Karantino palaidotą kultūrą Alytaus naktinio gyvenimo kūrėjams sugrąžino žymusis GP

Oganesą Arakėlian ir Rūtą Kavaliauskaitę-Arakėlian drąsiai būtų galima vadinti vaikščiojančiais kultūrinių idėjų bagažais ir Alytaus naktinio gyvenimo kūrėjais. Netilpdami savam kailyje, jie įkūrė barą „Fenix“, vėliau Žaliojoje gatvėje ėmėsi įgyvendinti ir vegetariškos kavinės „Fe­nix Greenhou­se“ idėją. Naujausias karantininis projektas – elektroninės muzikos gerbėjų erdvė „Sub in air“. Netrukus sutuoktiniai pristatys ir veiklų kompleksą propaguojantiems sveiką gyvenimo būdą. Nors karantinas jiems skaudžiai kirto per kultūrinio poreikio prizmę, tačiau kartu atvėrė naujų galimybių. Jie planuoja už viską atsigriebti jau kitąmet Alytų karūnuojant Lietuvos kultūros sostine.

Galimybių paso reikalavo anksčiau

Pasiteiravus, kaip jiems kaip pramoginio-kultūrinio verslo atstovams sekasi išgyventi pandemiją ir karantininius apribojimus, buvo matyti, kad optimizmo jie niekur nepametė.

„Puikiai. Susimažinome savo poreikius, lūkesčius ir viskas gerai. Vasara išties mums buvo ideali, nes visi po karantino buvo išsiilgę pramogų, linksmybių. Tačiau labai didelis minusas, kad negalėjome organizuoti renginių, nes į rėmus spraudė įvairūs Vyriausybės priimti ribojimai. Karantinas sustabdė ir vėlesniam laikotarpiui atidėjo kitus mūsų projektus“, – sakė Oganesas.

Kaip tik pasibaigus vasarai, jų versle nusistovi ramybė – mažiau pramogautojų, kurie po atostogų sugrįžta į studijų miestus.

Vertinti, kiek srautų sumažėjimą įtakojo galimybių pasas, nė vienas jų nesiryžo.

„Sunku pasakyti, nes galimybių paso sistemos įvedimas sutapo su pramogų sezono pabaiga. Tačiau mūsų veikla pagal dabar galiojančius reikalavimus be galimybių paso yra neįmanoma. Būtent todėl „Fenixe“ jo reikalauti pradėjome anksčiau nei rugsėjo 13-ąją. Be galimybių paso mums buvo neįmanoma dirbti kaip iki pandemijos – vykdyti baro veiklos, kuriame vyksta koncertai“, – paaiškino Rūta.

Per pandemiją virto girdykla

Rūta ir Oganesas tikino, kad pandemija ir karantinas gerokai koregavo jų pramoginio verslo principus ir tuo visai nesidžiaugia. Alytuje esančio baro „Fenix“ savininkai sako, kad išgyvenimo poreikis jų jaunimui kurtą naktinio gyvenimo pramogą iš kultūrinės erdvės pavertė paprasčiausia girdykla ir kad jeigu taip tęstųsi ir toliau, veikiausiai tokiu principu veikiantį barą jie uždarytų.

„Vasarą dirbome tiesiog kaip girdykla, nes negalėjome nieko veikti kultūriškai – mūsų turimas plotas per mažas, sėdimų vietų irgi nedaug. Tiesiog pilstėme alų, nors mūsų baro principai yra visiškai kitokie. Jeigu ir toliau reikėtų dirbti tik tokiu principu kaip šią vasarą, neabejoju, kad anksčiau ar vėliau tokį barą mes tiesiog uždarytume. Jeigu pavyktų iš viso atsisakyti alkoholio, mums tai būtų ideali veikla. Gaila, tačiau alkoholiniai gėrimai sudaro didžiąją dalį mūsų pajamų“, – atviravo Oganesas.

Galimybių pasas – galimybė koncertams

Per visą vasarą veikusiame „Fenixe“ renginiai nebuvo organizuojami dėl karantininių reikalavimų. Vyriausybei patvirtinus galimybių paso sistemą, verslininkams atsivėrė daugiau galimybių. Iki metų galo jau suplanuota bent penkiolika koncertų.

