšaudė Charkivo rajone esantį Merefos miestelį, dėl to buvo sugriauta mokykla ir kultūros namai, apgadinti gyvenamieji namai. Yra aukų, gelbėtojai likviduoja pasekmes.

„Priešas neatsisako bandymų veržtis per Iziumo miestą, bet nesėkmingai. Ukrainos kariuomenė duoda neblogą atkirtį: tik praėjusią dieną Iziumo rajone oro gynybos daliniai numušė du lėktuvus ir priešo sraigtasparnį“,– sakė Sinegubovas.

Be to, netoli Charkivo Ukrainos ginkluotosios pajėgos dieną prieš tai likvidavo priešo bataliono taktinę grupę.

„Sugriauta technika, kuras ir amunicija. Tai gerokai susilpnino ir taip demoralizuojamų rusų puolimo pozicijas. Ukrainos kariuomenė ginsis iki pergalės!“ – sakoma pranešime.

11.24

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia apytikslius Rusijos pajėgų nuostolius nuo karo pradžios iki kovo 17 dienos: 14000+ karių, 444 tankai, 1435 šarvuočiai, 201 artilerijos sistema,72 raketų sistemos, 43 priešorinės sistemos, 86 lėktuvai, 108 malūnsparniai, 864 kariniai automobiliai, 3 kariniai kateriai, 60 kuro bakų, 11 taktinių bepiločių orlaivių.

10:53

Ukrainos liaudies deputatas Sergejus Taruta pranešė, kad Mariupolio dramos teatro bombų slėptuvė atlaikė oro smūgį, žmonės išgyveno.

Apie tai rašoma jo Facebook puslapyje.

„Po siaubingos nežinios nakties 22-osios karo dienos rytą pagaliau geros žinios iš Mariupolio! Bombų slėptuvė atlaikė. Pradėjo ardyti nuolaužas, žmonės išeina gyvi!“ - džiaugiasi jis.

10:39

Ukraina kreipėsi FATF įtraukti Baltarusiją į „juodąjį“ sąrašą

Ukrainos valstybinė finansų priežiūros tarnyba kreipėsi į Tarptautinę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo prevencijos organizaciją (FATF), ragindama įtraukti Baltarusiją į „juodąjį“ sąrašą.

„Kreipiamės prašydami pripažinti Baltarusiją šalimi, kuri savo veiksmais platina masinio naikinimo ginklus, ir nuspręsti įtraukti ją į FATF sankcijų sąrašą“, – rašoma Ukrainos tarnybos laiške šiai tarptautinei organizacijai.

FARF buvo įkurta 1989-aisiais Didžiojo septyneto (G-7) valstybių iniciatyva, siekiant plėtoti kovos su pinigų plovimu politiką, o 2001 metais jos įgaliojimai buvo išplėsti, įtraukiant terorizmo finansavimo užkardymą.

„Iš esmės, Baltarusijos teritorija naudojama kaip tramplinas Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, ir tai remia bei skatina Baltarusijos politinė vadovybė“, – teigiama Ukrainos kreipimesi FATF.

Be to, Ukrainos tarnyba paragino „Egmonto grupės“ – neformalios pasaulio finansinės žvalgybos padalinių asociacijos – vadovybę nutraukti Baltarusijos prieigą prie saugaus ryšio kanalų bei pašalinti ją iš organizacijos.

10:24

V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipsis į vokiečių parlamentarus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį buvo pasveikintas atsistojusių Vokietijos įstatymų leidėjų plojimais, prieš jam pradedant kreipimąsi vaizdo ryšiu.

Išvakarėse V. Zelenskis kreipėsi į JAV Kongreso narius ir paragino Amerikos įstatymų leidėjus paskelbti neskraidymo zoną virš jo šalies, kovojančios su brutalia Rusijos invazija.

Ukrainos lyderis vokiečių parlamentarų veikiausiai prašys daugiau karinės ir finansinės pagalbos.

10:15

Pažeistų Zaporižios atominės elektrinės elektros linijų remontas šiuo metu neįmanomas

Dėl aktyvių karo veiksmų Zaporižios atominės elektrinės pažeistų elektros linijų remontuoti nepavyks.

Tai Telegrame pranešė „Energoatom“ spaudos tarnyba.

„Taigi iš keturių aukštos įtampos linijų liko veikti tik viena. Dėl to sumažėjo dviejų veikiančių elektrinės blokų pajėgumai. Remontuoti linijos šiuo metu neįmanoma, nes apgadintoje vietoje tęsiasi aktyvios kovos“, - sakoma pranešime.

