Karas Ukrainoje. Plinta įrašai, kurie patvirtina rusų vykdytas žudynes Bučoje

63-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. CNN skelbia įrašus, užfiksuotus kovo 12 ir 13 dienomis, kuriuose matomi rusų kariai prie civilių kūnų. Antradienį Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Apie praėjusios paros karo įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

20.50

Mariupolyje ruošiama plataus masto politinė provokacija. Rusų okupantai ruošiasi surengti propagandinį spaudos turą Vakarų prokremlinei žiniasklaidai. Žurnalistams bus pasakojami „alternatyvūs faktai“ apie miesto sunaikinimą.

17.30

Kyjivas: Ukrainos pajėgos smogė Rusijos pozicijoms Gyvačių saloje

Kyjivas vėlai antradienį pareiškė, kad jo kariai smogė Rusijos pozicijoms Juodosios jūros Gyvačių saloje, išgarsėjusioje, kai joje dislokuoti Ukrainos kariai nepakluso įsiveržusių Maskvos pajėgų reikalavimui pasiduoti.

„Mūsų pajėgos smogė priešo pozicijoms Gyvačių saloje“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime nurodė Ukrainos kariuomenė, teigdama, kad buvo smogta kontrolės punktui ir priešlėktuvinei sistemai.

„Rusų patirti nuostoliai tikslinami“, – priduriama pareiškime.

16:44

Igoris Volobujevas, „Gazprombank“ viceprezidentas sakė, kad paliko Rusiją ir prisijungė prie Kyjivo teritorinės gynybos. Igoris Volobujevas Gazprom dirbo 33 metus. Jis taip pat pareiškė, kad buvusio „Gazprombank“ pirmojo viceprezidento Vladislavo Avajevo mirtis buvo inscenizuota.

Igor Volobuyev, Vice President of Gazprombank, said that he left #Russia and joined #Kyiv Territorial Defense.

Igor Volobuyev has worked in the #Gazprom for 33 years.

He also stated that the death of Vladislav Avayev, former first vice-president of Gazprombank, was staged. pic.twitter.com/HfFwsoBmdm

— NEXTA (@nexta_tv) April 27, 2022

16:19

Bylą dėl karo nusikaltimų atliekančios tyrėjų grupės atstovai netrukus vyks į Ukrainą

Karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Ukrainoje tiriančios Lietuvos tyrėjų grupės atstovai artimiausiu metu vyks į šią šalį rinkti duomenų.

Apie tai trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto narius informavo generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Planuojama, kad į Ukrainą vyks vienas prokuroras ir keletas kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų. 

Iš viso ikiteisminio tyrimo grupę sudaro apie 40 Lietuvos pareigūnų: prokurorai, policininkai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos darbuotojai. 

Lietuva yra inicijavusi jungtinę tyrimo grupę su Lenkijos ir Ukrainos prokurorais, Eurojustu.

„Lietuvos teisėsaugos institucijos bendrauja su šalyje esančiais ukrainiečiais. Kai jiems suteikiamas registracijos pažymėjimas, nurodoma, kad jie gali kreiptis, pranešti  teisėsaugoms institucijoms tai, ką patyrė savo šalyje. Mūsų prokurorai, tyrėjai ieško žmonių, kurie patys susidūrė su tais nusikaltimais, prieš juos buvo panaudota prievarta“, – po komiteto posėdžio BNS sakė jo pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Generalinė prokuratūra neatskleidžia, kiek tokių asmenų apklausta.

Jos duomenimis, šiuo metu ikiteisminiame tyrime esama asmenų, pripažintų nukentėjusiaisiais.

Seimo nario teigimu, jungtinės tyrėjų grupės atliekamu ikiteisminiu tyrimu siekiama surinkti informaciją Tarptautiniam baudžiamajam teismui, kad kai baigsis karo veiksmai, būtų galima pritaikyti tarptautinę atsakomybę. 

„Turime didelį skaičių, apie 50 tūkst., žmonių, atvykusių iš Ukrainos. Tikrai naudingos informacijos gali būti gauta iš jų, kuri padės tarptautiniu lygmeniu sukurti atsakomybę. Man atrodo, labai svarbus mūsų institucijos įsitraukimas dėl teisingumo neišvengiamumo principo. Visi turime dėti maksimalias pastangas, kad šios karinės agresijos sukėlėjams, dalyviams tai nepraeitų be pasekmių“, – BNS sakė T. V. Raskevičius.