„Mes negalime prie kiekvieno mūsų lankytojo pastatyti kontrolieriaus, kuris nuolat jiems primintų, kad jūs negalite migruoti, prie staliuko privaloma sėdėti tik po du, laikytis atstumo ar koncerto metu dėvėti kaukes. Tiesa, vasaros viduryje pabandėme padaryti vieną koncertą pagal visus reikalavimus ir keliamas sąlygas. Tai buvo neįmanoma, kažkoks balaganas. Nusprendėme, kad tai buvo pirmasis toks mūsų bandymas ir paskutinis“, – paaiškino Oganesas.

Verslininkai apgailestavo, kad galimybių pasas supriešino žmones. Jų įsitikinimu, 48 val. galiojančius PGR testus būtų tikslinga palikti nemokamus arba bent jau už juos prašyti simbolinio mokesčio, o ne kaip dabar 80 eurų.

„Kodėl žmones, kurie nenori skiepytis, reikia versti tai daryti būtent tokiomis priemonėmis? Reikia ieškoti kitokių būdų, kaip paskatinti skiepytis. Tačiau tai tikrai neturėtų būti prievarta, spaudimas ar gąsdinimai“, – požiūriu dalijosi Oganesas.

Idėja – Berlyną sukurti Alytuje

Nors pandemija ir karantininiai reikalavimai pažėrė daugybę iššūkių, šis laikotarpis verslininkams turėjo ir savo žavesio.

Rūta sako, kad karantinas buvo laikas šeimai, savo apmąstymams ir pomėgių išryškinimams, naujų atradimams. Pavyzdžiui, Oganesas per karantiną pradėjo mokytis didžėjaus veiklos subtilybių ir tai jį labai įtraukė.

„Didžėjumi galbūt ir netapsiu, tačiau man įdomu žaisti, eksperimentuoti. Mokiausi iš savo draugų didžėjų“, – pasakojo vyras.

Dar iki pandemijos sutuoktiniai dažnai leisdavosi į trumputes keliones po įvairias užsienio šalis, kur aplankydavo barus, naktinius klubus, koncertus ir festivalius. Deja, pasaulį apėmus pandemijai, šių malonumų neliko.

Tada sutuoktiniams ir gimė mintis susikurti erdvę sau, kurioje jie galėtų pasijausti laisvi, kuri būtų nors truputį panaši į Berlyno klubus.

„Kai norime atsipalaiduoti, dažnai skrendame į Berlyną, Amsterdamą, Kijevą. Ten galime būti savimi. Pandemija viską uždarė, o nežinomybė pradėjo į galvą kimšti mintis, kas bus, jeigu taip gyventi reikės dar keletą metų. Tada ir kilo mintis Berlyną susikurti Alytuje. Tai vieta, kur renkasi bendraminčiai, elektroninės muzikos gerbėjai. Čia buriasi tiek pradedantys, tiek žinomi didžėjai, kurių vien Alytuje yra labai daug. Ateityje tikimės čia pasiūlyti ir daugiau pramogų“, – pasakojo Rūta.

Klubas su senojo kino sale ir boingo kėdėmis

Išties, bendraminčių būryje liaudiškai vadinamoje „Subinėje“ yra naujausia ir elektroninei muzikai tinkama įranga, tamsoje skendinčias patalpas nutvieskia naktinio gyvenimo apšvietimas. Čia įrengta ir atskira rūkomojo patalpa, virš kurios sutuoktiniai dar turi idėją įrengti ir skraidantį kilimą.

„Subinėje“ įrengta ir 18 vietų kino salė, kurioje elektroninės muzikos vakarėlio metu galima pasižiūrėti ir senąjį, nebylų, nespalvotą kiną. Ši salė ypatinga tuo, kad joje – savo istoriją turinčios boingo sėdynės.

„Čia turėjo būti minkšti baldai, tačiau netyčia radome šias kėdes. Esu baigusi aviaciją, todėl tos kėdės man sukėlė nostalgiją. O dar prisidėjo pandemija, kuri atėmė galimybę kur nors skristi. Boingo kėdės labai atitiko tiek kino salės principą, tiek atliepia šio laikmačio nostalgijas“, – paaiškino Rūta.