„Energoatom“ primena, kad kovo 16 dieną dėl priešo apšaudymo buvo apgadinta 750 kV aukštos įtampos perdavimo linija, per kurią tiekiama elektra iš Zaporižios atominės elektrinės.

Rusijos kariai elektrinę užėmė kovo 4-osios naktį.

09:56

Kyjive atšaukiama sustiprinta komendanto valanda.

Sostinėje vėl dirba viešasis transportas, parduotuvės, vaistinės, bankai, degalinės, autoservisai, naminių gyvūnėlių parduotuvės ir kitos įstaigos. Mažosios mugės ir sostinės turgūs pamažu atnaujina savo darbą. Informacija apie jų darbą pateikiama miesto valdžios interneto svetainėse ir programėlėje „Skaitmeninis Kyjivas“.

09:48

V. Zelenskis legalizavo Ukrainos virtualių aktyvų rinką

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dėl dekretą „Dėl virtualių aktyvų“, kuriuo Ukrainoje pradedama kurti legali virtualaus turto, įskaitant kriptovaliutų, rinka.

Skaitmeninės transformacijos ministras Mykola Fiodorovas, komentuodamas šį prezidento dekretą, pabrėžė: „Dedame legalios virtualių aktyvų Ukrainoje rinkos pamatus, išvedame kriptovaliutų sektorių iš šešėlio“.

Pasak ministro, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kriptovaliutos tapo galinga priemone pritraukti papildomą paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms – per tris karo savaites Ukrainos kriptovaliutų fondas pritraukė daugiau kaip 54 mln. JAV dolerių vertės įplaukų.

„Pokyčiai, kurių tikimasi priėmus naująjį įstatymą – Ukrainoje teisėtai veiks tradicinių užsienio valiutų ir kriptovaliutų biržos, bankai galės atidaryti kriptovaliutų kompanijų sąskaitas, ukrainiečiai galės apsaugoti savo santaupas virtualiais aktyvais, o valstybė užtikrins teisinę virtualių aktyvų apsaugą“, – pareiškė ministras.

M. Fiodorovas pridūrė, kad kriptovaliutų rinka yra vienas dinamiškiausių skaitmeninės ekonomikos sektorių – pernai jos tarptautinė kapitalizacija išaugo iki 3 trln. JAV dolerių.

09:33

Ukrainos kariškiai sumušė rusų užpuolikus prie Iziumo žuvininkystės ūkio. Kovos mieste nerimsta.

Apie tai feisbuke paskelbė Iziumo miesto tarybos Jaunimo, sporto ir įvaizdžio projektų skyriaus vedėjas Maksimas Strelnykas, praneša „Ukrinform“.

„Mūšiai IzIume nesibaigė. Rusų okupantai prasibrovė per upę prie Barvinkos plento, bet buvo visiškai sumušti prie Iziumo žuvininkystės ūkio“, – pasakojo M. Strelnykas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo teigimu, priešas neatsisako bandymų veržtis į pietus nuo Iziumo miesto, tikriausiai siekdamas tęsti puolimą Slovjansko kryptimi. Tai nėra sėkminga.

09:18

Vokietija ragina nutiesti „solidarumo tiltą“ pabėgėliams iš Ukrainos

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) trečiadienį paragino ne Europoje esančias šalis daugiau prisidėti sprendžiant besiformuojančią pabėgėlių krizę, Ukrainoje tęsiantis Rusijos sukeltam karui.

„Tai mano kreipimasis į mūsų draugus Jungtinėse Valstijose, Kanadoje ir visame pasaulyje... Dabar mes turime dirbti drauge, kad nutiestume solidarumo tiltą“ per Atlanto vandenyną, kalbėjo A. Baerbock per Vokietijos žemųjų parlamento rūmų posėdį.

„Kur galime padėti besąlygiškai, privalome padėti besąlygiškai. Kai kuriose srityse negalime to daryti, nes turime ekonominių priklausomybių, bet galime tai padaryti humanitarinėje srityje“, – pridūrė Vokietijos diplomatijos vadovė.

Praėjusią savaitę Berlyne viešėjusi Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli) sakė, kad jos šalis pasirengusi priimti ukrainiečių pabėgėlių.

Daugiau kaip 3 mln. žmonių jau paliko Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją, skelbia Tarptautinė migracijos organizacija (TMO).

Dauguma jų pasitraukė į kaimynines šalis: Slovakiją, Vengriją, Rumuniją, Moldovą ir Lenkiją. Į pastarąją šalį atvyko kone 2 mln. pabėgėlių.