Kovo 3 dieną Lietuvos generalinė prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, dėl agresijos ir draudžiamų karo atakų.

Prokuratūra nurodė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas įvertinus tai, jog Ukrainoje vykdoma karinė agresija ir tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos prieš civilius žmones, medikus, griaunami gyvenamieji namai, ligoninės, švietimo įstaigos ir kiti civiliniai objektai, žūsta ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.

15:52

Okupantai apšaudė ligoninę Severodonecke, žuvo viena moteris

Rusų okupantai apšaudė ligoninę Severodonetske. Tai viena iš dviejų gydymo įstaigų, toliau veikiančių Luhansko srityje. Per sprogimą žuvo viena moteris.

Apie priešo puolimą buvo pranešta oficialiame Luhansko srities karinės administracijos „Telegram“ kanale. „Regione liko tik dvi ligoninės – Severodonetske ir Lisichanske. Šiandien rusai apšaudė regiono centro gydymo įstaigą. Rusai žinojo, kad ligoninė nėra tuščia, ten guli skirtingos būklės pacientai, dirba gydytojai – ir tai jų nesustabdė.

Tiesą sakant, okupantai norėjo pribaigti sužeistuosius ir nužudyti tuos, kurie padeda vietiniams išgyventi – gydytojus“, – teigiama pranešime.

Apšaudymas padarė didelę žalą – ji užfiksuota keliuose aukštuose. Nuo smūgio žuvo viena moteris, kuriai ne kartą buvo siūlyta evakuotis. Dabar Severodonetsko ligoninė ir toliau dirba, kad „nepaliktų žmonių be medicininės priežiūros“.

Balandžio 27 d., nuo 5 valandos ryto okupantai nepertraukiamai apšaudė Kalnų bendruomenę Luhansko srityje.

15:19

Maskva iškeitė buvusį JAV jūrų pėstininką į Amerikoje įkalintą rusų pilotą

Maskva trečiadienį pranešė, kad buvusį JAV jūrų pėstininką Trevorą Reedą (Trevorą Ridą), Rusijoje įkalintą už policininkų užpuolimą, iškeitė į rusų pilotą Konstantiną Jarošenką, Jungtinėse Valstijose nuteistą už narkotikų kontrabandą.

„Po ilgo derybų proceso 2022 metų balandžio 27 dieną JAV pilietis Trevoras Reedas, anksčiau nuteistas Rusijos Federacijoje, buvo iškeistas į Rusijos pilietį Konstantiną Jarošenką, kurį 2010 metais Amerikos teismas nuteisė kalėti 20 metų“, – platformoje „Telegram“ parašė rusų Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

15:04

Rusija traukiasi iš Jungtinių Tautų turizmo agentūros

Rusija traukiasi iš Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (JTPTO), ši agentūra pranešė trečiadienį   prieš balsavimą dėl Maskvos narystės sustabdymo dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą.

„Rusija paskelbė apie savo ketinimą pasitraukti iš UNWTO“, – per „Twitter“ parašė UNWTO atstovai ir pridūrė, kad šalies narystės sustabdymas „įsigalioja nedelsiant“.

Kovą ši agentūra pareiškė, kad nori sustabdyti Rusijos narystę dėl invazijos į Ukrainą.

Kad sprendimas įsigaliotų, jam turi pritarti du trečdaliai 159 valstybių narių per dviejų dienų trukmės neeilinę Generalinės Asamblėjos sesiją, trečiadienį prasidėjusią Madride.

Pasak JTPTO, balsavimas šiuo klausimu vis tiek įvyks, nepaisant Rusijos ketinimų savanoriškai trauktis iš organizacijos, kad valstybės narės galėtų „išsakyti savo nuomonę“.

Agentūra pažymėjo, kad tai pirmas kartas, kai svarstomas vienos iš jos narių suspendavimas.

„Mūsų įstatai aiškūs: skatinti turizmą už taiką ir visuotinę pagarbą žmogaus teisėms“, – „Twitter“ parašė generalinis sekretorius Zurabas Pololikašvilis.

