Karas Ukrainoje: dėl apšaudymų nepradedami gelbėjimo darbai Mariupolio teatro griuvėsiuose (nuolat atnaujinama)

Prasidėjo 23-oji karo Ukrainoje diena. Trečiadienį okupantai numetė bombą ant Mariupolio dramos teatro. Gelbėtojai pentadienio ryto duomenimis vis dar negalėjo pradėti gelbėjimo darbų teatro griuvėsiuose dėl nesiliaujančių apšaudymų. Pastate slėpėsi apie tūkstantį žmonių. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ataką pavadino karo nusikaltimu.

Visas svarbiausias naujienas apie karą Ukrainoje rasite čia: https://www.etaplius.lt/karasukrainoje

10:30

UNIAN: Rusija Ukrainoje jau nužudė 109 vaikus ir daugiau nei 130 sužeidė

Per sprogdinimus ir apšaudymus buvo apgadintos daugiau nei 439 mokyklos.

Dėl ginkluotos Rusijos agresijos kovo 18 d. ryte žuvo 109 vaikai ir daugiau nei 130 buvo sužeisti. Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, vaikai labiausiai nukentėjo Kijevo – 55, Charkovo – 34, Donecko – 26, Černigovo – 29, Nikolajaus – 20, Žitomyro – 15, Sumų – 14 ir Chersono – 14 regionų.

Generalinė prokuratūra pažymėjo, kad šie duomenys nėra galutiniai, nes nėra galimybės apžiūrėti įvykio vietos, kur vyksta aktyvūs karo veiksmai, ir laikinai užimtose teritorijose.

UNIAN anksčiau pranešė, kad Severodonetske, Luhansko srityje, įsibrovėliai apšaudė motinų su vaikais prieglaudą. Rusų okupantai neleidžia iš Mariupolio išvežti moterų ir vaikų. Pasak Ukrainos generalinės prokurorės Irinos Venediktovos, Rusija kasdien nužudo mažiausiai 5 ukrainiečių vaikus.

9:59

Kyjive per ataką užsidegė daugiabutis

UNIAN praneša, kas Kyjive okupantai apšaudė gyvenamąjį rajoną Podolsko rajone. Apie tai informavo Kyjivo miesto administracija. Atakos vietoje dirba gelbėtojai ir medikai.

Pasak Ukrainos nepaprastųjų situacijų ministerijos, dėl numuštos raketos nuolaužų Kyjivo Podolsko rajone kilo gaisras 5 aukštų gyvenamajame name.

Ministerijos duomenimis, 12 žmonių buvo išgelbėti, 98 evakuoti, 4 buvo sužeisti ir 1 žuvo.

„Žalos gyvenamiesiems namams pobūdis, skaičius ir aukų skaičius tikslinamas“, – teigiama pranešime.

9:28

Lvive raketos smogė aviacijos remonto įmonei

Savo „Telegram“ kanalu paskelbtoje žinutėje A. Sadovas nurodė negalįs tiksliai įvardyti atakuotos teritorijos, „bet neabejotina, kad tai nėra oro uostas“.

Vėliau meras nurodė, kad kelios raketos smogė aviacijos remonto įmonei, jos pastatai buvo sunaikinti.

„Įmonės aktyvus darbas buvo iš anksto sustabdytas, todėl kol kas žmonių aukų nėra. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai ir atitinkamos komunalinės tarnybos“, – pridūrė A. Sadovas.

Kariškiai nurodė, kad į Lvivą iš Juodosios jūros akvatorijos buvo paleistos šešios sparnuotosios raketos ir kad dvi iš jų buvo numuštos.

Penktadienį 7 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) giedrame danguje virš Lvivo miesto oro uosto pasirodė tirštas pilkų dūmų kamuolys, pasakojo naujienų agentūros AFP reporteris.

Ginkluotuose patikros punktuose vairuotojai buvo nukreipiami nuo kelių, vedančių į oro uostą. Vienas vietos gyventojas naujienų agentūrai AFP sakė, kad anksčiau penktadienį girdėjo sprogimą.

Lvivas yra didžiausias miestas Vakarų Ukrainoje, dėl savo įspūdingos architektūros, istorijos ir kraštovaizdžio pritraukdavęs daug turistų.