Kai kurie pabėgėliai toliau išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes, bet jų pasiskirstymas kol kas netolygus. Pavyzdžiui, Vokietija priėmė apie 160 tūkst. žmonių, o Prancūzija – tik 15 000.

A. Baerbock taip pat sakė skeptiškai vertinanti tebesitęsiančias taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.

„Neturėtume savęs apgaudinėti. Kai žmonės kalba apie taikos derybas, bet tuo pat metu bombarduoja ligonines ir daugiabučius, tai tikrai ne [taikos] derybos“, – teigė ji.

09:05

Volnovacha po Rusijos išpuolio. Vietos gyventojo vaizdo įrašas.

⚡️Волноваха після нападу російських терористів.
Відео місцевого жителя.#StopRussia pic.twitter.com/T09SwqaKMJ

— Верховна Рада України (@verkhovna_rada) March 17, 2022

08:31

ES prisijungė Ukrainos elektros energijos sistemą

Europos Sąjunga trečiadienį užbaigė Rusijos karo niokojamos Ukrainos elektros energijos sistemos prijungimą prie bendrų Europos tikslų, įgyvendindama vos kiek daugiau nei prieš porą savaičių Kijevui duotą pažadą.

„Šioje srityje Ukraina dabar yra Europos dalis“, – Europos Komisijos pranešime cituojama energetikos komisarė Kadri Simson.

Ji pridūrė, kad prie Europos vieningos elektros perdavimo sistemos prijungta ir Moldova, kurios dalį kontroliuoja Kremliaus remiami separatistai.

„ES ir toliau rems Ukrainą energetikoje, užtikrindama atbulinį dujų srautą bei elektros energijos tiekimą, kurios jai labai reikia“, – pabrėžė K. Simson.

Vasario 28-ąją ES narių energetikos ministrai paskelbė, kad sujungs 27 valstybių bloko elektros tinklą su Ukrainos, jai savąjį atjungus nuo Rusijos, kuri ir toliau apšaudo bei atakuoja jos jėgaines.

Nors šis sujungimas ir kelia pavojų, kad kai kuriose ES dalyse gali sutrikti elektros tiekimas, Briuselis šį žingsnį pristatė kaip solidarumo su Ukraina išraišką, nors ir atmetė Kijevo prašymą kuo greičiau priimti Ukrainą į ES.

„Ukraina, Moldova ir Europa – bendros vertybės, bendra galia ir solidarumas“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Palankiai vertinu šiandien žengtą svarbų žingsnį, kad šiais tamsiais laikais būtų įjungta šviesa ir būtų šilti namai, sinchronizuojant Ukrainos ir Moldovos elektros tinklus su ES tinklais. Toliau dirbsime siekdami stabilizuoti jų elektros energijos sistemas“, – sakė ji.

Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad nuo šiol jo šalis tapo „ES energetikos sąjungos nare“, ir padėkojo už tai.

08:28

Charkivo srityje rusai raketomis apšaudė mokyklą

Charkivo srities Merefos miestelyje per naktinį Rusijos agresoriaus išpuolį buvo sugriautas mokyklos pastatas.

Apie tai praneša „Ukrinform“.

„Kovo 17 d. dėl dar vieno apšaudymo priešo raketos pataikė į vieną iš Charkivo srities Merefos miesto švietimo įstaigų. Dėl apšaudymo dviejų aukštų pastatas buvo iš dalies sunaikintas, o po to kilo gaisras“, – sakoma pranešime.

Ukrainos specialiosios tarnybos pranešimą apie tai gavo 03.39 val.

Į įvykio vietą išvažiavo du Valstybinės pagalbos tarnybos skyriai autocisternomis ir 10 darbuotojų.

Gaisro plotas siekė apie 400 kv.m. Šiuo metu gaisras gesinamas. Pirminiais duomenimis, nukentėjusiųjų nėra.

08:12

Kanadoje uždraustos Kremliaus ruporo RT transliacijos

Otava trečiadienį oficialiai uždraudė Kremliaus kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių RT ir „RT France“ transliacijas šalies teritorijoje, nurodžiusi, kad jų produkcija „nesuderinama su Kanados transliavimo standartais“.

Didieji televizijos paslaugų teikėjai Kanadoje nusprendė nutraukti RT transliacijas kelios dienos po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Naujas draudimas yra dar vienas žingsnis pirmyn.