„Tik to besilaikančios narės gali būti JTPTO narės“, – pabrėžė buvęs Sakartvelo ekonomikos plėtros ministras, kurio šalį 2008 metais užpuolė Rusija.

Ši tarptautinė institucija, skatinanti turizmą ir tarptautinę prekybą, nuo pat įkūrimo 1975 metais yra įsikūrusi Madride.

Beveik 150 darbuotojų turinti JTPTO įspėjo, kad konfliktas Ukrainoje uždels netolygų pasaulinio turizmo sektoriaus atsigavimą nuo COVID-19 pandemijos padarinių.

Agentūros skaičiavimais, vien dėl Rusijos ir Ukrainos išvykstamųjų kelionių trikdymo šiemet gali būti prarasta iki 14 mlrd. dolerių (13,2 mln. eurų) pajamų iš turizmo. Šių nuostolių poveikį turėtų labiausiai pajusti salos ir pakrančių vietovės.

Vasario 24 dieną prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, tūkstančiai žmonių žuvo ar buvo sužeisti, ištisi miestai ir gyvenvietės virto griuvėsiais, o daugiau kaip 5 mln. ukrainiečių teko bėgti į užsienį.

Maskva savo veiksmus vadina „specialiąja karine operacija“ ir teigia, kad tokiu būdu siekiama nuginkluoti Ukrainą ir apsaugoti ją nuo nacizmo įtakos.

Tuo metu Kyjivas ir jį remiančios Vakarų valstybės laiko tokį paaiškinimą išgalvotu pretekstu neišprovokuotam karui, o Kremlių kaltina siekiu užgrobti teritorijų.

Kremliaus karinė kampanija pakurstė nerimą, kad Europoje gali kilti platesnis konfliktas, neregėtas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

15:02

Kremlius apsisprendė dėl oligarcho V. Medvedčiuko likimo

Maskva atmetė V. Putino artimo draugo, liaudies deputato Viktoro Medvedčuko, kuris šiuo metu yra sulaikytas Ukrainoje, pasiūlymą iškeisti jį į Ukrainos karius. Tai pareiškė Rusijos prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Ne, to nebus“, – sakė D. Peskovas. Anksčiau pats Medvedčukas paprašė V. Putino ir V. Zelenskio iškeisti jį į Mariupolio gynėjus ir gyventojus, kurie dabar yra užblokuotame mieste ir dėl reguliarių Rusijos vykdomų apšaudymų negali palikti kovos zonos.

Tada Kremlius atsakė, kad matė Ukrainos paskelbtą vaizdo įrašą, bet dar neparengė atsakymo. Rusijos propaganda aktyviai reklamavo vaizdo įrašą su V. Medvedčuko žmona, kuriame ji paragino Didžiosios Britanijos vyriausybę padėti išlaisvinti jos vyrą mainais už sugautus britų jūrų pėstininkus, kurie dabar yra Rusijoje.

Balandžio 16 d. teismas pakeitė Medvedčuko kardomąją priemonę į suėmimą be užstato. Politiką Ukrainos pareigūnai sulaikė balandžio 12 dieną, kai jis bandė išvykti iš šalies teritorijos, persirengęs karine uniforma. Liaudies deputatas įtariamas išdavyste ir pagalba teroristinės organizacijos veiklai, Rusijos invazijos pradžioje pabėgo iš namų arešto.

14:38

Rusija paskelbė draudimą atvykti 287 JK įstatymų leidėjams

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad uždraudė įvažiavimą į šalies teritoriją 287 Jungtinės Karalystės parlamento nariams, atsakydama į britų sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams dėl karo Ukrainoje.

„Reaguojant į kovo 11 dieną britų vyriausybės priimtą sprendimą įtraukti 386 Valstybės Dūmos deputatus į sankcijų sąrašą ir imantis atsakomojo žingsnio, 287 Bendruomenių Rūmų nariams įvedami asmeniniai apribojimai“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Rusija anksčiau į „juodąjį sąrašą“ jau įtraukė JK ministrą pirmininką Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną), taip pat jo pavaduotoją Dominicą Raabą (Dominiką Rabą), užsienio reikalų sekretorę Lizą Truss (Lizą Tras), gynybos sekretorių Beną Wallace'ą (Beną Volesą) ir dar keletą pareigūnų.

