Karas Ukrainoje keičia dar vienos šalies požiūrį į neutralumą

Rusijos invazija į Ukrainą verčia Airiją permąstyti savo ilgametę karinio neutralumo tradiciją, naujienų agentūrai AFP sakė šalies Europos reikalų ministras Thomas Byrne'as.

Visuomenė dar gali būti nepasirengusi narystei JAV vadovaujamame NATO aljanse, tačiau nėra abejonių, kur nukreiptos airių simpatijos, sakė Th. Byrne'as per interviu, kurį davė viešėdamas Prancūzijoje.

„Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, visiškai prieštaraudama JT chartijai, elementariems teritorinio vientisumo principams, labai tvirtai, instinktyviai pastatė Airijos žmones į teisingą poziciją“, – sakė jis.

„Nesame neutralūs, kai kalbama apie tokią invaziją, bet esame neutralūs, kai kalbama apie prisijungimą prie karinio aljanso“, – pridūrė jis.

Airijos neutralumas praeityje yra sukėlęs nerimą tarp jos sąjungininkių Europos Sąjungoje ir kitur, tačiau ministras teigė, kad tokiai pozicijai yra rimtų istorinių priežasčių.

„Didžiąją mūsų kaip nepriklausomos šalies istorijos dalį savo mintyse nešiojomės tamsius prisiminimus apie 1918 metus, kuomet airiai buvo šaukiami į britų armiją“, – kalbėjo Th. Byrne'as.

Tai sukėlė piktus airių nacionalistų protestus ir tapo šalies 1922 metais iškovotos nepriklausomybės veiksniu.

„Manau, kad šiuose istoriniuose epizoduose didžiąja dalimi ir slypi mūsų neutralumas, pasireiškiantis narystės kariniuose aljansuose atsisakymu“, – pridūrė ministras.

„Turime save apginti“

Th. Byrne'as teigia, kad airių skepticizmą dėl narystės NATO aljanse padidino 2003-ųjų JAV vadovaujama invazija į Iraką, šioji buvo pagrįsta melagingais teiginiais, esą valstybė turi masinio naikinimo ginklų.

„Visuomenė nepritaria tam, kad Airija prisijungtų prie karinių aljansų. Tačiau taip pat manau, kad visuomenė dabar mato, kad gynyba skiriasi nuo puolimo“, – teigė ministras.

Šiuo metu Airija yra susirūpinusi, kad povandeniniai Atlanto vandenyno dugne nutiesti interneto kabeliai gali būti pažeidžiami atakų, o tai gali sukelti sumaištį Europos tinkluose. Nerimą dar labiau padidina neseniai įvykę sprogimai, kurie pažeidė kelias „Nord Stream“ dujotiekių gijas. Sprogimai ir nuotėkiai siejami su įtariamu sabotažu. Kelios valstybės pradėjo šio incidento tyrimus.

„Matėme, kas nutiko su „Nord Stream“. Dalis povandeninių kabelių yra Airijos vandenyse, – sakė Th. Byrne'as. – Turime ginti savo kabelius, turime gintis patys.“

„Airijoje mums, tikriausiai, reikia naujos gynybos koncepcijos“, – teigė jis.

Vienas iš tolesnių veiksmų galėtų būti klausimo dėl neutralumo pateikimas Piliečių Asamblėjai – Airijos institucijai, kurioje visuomenės nariai kartu su ekspertais nagrinėja svarbias temas, rengia teisės aktų pakeitimus.

„Taoiseach (Airijos premjeras Michealas Martinas (Mikalas Martinas)) sakė, kad gali nuspręsti surengti Piliečių Asamblėją šiuo klausimu, kad visuomenė galėtų viską gerai apgalvoti“, – sakė Airijos Europos reikalų ministras.

Nors konkrečių planų dėl šio žingsnio šiuo metu nėra, bet tai galėtų tapti „didesnių diskusijų dalimi apie tai, kaip apsiginti“, nurodė jis.

Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Bosnija ir Hercegovina, Sakartvelas ir Ukraina taip pat pateikė paraiškas prisijungti prie NATO.