„Transliavimas Kanadoje yra privilegija, o ne teisė“, – nurodė Kanados radijo, televizijos ir ryšių komisijos (CRTC) vadovas Ianas Scottas (Ijanas Skotas) išplatintame pranešime.

„Žodžio laisvė ir įvairūs požiūriai yra būtina mūsų demokratijos dalis“, – pridūrė jis.

CRTC nurodė, kad jai susirūpinimą kelia „produkcija iš užsienio valstybės, kuria siekiama pakirsti kitos šalies suverenitetą, pažeminti konkrečios etninės kilmės kanadiečius ir pakenkti demokratinėms institucijoms Kanadoje“.

Kanadoje gyvena didelė ukrainiečių diaspora – daugiau kaip 1,3 mln. žmonių.

Komisija inicijavo viešas konsultacijas, per kurias 350 iš 373 pasisakiusiųjų išreiškė nuomonę, kad RT transliacijos Kanadoje turėtų būti uždraustos.

Europos Sąjunga kovo pradžioje uždraudė RT ir „Sputnik“, kitos valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės, transliacijas visoje Bendrijos teritorijoje. Briuselis pareiškė, jog šiuo žingsniu siekiama kovoti su „sistemingu manipuliavimu informacija ir Kremliaus dezinformacija“.

Šis sprendimas buvo dalis beprecedenčių ES sankcijų Maskvai, kurių Bendrija ėmėsi, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo invaziją į provakarietišką kaimyninę Ukrainą.

2005 metais pradėjusi veikti kaip „Russia Today“, valstybės finansuojama bendrovė RT smarkiai išaugo ir šiuo metu valdo kelis transliuotojus bei tinklapius įvairiomis kalbomis, įskaitant anglų, prancūzų, ispanų, ispanų, vokiečių ir arabų.

07:41

Kyjive numuštos priešo raketos liekanos nukrito ant daugiaaukščio, žuvo žmogus

Vienas žmogus žuvo ir dar trys buvo sužeisti, kai ketvirtadienį virš Kyjivo numuštos raketos nuolaužos kliudė daugiabutį, rusų pajėgoms toliau atakuojant Ukrainos sostinę, pranešė pagalbos tarnybos.

Rusų pajėgos, bandančios apsupti Kyjivą, ketvirtadienį paryčiais jau kelintą dieną iš eilės atakavo sostinę.

Rytiniame Darnycios rajone gelbėtojai evakavo 30 žmonių iš 16-os aukštų namo, kai 5 val. 02 min. (ir Lietuvos laiku) jį kliudė numuštos raketos nuolaužos, informavo Ukrainos skubos pagalbos tarnybos.

Sovietinės statybos daugiabučio viršutinis kraštas buvo iš dalies sugriautas, taip pat sunaikintas vienas butas viršutiniame aukšte, iš įvykio vietos pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

„Kyjive nukritusios numuštos raketos nuolaužos padarė sugriovimų ir sukėlė gaisrą daugiaaukščiame name“, – nurodė pagalbos tarnybos socialiniame tinkle „Facebook“.

„Remiantis preliminaria informacija, buvo evakuoti 30 žmonių, trys iš jų buvo sužeisti. Vienas asmuo žuvo“, – pridūrė tarnybos.

Beveik visi pastato langai buvo išdaužti, taip pat padaryta žalos trims šalimais esantiems daugiabučiams, sakė AFP žurnalistai.

Žmonės ėmėsi valyti savo balkonus ir butus, rinkdami stiklo šukes ir nuolaužas.

Ataka surengta likus dviem valandoms iki antradienio vakarą Kyjive įsigaliojusios komendanto valandos pabaigos. Apie komendanto valandos įvedimą paskelbęs sostinės meras Vitalijus Klyčko sakė, kad sostinei atėjo „sunkus ir pavojingas metas“.

Antradienį per Rusijos pajėgų smūgius gyvenamiesiems namams Kyjive žuvo keturi žmonės. Dar mažiausiai du žmonės žuvo pirmadienį.

07:21

Baimė, mirtis ir siaubas: Mariupolio gyventoja pasakojo, kas vyksta apgultame mieste

Šiandien Mariupolis yra baimės, mirties ir siaubo miestas, o jo žmonėms labai reikia pagalbos.

Taip feisbuke rašė Kristina Jolos, kuriai neseniai pavyko ištrūkti iš Rusijos teroristų užblokuoto miesto.