Bendruomenių Rūmai iš viso turi 650 narių.

Pasak Maskvos, į sąrašą įtraukti tie parlamentarai, kurie „aktyviausiai dalyvavo“ ruošiant antirusiškas sankcijas ir prisidėjo prie „rusofobiškos isterijos“ kėlimo.

Tarp tokių yra Bendruomenių Rūmų pirmininkas Lindsay Hoyle'as (Lindsis Hoilas), „Brexito“ sekretorius Jacobas Reesas-Moggas (Džeikobas Risas-Mogas) ir aplinkos apsaugos sekretorius George'as Eustice'as (Džordžas Justisas).

Sąraše taip pat galima rasti leiboristų atstovų parlamente, įskaitant artimą buvusio leiboristų lyderio Jeremio Corbyno (Džeremio Korbino) sąjungininkę Diane Abbott (Dajan Abot).

14:32

EK siūlo sustabdyti ES importo muitų taikymą Ukrainai

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė sustabdyti visų importo muitų taikymą produkcijai iš Ukrainos, taip siekiant padėti šios šalies ekonomikai atsilaikyti prieš Rusijos karinę agresiją.

„Šiuo plataus masto žingsniu siekiama padėti padidinti Ukrainos eksportą į ES. Tai palengvintų sunkią Ukrainos gamintojų ir eksportuotojų padėtį Rusijos karinės invazijos akivaizdoje“, – teigiam EK pranešime.

14:17

Lenkų premjeras: „Gazprom“ sprendimas sustabdyti dujų tiekimą – puolimas prieš Lenkiją

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) trečiadienį sakė, kad Rusijos sprendimas sustabdyti dujų tiekimą yra „tiesioginis puolimas“ prieš Lenkiją, bet pridūrė, kad jo šalis nepasiduos „šiam šantažui“.

M. Morawieckis kalbėjo Lenkijos valstybinei dujų įmonei PGNiG patvirtinus, kad Rusijos milžinė „Gazprom“ „visiškai sustabdė“ dujų tiekimą Lenkijai vamzdynu Jamalas–Europa.

„Rusija įvykdė ne tik brutalų, žudikišką Ukrainos užpuolimą... bet ir atakavo visos Europos energetinį bei maisto saugumą“, – įstatymų leidėjams sakė M. Morawieckis.

„Tai tiesioginis puolimas prieš Lenkiją... Mes užsiimsime šiuo šantažu, šiuo į galvą įremtu pistoletu taip, kad lenkai nepajustų poveikio“, – sakė premjeras.

„Dėl mūsų pastangų Lenkijai nuo rudens išvis nereikės rusiškų dujų“, – pareiškė jis.

„Gazprom“ anksčiau paskelbė sustabdanti tiekimą Lenkijai ir nuo rusiškų dujų itin priklausomai Bulgarijai, šioms dviem Europos Sąjungos narėms atsisakius mokėti rubliais.

Reaguodama į tai Europos Sąjunga trečiadienį pranešė, jog yra „pasirengusi“ rusiškų dujų tiekimo 27 valstybių blokui sustabdymui, ir planuoja „koordinuotą“ atsaką.

„Gazprom“ sprendimas – tai dar vienas Rusijos bandymas šantažuoti mus dujomis. Esame pasirengę tokiam scenarijui. Planuojame koordinuotą ES atsaką“, – pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį per įprastą spaudos konferenciją atmetė Bulgarijos, Lenkijos ir ES kaltinimus, kad dujų tiekimo sustabdymas prilygsta „šantažui“ ir tvirtino, kad Maskva šį sprendimą priėmė dėl šių šalių „beprecedenčių nedraugiškų žingsnių“ jos atžvilgiu.

„Ši būtinybė buvo padiktuota fakto, kad mums užblokavo, rusiškai tariant, pavogė gana reikšmingą mūsų atsargų sumą. Visa tai pareikalavo, kad pereitume prie naujos apmokėjimo sistemos“, – aiškino jis.