Maždaug už 70 km nuo Lenkijos sienos esantis Lvivas praeityje beveik išvengė Rusijos kariuomenės smūgių.

9:16

Subombarduoto Mariupolio teatro griuvėsiuose tebėra per 1 000 žmonių

Pasak BNS, Mariupolyje slėptuvėje po subombarduotu Dramos teatru liko ne mažiau nei 1 300 žmonių, teatro griuvėsių niekas nevalo, todėl žmonės negali iš jos išeiti, socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį paskelbė vietos atstovas parlamente Serhijus Taruta.

Rusijos pajėgos Mariupolio teatrą bombardavo kovo 16 dienos vakarą. Tuo metu po teatru esančioje slėptuvėje buvo daug žmonių.

Kovo 17 dieną paaiškėjus, kad slėptuvė ataką atlaikė, prasidėjo nukentėjusių gelbėjimo darbai.

„Tikrai žinoma, kad slėptuvė nesugriuvo. Tačiau ji susideda iš trijų dalių, ar kuri nors iš jų nukentėjo, nežinoma. Ryte iš po griuvėsių, kuriuos valė patys mariupoliečiai, buvo ištraukta mažiausiai 130 žmonių“, – nurodė deputatas

Pasak S. Tarutos, Dramos teatro slėptuvėje buvę ir išsigelbėję žmonės pasakojo, kad slėptuvėje liko ne mažiau 1 300 žmonių.

„Kiek žmonių tebėra po griuvėsiais, kiek sužeistųjų ir žuvusių, niekas nežino. Aišku tik tai, kad žmonės neturi galimybės iš ten ištrūkti. Griuvėsių niekas nevalo. Tarnybas, kurios turėtų valyti griuvėsius, gelbėjimo tarnybas – tiek savivaldybių, tiek nacionalines – blokados dienomis fiziškai sunaikino rasistai okupantai“, – pridūrė S. Taruta.

Tą pačią dieną Ukrainos kariuomenės specialiųjų operacijų pulkas „Azov“ pranešė, kad rusų pajėgos apšaudė ukrainiečių saugumo tarnybų pareigūnus, bandžiusius vaduoti žmones iš po teatro griuvėsių.

9:05

Rusijos turtuoliai Šveicarijos bankuose yra paslėpę beveik 200 mlrd. eurų

Rusijos turtuoliai Šveicarijos bankuose yra paslėpę beveik 200 mlrd. eurų, ir šis turtas paaiškėjo dėl karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų, skelbia agentūra „Reuters“.

Šveicarijos bankininkų asociacija (SBA) paskaičiavo, kad šalies bankai turi nuo 150 mlrd. iki 200 mlrd. Šveicarijos frankų (144-192 mlrd. eurų) Rusijos klientų lėšų ofšorinėse sąskaitose.

Šie duomenys rodo, kad turtingųjų rusų ryšių su Šveicarijos, didžiausio pasaulyje ofšorinio praturtėjimo centro, bankais mastas gerokai viršija balansinę riziką, kurią kai kurie šios Alpių valstybės bankai pradėjo išsamiai analizuoti.

Šveicarija, kuri anksčiau atmetė daugelį prašymų dėl skaidrumo, tai daro retai, bet praėjusį mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, žengė neįprastą žingsnį ir pritaikė Europos Sąjungos paskelbtas sankcijas Rusijai.

8:51

„PayPal“ suteikė galimybę siųsti pinigus ukrainiečiams

Tarptautinė mokėjimų internetu platforma „PayPal“ pranešė, kad jos naudotojai nuo šiol galės siųsti pinigus karo nuniokotoje Ukrainoje gyvenantiems žmonėms bei jos pabėgėliams visoje Europoje.

Iki šiol Ukrainos gyventojai galėjo naudotis „PayPal“ platforma tik pinigų siuntimui į užsienį, o nuo šiol jų taip pat galės gauti iš siuntėjų tiek Ukrainoje, tiek ir užsienyje.

Tai naujausia priemonė bankų ir kitų finansinių paslaugų įmonių, ieškančių būdų padėti nuo Rusijos invazijos nukentėjusiems ukrainiečiams. Praėjusią savaitę „PayPal“ atjungė Rusiją nuo savo paslaugų.