Pavadinimas – su sąsajų gausybe

Įdomi yra ir šios erdvės pavadinimo reikšmės istorija. Iš anglų kalbos išvertus trumpinį „SUB“ jis reiškia žemų dažnių kolonėlę. Taigi, pavadinimą „SUB IN AIR“ išvertus iš anglų kalbos, reikštų „žemų dažnių kolonėlė ore“. Tai labai atitinka ir pačios erdvės veiklos principą. Be to, pavadinimo sąskambis asocijuojasi su lietuvišku žodžiu „subinė“. Šią erdvę lankytojai taip ir praminė.

„Berlyne uždari klubai dažniausiai atrodo kaip skylės. Lietuvoje tokias vietas taip ir vadintų. Tokia ir buvo mūsų idėja. Šiai erdvei net pasirinkome atitinkamą stilių, sienas išpiešėme grafičiais, net atidengėme vamzdžius, stengėmės sukurti urbanistinę atmosferą. Daugiausia pinigų sudėjome į aparatūrą ir apšvietimą.

Beje, mes iš tikrųjų esame įsikūrę nugarinėje savivaldybės pastato pusėje ir dar apačioje. Virš mūsų – tarybos posėdžių salė. Tai galime išvesti ir dar vieną sąsają – esame savivaldybės subinėje“, – juokavo Oganesas.

Tiesa, sutuoktiniai turi planų į savo sukurtą erdvę dėmesį atkreipti ir išoriškai. Jie turi minčių įėjimą į „SUB IN AIR“ papuošti garso kolonėlės imitacija, pro kurią į erdves lankytojai patektų tarsi įeidami į kolonėlės vidų. Dar tolimesnėje ateityje jie norėtų šalia pastatyti lauko barą ir dar labiau pagyvinti pilką miesto rotušės gyvenimą.

Vieni iš kultūros sostinės ambasadorių

Atsigriebti už prarastus metus kultūros ir pramogų srityje Rūta ir Oganesas planuoja jau kitąmet, kai Alytus bus tituluojamas kultūros sostine. Juos būtų galima vadinti vienais iš kultūros sostinės ambasadorių. Jau dabar pora tam ruošiasi labai aktyviai – Žaliąją gatvę, kurioje jie vis dar tebepluša kuriant vegetariškos virtuvės kavinę „Fe­nix Gre­enhou­se“, verslininkai kartu su Alytaus miesto teatro žmonėmis planuoja paversti tikrų tikriausiu kultūros židiniu ir įvairių koncertų, performansų oaze.

„Žinoma, daug kas priklausys nuo finansavimo. Kol nėra nieko konkretaus, tol ir mes žadėti nieko negalime“, – tikino Ognesas.

Jau netrukus duris atvers ir Žinyčia

Karantinas gerokai pakoregavo ir kitus verslininkų planus. Pirmajame Alytuje, netoli Alytaus kolegijos, dar prieš metus buvo planuota atidaryti sąmoningumo ir judesio studiją „Žinyčia“, tačiau pandemija šiuos planus atitolino ir dabar studijos veiklą tikimasi pradėti dar šių metų pabaigoje. Jogos mokymus baigę sutuoktiniai yra nusiteikę teikti įvairias sveikatinimosi paslaugas – ne tik praktikuoti jogą, bet ir organizuoti kineziterapijos, masažų paslaugas, o rūsyje pasimėgauti turkiškos pirties malonumais.

Jie turi idėjų sutvarkyti, jaukiai įrengti aplink planuojamą studiją esantį, savivaldybei priklausantį parkelį su šimtamečiais medžiais. Tiesa, tam reikia suderėti nuomą. Jeigu viskas pavyks, teritorijoje jie norėtų pastatyti pavėsinę, įrengti suoliukų, ekobaseiną ir minikempingą.

„Karantinas mums išties davė daug laiko apmąstymams, darbams ir idėjoms“, – tikino sutuoktiniai.

Daugiau Dzūkijos krašto aktualijų rasite čia: „Dzūkijos veidas“