„Apie jokį šantažą šiuo atveju nekalbama, apie visas šios naujos sąlygas laiku buvo pranešta pirkėjams“, – teigė D. Peskovas.

14:04

Bulgarija smerkia Rusijos dujų tiekimo sustabdymą, vadindama jį šantažu

Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas trečiadienį šantažu pavadino Rusijos sprendimą sustabdyti gamtinių dujų tiekimą šiai Europos Sąjungos narei.

Šis Rusijos energetikos milžino „Gazprom“ žingsnis „yra šiurkštus sutarties pažeidimas ir šantažas... Mes nepasiduosime tokiam reketui“, – po vyriausybės posėdžio surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje sakė premjeras ir pridūrė: „Tai nepriimtina“.

K. Petkovas taip pat pranešė, kad Bulgarija peržiūrės visas sutartis su „Gazprom“, įskaitant dėl tranzito.

Jis paragino visus Bulgarijos piliečius būti ramius ir patikino, kad vyriausybė „jokiu būdu“ nesumažins dujų tiekimo vartotojams.

„Bulgarijos vyriausybė yra pasirengusi tokiam scenarijui. Energetikos ministerija turi aiškų tiekimo planą, įskaitant paruoštą alternatyvių šaltinių planą“, – pabrėžė premjeras.

Visą Rusijos dujų eksportą vamzdynais valdantis, Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ nutraukė tiekimą labai nuo jų priklausomai Bulgarijai, taip pat Lenkijai, atsisakiusioms už dujas pagal Vladimiro Putino norą mokėti Rusijos rubliais, o ne eurais ar JAV doleriais, kaip tai numatyta pagal galiojančias sutartis.

Reaguodama į tai Europos Sąjunga trečiadienį pranešė, jog yra „pasirengusi“ rusiškų dujų tiekimo 27 valstybių blokui sustabdymui, ir planuoja „koordinuotą“ atsaką.

„Gazprom“ sprendimas – tai dar vienas Rusijos bandymas šantažuoti mus dujomis. Esame pasirengę tokiam scenarijui. Planuojame koordinuotą ES atsaką“, – pareiškė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

13:54

Rusų okupantai Ukrainoje mamos akivaizdoje išprievartavo 11 metų berniuką

Rusų okupantai Ukrainoje prievartauja vaikus ir suaugusius. Vienas itin žiaurus atvejis įvyko Kyjivo srityje.

Tarp rusų aukų yra 11 metų berniukas. Vaiką seksualiai išnaudojo rusų kariškiai. Berniukas traumuotas tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Psichologė Aleksandra Kvitko, vaiko mamos leidimu, savo feisbuko puslapyje parodė, ką berniukas piešia.

Vaikas patyrė siaubingą žiaurumą. Jis buvo išprievartautas mamos akivaizdoje. Kai su juo pradėjo dirbti psichologė, jis piešė tik juodai. O neseniai vaikas atsiuntė A. Kvitko dar vieną piešinį.

Ant jo berniukas žaliai užrašė vardą „Sasha“. Psichologė pabrėžė, kad tai nėra vaiko vardas. Tačiau specialistė džiaugiasi bent tuo, kad vaikas pradeda tarti žodžius, kadangi po patirtos traumos jis visai nebekalbėjo. „Sėdžiu ir verkiu. Negaliu sustoti... O jo mama verkia, nes pagaliau pradėjo sakyti kažkokius žodžius. Vis dar labai myliu savo darbą... Nors dabar tai per skausminga“, – rašė psichologė.

13.40

Mykolajivo srities gubernatorius Vitalijus Kimas paskelbė naują vaizdo įrašą iš Chersono, kuriame matyti, kiek žmonių atėjo į aikštę protestuoti prieš rusų okupantus.

13.20

Šiandien Odesoje vyksta žuvusių per oro smūgį daugiabučiame name laidotuvės.

Balandžio 23 dieną Odesoje į daugiabutį namą pataikė rusų raketa.

Today in #Odessa there is a funeral for those who were killed as a result of an air strike on an apartment building. pic.twitter.com/lFfC9arD1r

— NEXTA (@nexta_tv) April 27, 2022

12.34

Rusų kariai du kartus apšaudė Avdijivkos miestą fosforo amunicija. Pasak Donecko srities adminsitracijos vadovo Pavlo Kyrylenka, pirmasis smūgis praėjusią naktį buvo smogtas prie gamyklos, o šįryt – miesto centre.