„Mieste nėra ryšio, nėra vandens, nėra dujų, greitoji pagalba, kiemuose kraujuoja žmonės su nutrauktomis galūnėmis ir nėra kam padėti, o tai yra taikūs žmonės, mūsų pažįstami ir artimieji. Dažniausiai tai nutinka ieškant vandens, eilėse ar verdant sriubą ant laužo“, – pasakoja moteris.

Ji patvirtino, kad miestiečiai tikrai buvo priversti rinkti sniegą, kaitinti jį ant laužo ir taip ruošti makaronus.

„Mano šeima buvo antrosios gimnazijos pastogėje, prieš tris dienas ten atskrido sviedinys, išdaužė kai kuriuos langus, skeveldra sužeidė moterį į šlaunį, ji visą naktį gulėjo gimnazijos pirmame aukšte be pagalbos. Kiekvieną dieną ir kiekvieną naktį, šūviai, švilpimas, drebančios sienos ir siaubas“, – tęsia ji.

Mariupolyje liko moters mama, trys broliai, anyta ir uošvis.

„Mieste pastogių beveik nėra, jų neužtenka, bunkerių su ventiliacija nėra, geriausiu atveju rūsiai. Reikia išvežti žmones, moteris, vaikus, senelius, duoti autobusus , žaliuosius koridorius, sutikite! Meldžiuosi už artimuosius, kiekvieną mariupolietį ir ukrainietį karį. Priešas atėjo pas mus ir nepaliko pasirinkimo, bet nėra nieko vertingesnio už žmogaus gyvybę. Tai turi baigtis!“, – emocingai rašo ji.

Miesto parduotuvės ir vaistinės buvo apiplėštos, žmonės neturi nei vandens, nei maisto, o mirusieji net neišvežami – patariama atidaryti langus, o lavonus išnešti į balkoną, paskui nunešti į maldos namus.

„Dabar girdžiu sirenos garsą ir nebijau, nes Mariupolyje 16 dienų nebuvo šviesos ir kai lėktuvai numetė ant mūsų bombas, mes apie tai net negalėjome žinoti“, – pridūrė K. Jolos.

„Nežinau, kas bus toliau, bet meldžiuosi, kad tai nepasikartotų nei viename iš Ukrainos ir pasaulio miestų, nei su jokia šeima ir mama.

Mergaitė, kuri pagimdė vaiką ligoninėje, kur atskrido sviedinys, iš baimės drebanti motina, koridoriuje uždengusi sūnų, girdėdami virpančių langų garsą, sienas ir skrendantį sviedinį, senis, likęs be šansų išgyventi, mirštantys sužeisti civiliai gatvės kovose“, – rašė ji.

07:07

JT Saugumo Tarybos narės ragina surengti skubų posėdį dėl Ukrainos

Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Albanija, Norvegija ir Airija paprašė ketvirtadienį surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl blogėjančios humanitarinės padėties Ukrainoje, pranešė diplomatiniai šaltiniai.

„Rusija vykdo karo nusikaltimus ir taikosi į civilius gyventojus, – trečiadienį savo „Twitter“ paskyroje pranešė Britanijos diplomatinė atstovybė prie JT. – Rusijos neteisėtas karas Ukrainoje kelia grėsmę mums visiems.“

Anksčiau trečiadienį Rusija dar kartą paprašė atidėti JT Saugumo Tarybos balsavimą dėl savo parengtos rezoliucijos dėl „humanitarinės padėties“ Ukrainoje.

Balsavimas, iš pradžių planuotas trečiadienį, o tada perkeltas į ketvirtadienio popietę, dabar turi įvykti penktadienio rytą, nebent projektas bus apskritai atsiimtas dėl Rusijos sąjungininkių paramos stygiaus.

Pasak kitų diplomatinių šaltinių, taip pat vyksta diskusijos, siekiant leisti Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui kreiptis į JT Generalinę Asamblėją.

Prancūzija ir Meksika, parengusios rezoliuciją, raginančią „nutraukti karo veiksmus“ Ukrainoje, atsisakė minties pristatyti savo tekstą JT Saugumo Tarybai, kuriai priklauso ir kovo mėnesį pirmininkauja, Rusija.

Tačiau jos pristatys savo rezoliuciją JT Generalinei Asamblėjai, kur viena pati šalis negali užblokuoti teksto.

Vasario 25-ąją, kitą dieną po to, kai Rusija užpuolė savo kaimynę Ukrainą, 11 iš 15 Saugumo Tarybos narių nubalsavo už tekstą, smerkiantį invaziją. Rusija vetavo šį dokumentą.