Centrinę būstinę Kalifornijoje turinti „PayPal“ pranešė, kad iki šių metų vidurio netaikys mokesčių už pinigų pervedimus į ukrainiečių sąskaitas bei jų užskaitymą.

„PayPal“ taip pat pranešė, jog jos tarptautinių perlaidų paslauga „Xoom“ irgi netaikys mokesčių.

8:45

Ukrainos generalinis štabas: nukautas Rusijos 331-osios desanto pulko vadas Sergejus Sucharevas

Ukrainos generalinis štabas praneša, kad ginkluotosios pajėgos likvidavo 331-ojo oro desantininkų pulko vadą Serhijų Sukharevą. Teigiama, kad jis vadovavo smarkiam ukrainiečių karių apšaudymui prie Ilovaisko 2014 m.

Ukrainos generalinis štabas taip pat praneša, kad kovo 17 d. Ukrainos pajėgos ir toliau pridarė nuostolių okupantams tiek ore, tiek ant žemės.

Naikintuvai surengė keletą oro mūšių danguje, pataikė į du oro taikinius, anksčiau – naikintuvą ir priešo atakos lėktuvą.

Skaičiuojama, kad Ukrainos pajėgos ir kariai ketvirtadienį numušė 14 Rusijos taikinių ore: 7 lėktuvus, sraigtasparnį, 3 bepiločius ir 3 sparnuotąsias raketas). Karinių oro pajėgų bombonešiai naikino šarvuočių kolonas ir Rusijos okupacines pajėgas aprūpinančius automobilius.

Karinių oro pajėgų priešlėktuvinių raketų pajėgos praneša apie dar penkių okupacinių lėktuvų numušimą, tipai nustatomi.

8:30

Rusijos pajėgos smogė Lvivo oro uosto apylinkėms

BNS informuoja, kad Rusijos pajėgos smogė teritorijoms Ukrainos vakarinio Lvivo oro uosto apylinkėse, penktadienį pranešė miesto meras Andrijus Sadovas.

Į įvykio vietą nuskubėjo greitosios pagalbos ir policijos automobilių.

Savo „Telegram“ kanalu paskelbtoje žinutėje A. Sadovas nurodė negalįs tiksliai įvardyti atakuotos teritorijos, „bet neabejotina, kad tai nėra oro uostas“.

8:22

JAV prezidentas J. Bidenas aiškinsis Kinijos poziciją dėl Rusijos karo Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį pasikalbės su Kinijos vadovu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), Baltiesiems rūmams perspėjus, kad Pekino karinė arba ekonominė pagalba Rusijos invazijai Ukrainoje atsirūgtų skaudžiais padariniais iš Vašingtono ir kitur.

Šis pokalbis buvo planuojamas dar nuo J. Bideno ir Xi Jinpingo virtualaus susitikimo lapkritį. Numatoma, kad jau į ketvirtą savaitę įžengęs Rusijos karas Ukrainoje bus pagrindinė tema, Vašingtonui ir Pekinui nesutariant dėl Kremliaus vadovo Vladimiro Putino veiksmų.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) sakė, kad J. Bidenas iškels klausimą Xi Jinpingui dėl Pekino „žodinės paramos“ V. Putinui ir nenoro pasmerkti Rusijos brutalią invaziją Ukrainoje.

„Tai galimybė įvertinti, kokią poziciją užima prezidentas Xi“, – kalbėjo J. Psaki.

JAV ir Kinijos santykiai jau seniai yra įtempti, o nuo J. Bideno kadencijos pradžios šie ryšiai dar labiau atšalo. J. Bidenas ne kartą kaltino Kiniją karinėmis provokacijomis prieš Taivaną, tautinių mažumų žmogaus teisių pažeidimais ir pastangomis užgniaužti demokratijos šalininkų judėjimą Honkonge.

Tačiau prasidėjus Rusijos invazijai Vašingtono ir Pekino santykiai galimai nusmuko į dar gilesnes žemumas.

8:08

Lietuvos stačiatikių bažnyčia pasmerkė Rusijos karą prieš Ukrainą

Lietuvos stačiatikių bažnyčia smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą ir žada siekti didesnės nepriklausomybės nuo Maskvos, teigiama Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus pareiškime.