Dėl šių apšaudymų mieste kilo keli gaisrai. Po antrojo apšaudymo rusai pradėjo oro smūgį į Avdijivkos miestą ir pataikė į daugiaaukštį pastatą.

12.20

Chersono gyventojai pradėjo protestą prieš Rusijos planus suorganizuoti mieste pseudoreferendumą dėl „Chersono liaudies respublikos“ įkūrimo.

Rusijos kariuomenė naudojo dujines granatas prieš neginkluotus žmones, yra aukų, rašo Ukrainos žiniasklaida. 

11:41

Australija į Ukrainą siunčia šešias haubicas ir amuniciją.

Be to, siunčia humanitarinę pagalbą už 65 milijonus dolerių ir mažiausiai 70 000 tonų šiluminės anglies.

#Australia sends six howitzers and ammunition to #Ukraine.

In addition, Australia is sending humanitarian aid worth $65 million and at least 70,000 tons of thermal coal. pic.twitter.com/zFcmd2EYRi

— NEXTA (@nexta_tv) April 27, 2022

10.45

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios žuvo 217 ukrainiečių vaikų, 393 vaikai buvo sužeisti. Daugiausia aukų tarp vaikų yra iš Donecko srities, praneša Ukrainos generalinė prokuratūra

10.20

Rusų okupantai pavogė televizorius iš „Zirka Polyn“ muziejaus Černobylyje, praneša Valstybinė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.

#Russian occupiers stole TV sets from the "Zirka Polyn" museum in #Chernobyl, reports the State Service of #Ukraine for Emergency Situations. pic.twitter.com/CAfi6wr7Qy

— NEXTA (@nexta_tv) April 27, 2022

10.12

Ukraina praneša apie šalies rytuose rusų pajėgų užimtus kelis kaimus

Ukraina trečiadienį paskelbė, kad šalį užpuolusios Rusijos pajėgos, siekiančios perimti Donbaso kontrolę, prasiveržė gilyn į šalies rytus ir užėmė kelis kaimus.

Gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos pajėgos išstūmė Ukrainos kariuomenę iš Velyka Komyšuvachos ir Zavodų Charkivo srityje ir perėmė Zaričnės ir Novotoškivskės Donecko srityje kontrolę.

09.55

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios žuvo 217 ukrainiečių vaikų, 393 vaikai buvo sužeisti. Daugiausia aukų tarp vaikų yra iš Donecko srities, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

09.35

JAV siūlo premijas už pagalbą siekiant teisti rusų karininkus dėl kibernetinių atakų

Jungtinės Valstijos antradienį pasiūlė 10 mln. dolerių (9,4 mln. eurų) premijas už pagalbą patraukiant baudžiamojon atsakomybėn šešis Rusijos karinės žvalgybos pareigūnus, kaltinamus verslui visame pasaulyje smarkiai pakenkusiomis kibernetinėmis atakomis 2017 metais.

Šešis rusus, susijusius su Rusijos karinės žvalgybos (GRU) 74455-uoju skyriumi („Sandworm“), JAV federalinė didžioji žiuri spalį apkaltino dėl virtinės kibernetinių atakų, įskaitant ataką prieš Ukrainos energetinę sistemą.

Šie karininkai tikriausiai yra Rusijoje, ir ekstradicija atrodo neįmanoma. Tačiau JAV Valstybės departamentas paskelbė, kad pasiūlys iki 10 mln. dolerių už informaciją, padėsiančią surasti ir teisti bet kurį iš šių šešių asmenų.

09.18

Rusijos kaime netoli sienos su Ukraina trečiadienį ginklų sandėlyje kilo gaisras, pranešė srities gubernatorius, rusų pajėgoms jau trečią mėnesį tęsiant karinį puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

„Remiantis preliminaria informacija, dega šaudmenų sandėlis šalia Staraja Nelidovkos kaimo“, už maždaug 20 km nuo Ukrainos sienos, pranešė Belgorodo srities gubernatorius platformoje „Telegram“.

