Karantino pliusai: Šiaulių valstybinė kolegija keičiasi ir atsinaujina

Šiaulių valstybinė kolegija (ŠVK) džiaugiasi baigiamais centrinių rūmų remonto darbais. Atnaujinta ir ŠVK aktų salė, kurioje vyksta ne tik didžiausi ir svarbiausi kolegijos renginiai, bet sulaukiama ir svečių iš miesto.

Išorinius pokyčius tikriausiai jau spėjo pastebėti dauguma šiauliečių, kadangi Šiaulių centre esantis pagrindinis aukštosios mokyklos pastatas traukia akį ir neabejotinai prisideda prie bendro vis gražėjančių centrinių miesto erdvių vaizdo.

Kolegijos pastatas – miesto infrastruktūros dalis

Dar 2016 m. buvo parengtas techninis darbo projektas, kuriame numatyta apšiltinti išorės sienas, cokolį ir pamatus, atkurti šviesduobes, suremontuoti lauko ir tambūro duris, rūsio langus, lauko laiptus ir įrengti laiptų aikšteles su nuovaža, atkurti nuogrindą, atnaujinti pastato lietaus nuotekų sistemą ir ją sujungti su naujai suprojektuota lietaus nuotekų infiltracine sistema, atlikti drenažo sistemos įrengimo darbus.

Dabar visi numatyti darbai jau baigiami atlikti, pagražėjęs Kolegijos pastatas darniai įsilieja į toliau atsinaujinančio miesto centro panoramą. Aukštosios mokyklos pastatą dar labiau išskiria ir pagražina sumontuota pagrindinio pastato fasado apšvietimo sistema, iškaba.

Apšiltinus rūmų fasadus ir pastogę, padidėjo ir energinis naudingumas – pasiekta C klasė, vadinasi, bus gyvenama šilčiau ir ekonomiškiau.

Remontuotas Šiaulių valstybinės kolegijos pastatas nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, bet turi paveldo objektams būdingų vertingųjų savybių požymių, todėl šiltinant pastato fasadus išsaugoti jų architektūros ir iš dalies dekoro elementai. Parenkant fasadų spalvas siekta prisiderinti prie aplinkos ir nepažeisti kultūros paminklo – Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros – komplekso vizualinės apsaugos pozonio reikalavimų. Be to, Šiaulių valstybinės kolegijos pastato remonto darbai buvo derinami su miesto centro – Prisikėlimo aikštės – rekonstrukcijos darbais.

Didieji renginiai – atnaujintoje erdvėje

Dar viena priežastis pasidžiaugti – po remonto išvaizdą pakeitusi Šiaulių valstybinės kolegijos aktų salė.

Aktų salėje numatyti darbai buvo orientuoti ne tik į siekį maksimaliai padidinti patalpos galimybes, bet ir padaryti salę gražesnę, jaukesnę renginių dalyviams.

Pasikeitė salės išvaizda. Minėtini salės ir priesalio sienų, lubų apdailos darbai: tinkavimas, dažymas, atskirų architektūrinių detalių remontas, parketo naujinimas ir kt. Kad esantys salėje jaustųsi komfortiškai, pasirūpinta patalpų mechaninio vėdinimo ir vėsinimo sistemomis. Atnaujinta apšvietimo ir jėgos sistemų instaliacija, priesalio lubinis apšvietimas.

Pokyčiai bus akivaizdūs ir stebint patalpoje vykstančius renginius, nes čia įrengtas modernus scenos apšvietimas, sumontuoti sceniniai prožektoriai. Įrengta aktų salės ir scenos įgarsinimo sistema: kokybę garantuoja garso kolonėles, mikrofonai, operatoriaus pultas, tribūna su integruotu mikrofonu ir kabelinės sistemos jungtimis. Kokybiškesnis bus ir iš ekrano rodomas vaizdas, nes salė, be LED projektoriaus prie scenos lubų, ten pat turi ir elektrinį ekraną. Naujoji aktų salės įranga leis, reikalui esant, naudotis sinchroninio vertimo paslaugomis. Labai svarbu, kad nuo šiol Šiaulių valstybinės kolegijos aktų salė dar labiau pritaikyta neįgaliesiems.

Atnaujinta aktų salė būsimų renginių dalyvius pasitinka ne tik aprūpinta modernia vaizdo ir garso įranga, bet ir nušvitusi naujomis spalvomis. Sodrios baklažano spalvos užuolaidos, suteikiančios erdvei iškilmingumo, puikiai dera ir su pastato visuma, išorės tinko spalvomis. Po remonto išsaugotos dekoruotos lubos spindi baltumu, kuris dar labiau išryškėjo restauravus puošnius šviestuvus ir juos nudažius sendinto aukso spalva. Nušlifuotas ir perlakuotas parketas atskleidžia natūralaus medžio grožį, prie jo puikiai dera 210 pilko aksomo kėdžių. Aktų salei žaismingumo suteikia smulkūs baldai, kurie bus naudojami scenoje ar priešsalyje. Pagal poreikį smulkius baldus galima transformuoti, perkelti ir taip sukurti vis kitokią nuotaiką.

Pastato remonto darbai buvo finansuoti valstybės investicijų ir Šiaulių valstybinės kolegijos lėšomis.