Kovo 2 dieną Generalinė Asamblėja didžiule persvara patvirtino Rusijos surengtą invaziją smerkiančią rezoliuciją. Už ją balsavo 141 narė, penkios buvo prieš, dar 35 susilaikė. 

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį pavadino Kremliaus šeimininką „karo nusikaltėliu”, o Tarptautinis Teisingumo Teismas – aukščiausia JT teisminė institucija – nurodė Maskvai nutraukti karą Ukrainoje.

06:59

Vietos pareigūnai: Rusijos sugriautame teatre Mariupolyje slėpėsi per 1 000 žmonių

Pareigūnai paskelbė nuotraukų, kuriose matyti išsprogdintas ir degantis trijų aukštų teatro pastatas.

„Šiandien okupantai sunaikino Dramos teatrą. Vietą, kurioje prieglobstį rado daugiau nei tūkstantis žmonių. Mes niekada to neatleisime“, – „Telegram“ žinutėje teigė Mariupolio vietos taryba.

Kelios dienos prieš numanomą ataką iš palydovų padarytose nuotraukose, kurias paskelbė privati kompanija „Maxar“, aiškiai matyti abiejose balto pastato pusėse ant žemės įrėžti žodžiai „Deti“ (rus. „vaikai“).

Mariupolio meras Vadymas Boičenka ataką pavadino siaubinga tragedija.

„Ten slėpėsi žmonės. Kai kas sakė, kad jiems pasisekė likti gyviems, bet, deja, pasisekė ne visiems“, – vaizdo pareiškime kalbėjo meras.

„Vienintelis žodis tam, kas įvyko šiandien, apsakyti yra genocidas, mūsų tautos, ukrainiečių genocidas. Bet esu įsitikinęs, kad ateis diena, kai mūsų gražusis Mariupolio miestas vėl pakils iš griuvėsių“, – sakė jis.

Mariupolis yra svarbus strateginis tikslas Maskvai, nes galėtų sujungti Rusijos pajėgas į vakarus esančiame Kryme ir Donbase rytuose, atkertant ukrainiečius nuo Azovo jūros.

Rusijos pajėgos daug dienų bombarduoja miestą, kur anksčiau gyveno apie pusė milijono žmonių. Mariupolyje nutrauktas elektros ir vandens tiekimas, stinga maisto.

Ukrainos pareigūnai teatro subombardavimą pavadino karo nusikaltimu.

„Neįmanoma apsakyti, su kokiu cinizmu ir žiaurumu rusų įsibrovėliai naikina taikius Ukrainos pajūrio miesto gyventojus“, – sakoma oficialiame pareiškime.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas smerkė Rusijos žiaurumą ir pasijuokė iš tų Vakaruose, kas sėdėdami „Berlyno kavinėje“ atmeta neskraidymo zonos idėją, nes „bijo trečio pasaulinio karo“ su Rusija.

Rusijos gynybos ministerija paneigė, kad jos pajėgos trečiadienį bombardavo miestą, ir pareiškė, esą pastatas buvo sugriautas per Ukrainos nacionalistinio pulko „Azov“ sukeltą sprogimą.

Rusijos teigimu, ten „taikūs civiliai galėjo būti laikomi įkaitais“.

Anksčiau Maskva apkaltino „Azov“ dėl tarptautinį pasipiktinimą sukėlusio Mariupolio gimdymo namų subombardavimo praėjusią savaitę.

Žmogaus teisių gynimo grupės sako, kad padėtis Mariupolyje vis dar neaiški.

„Kol negausime daugiau informacijos, negalime atmesti ukrainiečių karinio taikinio teatro rajone tikimybės, bet tikrai žinome, kad teatre buvo mažiausiai 500 civilių“, – sakė Belkis Wille (Belkis Vil) iš organizacijos „Human Rights Watch“.

„Tai kelia rimtą susirūpinimą dėl to, koks buvo numatytasis taikinys“, – sakė ji.

Pasak Ukrainos pareigūnų, Mariupolyje jau žuvo daugiau kaip 2 000 žmonių.

Iš miesto bėgantys gyventojai pasakoja apie gatvėse pūti paliktus lavonus, apie minų laukus ir Rusijos aviacijos smūgius.

Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė geležinkelio stotį Ukrainos pietiniame Zaporižios mieste, kur yra tūkstančiai pabėgėlių iš Mariupolio, bandančių išvykti toliau nuo karo veiksmų zonos.

This is what the theater looked like before the war pic.twitter.com/NmZIf5oPjS

— NEXTA (@nexta_tv) March 16, 2022