Viačeslavas Gladkovas nurodė, kad gaisras jau užgesintas.

Pasak gubernatoriaus, civiliai gyventojai per gaisrą nenukentėjo, taip pat nebuvo padaryta žalos gyvenamiesiems namams.

Gaisro priežastis kol kas nenustatyta.

A video from the burning ammunition depot in Staraya Nelidovka, #Russia. pic.twitter.com/q4bzbTeZsu

— NEXTA (@nexta_tv) April 27, 2022

09.02

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios rusų okupantai išprievartavo daugiau nei 400 ukrainiečių vaikų ir moterų, teigia Liudmyla Denisova, Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisarė.

08.43

Odesos srityje trečiadienio rytą vėl buvo apšaudytas tiltas per Dniestro žiotis, praneša UNIAN.

08.30

V. Putinas patikino JT vadovą, kad vis dar turi vilties dėl sėkmingų derybų su Kyjivu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vizito į Maskvą atvykusiam Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui) pareiškė vis dar turįs vilties, jog pavyks derybomis užbaigti karą Ukrainoje.

Ukraina pasiūlė sudaryti tarptautinį susitarimą, pagal kurį kitos šalys garantuotų jos saugumą. Mainais Ukraina nestotų į NATO, neleistų steigti šalies teritorijoje užsienio valstybių karinių bazių ir taptų neutralia, nebranduoline valstybe.

Turkijoje vykusios derybos įstrigo, kai teritorijose aplink Kyjivą, kurias anksčiau buvo užėmusios Rusijos pajėgos, buvo aptikta šimtai brutaliai nužudytų civilių.

Rusų kariuomenės vykdomų žiaurumų simboliu tapo Buča, kur civilių lavonai, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse. Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir Ukrainos pareigūnų kaltinimus Rusijai genocidu.

A. Guterresas pakartojo per ankstesnį susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu išsakytą raginimą Maskvai ir Kyjivui bendradarbiaujant su JT atidaryti humanitarinės pagalbos ir evakuacijos koridorius, kad būtų galima padėti civiliams Ukrainoje.

JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) sakė, kad V. Putinas „iš principo“ sutiko, kad Jungtinės Tautos ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas dalyvautų evakuojant civilius gyventojus iš metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso Mariupolio uostamiestyje.

Jis pridūrė, kad tolesnės diskusijos vyks tarp JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro ir Rusijos gynybos ministerijos.

08.14

Rusų okupantai iš artilerijos apšaudė Zelenodolsko miestą,  Dniepropetrovsko srityje, sakė srities administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.

„Buvome energetikos infrastruktūros įmonėje, dėl ko kilo stiprus gaisras. Nukentėjo vienas darbuotojas“, – teigė V. Rezničenka.

08.00

Mariupolio „Azovstal“ gamykloje yra ne mažiau kaip 2 tūkstančiai civilių – moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių, daug sužeistųjų, pranešė Mariupolio miesto taryba.

Sąlygos baisios, vaistų nėra, situacija su vandeniu ir maistu katastrofiška, rašo UNIAN.

07.41

Luhansko srities administracijos vadovas Sergejus Gaidai pranešė apie situaciją regione.  Anot jo, Rusijos kariuomenė nesiliauja apšaudyti gyvenamųjų pastatų.

Sjeverodonecke užsiliepsnojo butas daugiaaukščiame name, du namai degė Rubižnėje, vienas Nižniuje, dar du Lisičanske. Ten liepsnos apėmė prekybos salę.

 „Kol evakavome žmones iš Belogorovkos, tarp jų aštuonis vaikus, rusai apšaudė kaimą“, – sakė A. Gaidai.

07.25

B. Johnsonas: V. Putinas turi „politinės erdvės“ pasitraukti iš Ukrainos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi „politinės erdvės“ užbaigti savo invaziją Ukrainoje, iš dalies dėl cenzūros savo šalyje, antradienį sakė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

„Atsižvelgiant į didžiulį rusų pritarimą tam, ką jis daro, atsižvelgiant į matomą to, kas vyksta Ukrainoje, nepaisymą rusų žiniasklaidoje, paradoksas tas, kad Putinas turi daug daugiau politinės erdvės nusileisti [ir] pasitraukti“, – televizijai „TalkTV“ sakė B. Johnsonas.