„Ortodoksų bažnyčios Lietuvoje pozicija nekinta – mes ryžtingai smerkiame Rusijos karą prieš Ukrainą ir meldžiame Viešpatį kuo skubiau jį užbaigti“, – teigiama ketvirtadienio vakarą paskelbtame metropolito kreipimesi.

„Kaip jau pastebėjote, mudu su patriarchu Kirilu turime skirtingą požiūrį į Rusijos vykdomą politiką ir skirtingai interpretuojame pastaruosius įvykius. Patriarcho pasisakymai apie karą Ukrainoje – tai jo asmeninė nuomonė, tačiau mes Lietuvoje su juo nesutinkame“, – rašo metropolitas Inokentijus.

Vasario 27 dieną sakydamas pamokslą Rusijos ortodoksų bažnyčios patriarchas Kirilas Maskvos priešininkus Ukrainoje vadino „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.

7:36

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigia, kad Rusijos pajėgoms sunku išlaikyti puolimą Ukrainoje

UNIAN teigia, kad visų pirma, yra problemų su Rusijos kariuomenės logistika. Logistinės problemos ir aktyvios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakos riboja Rusijos puolimą. Tai teigiama JK ataskaitoje.

„Nuolatinės Ukrainos kontratakos verčia Rusiją panaudoti daug karių, kad apgintų savo tiekimo kelius. Tai labai apriboja Rusijos puolimo potencialą“, – sakoma pareiškime. Be to, yra problemų su Rusijos kariuomenės logistika.

„Nenoras manevruoti nelygioje vietovėje, oro kontrolės trūkumas ir ribotas tiltų naudojimas trukdo Rusijai efektyviai aprūpinti pažangius padalinius net būtiniausiomis prekėmis – maistu ir degalais“, – nurodė britų žvalgyba.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad daugumoje dislokavimo vietų okupantai turėjo turėjo sunkumų dėl atsargų, degalų papildymo įrangos ir logistikos. Sumažėjo aktyvių mūšių skaičius ir priešo puolamoji veikla. Pasak ministerijos, yra dvi priežastys: pirmoji – priešas tikėjosi labai greito karo ir nebuvo pasiruošęs kariauti ilgiau nei 10 dienų, o antroji – Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino okupantų atsargas.

7:19

V. Zelenskis neatskleidžia, kokia bus nauja JAV karinė pagalba

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs dėkingas JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) už papildomą karinę pagalbą, tačiau sakė nenurodysiantis, kokia konkrečiai parama bus įtraukta į naująjį paketą, nes nenori, kad apie tai žinotų Rusija.

„Tai yra mūsų gynyba“, – sakė jis naktį įrašytame kreipimesi į tautą.

„Kai priešas nežino, ko iš mūsų tikėtis. Kaip nežinojo, kas jų lauks po vasario 24-osios“, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pridūrė V. Zelenskis.

„Jie nežinojo, ką mes turime gynybai arba kaip esame pasirengę šiam smūgiui“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak V. Zelenskio, Rusija tikėjosi rasti Ukrainą tokią, kokia ji buvo 2014 metais, kai Maskvos pajėgos be kovos užėmė Krymą ir parėmė separatistus, perėmusius kontrolę dalyje rytinio Donbaso regiono. Tačiau Ukraina dabar yra kitokia šalis, turinti daug stipresnę gynybą, pažymėjo lyderis.

Anot Ukrainos prezidento, dabar ne laikas atskleisti Ukrainos taktiką vykstančiose derybose su Rusija. 

„Darbą daugiau tyloje nei per televiziją ar feisbuke aš laikau teisingu keliu“, – sakė V. Zelenskis.

7:00

Rusija atšaukė JT balsavimą dėl Ukrainos, nesulaukusi paramos savo rezoliucijos versijai

BNS informuoja, kad Rusija atšaukė penktadienį planuotą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos balsavimą dėl „humanitarinės“ rezoliucijos Ukrainoje, nesulaukusi paramos iš artimiausių savo sąjungininkų, pranešė diplomatai.

Maskvai nepavyko sutelkti paramos rezoliucijos projektui iš Kinijos ir Indijos, ketvirtadienį nurodė vienas nuolatinis atstovas.