Rusija sako, kad jos invazija Ukrainoje yra „karinė operacija“ ir grasina įkalinti visus, pateikiančius kitokias įvykių versijas.

07.18

Antradienio vakarą V. Putinas Maskvoje susitikęs su A. Guterresu teigė, kad tikisi „teigiamo derybų rezultato“ su Ukraina. Tačiau Rusijos prezidentas taip pat teigė, kad negali pasirašyti saugumo garantijų Ukrainai, jei nebus nuspręsta dėl teritorinių klausimų, susijusių su 2014 m. Rusijos aneksuotais Krymu ir Sevastopoliu bei Donbasu.

07.10

Rusijai ir toliau neigiant, kad jos kariai yra atsakingi už skerdynes Bučoje, naujausiuose paviešintuose dronų vaizdo įrašuose okupantų pajėgos užfiksuotos prie negyvų civilių kūnų. Vaizdo įrašus skelbia CNN, kurie buvo užfiksuoti kovo 12 ir 13 dienomis. CNN neįvardija vaizdo įrašą nufilmavusio asmens, nes nerimauja dėl savo saugumo.

CNN patvirtino įrašų autentiškumą ir praneša, kad vaizdai sutampa su anksčiau bendrovės „Maxar“ paviešintomis palydovų nuotraukomis.

Rusija ne kartą tvirtino, kad vaizdo įrašai ir palydovinės nuotraukos, kuriose matyti kūnai Bučoje, yra netikri. Šis drono vaizdo įrašas yra pirmasis įrodymas, kuriame matyti rusų transporto priemonės ir kariai Bučos gatvėse. 

06.55

V. Zelenskis: rusams užėmus Černobylį, pasaulis buvo atsidūręs ant „katastrofos slenksčio“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Maskvos invazijos į Ukrainą pradiniame etape Rusijai užgrobus Černobylio atominę elektrinę, pasaulis buvo atsidūręs ant „katastrofos slenksčio“.

„Pasaulis vėl buvo atsidūręs ant katastrofos slenksčio, nes Rusijos kariuomenei Černobylio zona ir elektrinė buvo tarsi įprastas mūšio laukas, teritorija, kurioje net nebandyta rūpintis branduoline sauga“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją su Jungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros tarnybos vadovu Rafaeliu Grossi (Rafaeliu Grosiu).

06.50

Po sprogimų Moldovos Uždniestrėje JAV ragina „neeskaluoti įtampos“

 Jungtinės Valstijos antradienį perspėjo dėl bandymų „eskaluoti įtampą“ po virtinės sprogimų Rusijos remiamame separatistiniame Moldovos regione, kuris ribojasi su Ukraina.

Nors ir nepalaikė Kyjivo teiginio, jog Rusija yra atsakinga už incidentus Uždniestrėje, Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as (Nedas Praisas) žurnalistams sakė, kad JAV „ir toliau yra susirūpinusios dėl bet kokių galimų bandymų didinti įtampą“.

„Nežinome visų detalių“, – nurodė jis.

„Antriname Moldovos vyriausybei ragindami ramiai reaguoti į šiuos incidentus ir visiškai remiame Moldovos teritorinį vientisumą ir suverenitetą“, – kalbėjo N. Price'as.

Uždniestrė yra niekieno nepripažįstamas Maskvos remiamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina. Separatistai šį regioną, kuriame gyvena apie 470 tūkst. žmonių, kontroliuoja nuo 1992 metų karo su Moldova. Maskva Uždniestrėje laiko maždaug 1,5 tūkst. savo karių, vadinamų taikdariais.

Antradienio sprogimai nugriaudėjo Majako gyvenvietėje, maždaug 12 km į vakarus nuo Ukrainos sienos, pranešė regiono Vidaus reikalų ministerija. Pasak pareigūnų, žmonės nenukentėjo.

Separatistų ministerija nurodė, kad po sprogimų neveikia dvi „galingos“ antenos, retransliavusios Rusijos radijo laidas. Ministerija taip pat paskelbė nuotraukas, kuriose antenos matomos gulinčios ant žemės.

Atsakomybės už sprogimus niekas neprisiėmė.