Rusijos pasiuntinys ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia patvirtino, jog penktadienį balsavimas neįvyks.

Rezoliucija bet kokiu atveju nebūtų priimta, nes Vakarų šalys ją vetuotų.

Vis dėlto Rusija tikėjosi, kad artimiausių jos sąjungininkių parama dokumentui būtų parodžiusi bent kokias nors globalaus palaikymo Maskvos, tęsiančios invaziją į Ukrainą, veiksmams.

Rusija iki šiol du kartus buvo atidėjusi balsavimą dėl šios kontroversiškos rezoliucijos, kuria smerkiami išpuoliai prieš civilius ir raginama suteikti būdus jiems saugiai išvykti iš karo draskomų teritorijų.

Maskva šį projektą dėl „blogėjančios humanitarinės padėties Ukrainoje“ pateikė antradienį ir paprašė, kad dėl jo būtų balsuojama kitą dieną..

Paskui Rusija persigalvojo ir paprašė balsavimą perkelti ketvirtadieniui, o galiausiai – atidėti iki penktadienio.

„Šią savaitę Rusija – iškrypėliškai – pateikė rezoliuciją, kurioje, be kita ko, raginama apsaugoti civilius, įskaitant moteris ir vaikuis, – pareiškė Jungtinės Karalystės ambasadorė Barbara Woodward (Barbara Vudvard). – Tai ciniškas žaidimas ypatingų žmogiškųjų kančių akivaizdoje.“

Tuo metu JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) sakė, kad Rusijos siūloma rezoliucija yra „farsas“ bei yra pasmerkta žlugti.

Prancūzija ir Meksika planuoja pateikti savo parengtą humanitarinę rezoliuciją balsavimui JT Generalinėje Asamblėjoje.

Asamblėja anksčiau šį mėnesį triuškinama balsų daugumą priėmė neprivalomą rezoliuciją, smerkiančią vasario 24 dieną Rusijos pradetą puolimą prieš kaimyninę šalį.

Rezoliucija buvo priimta 141 balsu prieš penkis, dar 35 valstybėms susilaikius.

6:31

Niujorke pavogta šimtai neperšaunamų liemenių, paaukotų Ukrainai

Niujorke šimtai neperšaunamų liemenių, kurios buvo surinktos kaip policijos pareigūnų labdara ir turėjo keliauti į Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, buvo pavogtos, ketvirtadienį pranešė policija ir labdaros organizacija.

Vagystė įvyko nevyriausybinės organizacijos „Amerikos ukrainiečių kongreso komitetas“ (Ukrainian Congress Committee of America, UCCA) būstinėje. Trečiadienį ten iškviesta policija buvo informuota, kad „apie  400 neperšaunamų liemenių buvo paimtos iš tos vietos“, – nurodė Niujorko policijos departamento atstovė leitenantė Jessica McRorie (Džesika Makrori).

„Niekas nebuvo sulaikytas, vyksta tyrimas“, – pridūrė ji.

UCCA atstovė savo ruožtu sakė, kad apie 300 liemenių dingo iš organizacijos būstinės Manhatane.

„Nežinome... kodėl ir kaip“ įvykdyta ši vagystė, taip pat kas galėjo tai padaryti, naujienų agentūrai AFP sakė grupės atstovė.

Šias dėvėtas liemenes paaukojo Long Ailendo, priklausančio Niujorko valstijai, policijos pareigūnai. Labdaros organizacija turėjo jas nugabenti į Ukrainą ir išplatinti gavėjams, nurodė UCCA.

Organizacija vienija dešimtis Ukrainos ir Amerikos ryšių grupių Jungtinėse Valstijose. Šioje šalyje gyvena apie 1,2–1,5 mln. žmonių, turinčių ukrainietiškų šaknų.

Nuo Rusijos invazijos pradžios prieš tris savaites daug JAV nevyriausybinių organizacijų mobilizavosi rinkti lėšas, taip pat maisto produktus, drabužius, vaistus ir kitas medicinos priemones bei neletalinę lengvąją karinę įrangą, pavyzdžiui, neperšaunamas liemenes ir šalmus, ir siųsti jas Ukrainai.