Karantino dienoraštis. Devinta savaitė. Prieš vėją nepapūsi

Lyg negana būtų to nežinia kur vaikščiojančio viruso, šią – devintąją – karantino savaitę gamta iškrėtė dar vieną pokštą. Gegužės 12-osios rytą žemę ir žydinčius sodus užklojo balti sniego patalai. Pesimistai sunerimę: negi prie ligos dar ir badmetis prisidės. Optimistai džiaugiasi tomis gamtos išdaigomis, skuba jas užfiksuoti ir pasidalinti socialiniuose tinkluo­se. Mūsų senoliai tiek dėl koronaviruso, tiek dėl sniego gegužę, sakytų: prieš vėją nepapūsi.

Pagalbos paieškos

Savaitę pradėjome atidarytomis bažnyčiomis. Redakcijos žinio­mis, žmonės į bažnyčias nesiveržė – paprasčiau gi internetu pasižiūrėti. Kai žmogus prieš gamtą pasijunta bejėgis, belieka tik supratimas, kad nuo paties žmogaus ne viskas pri­klauso. Tada žmogus ieško pagalbos, kai kas jos suranda tikėjime. Štai popiežius Pranciškus paragino gegužės 14-ąją paskelbti visų religijų maldos prieš koronaviruso pandemiją diena. Tą dieną visų pasaulio konfesijų atstovai kartu meldėsi. Popiežius pareiškė savo artumą COVID-19 ligoniams, juos prižiūrintiems medikams ir visiems žmonėms, kurie kenčia dėl pandemijos. Katalikų bažnyčios vadovas ragino užsienio šalis aktyviau bendradarbiauti, kad kovoje su koronavirusu gydymas ir skiepai būtų prieinami visiems. Jis pabrėžė, jog svarbu garantuoti terapiją visiems ligoniams. Savivaldybių parapijų bažnyčiose visi kunigai taip pat meldėsi už savo parapijas, protingą baimę ir apsaugą nuo viruso, kad bažnyčios nebūtų apkaltintos ligos platinimu.

Nusiėmėme kaukes
Karantino savaitė nutekėjo kartu su šiltomis dienomis. Savaitgalį daugelį elektrėniškių tiek mieste, tiek miške sutikau be kaukių. Teisinosi – nėra kuo kvėpuoti. O šią savaitę kaip tik Vyriausybė atšaukė reikalavimą viešose vietose dėvėti veido apsaugos priemones. Palaipsniui švelninant Lietuvoje įvesto karantino sąlygas, o užsikrėtimų skaičiui mažėjant, įpareigojimo viešose vietose nešioti apsaugos priemones nebeliko. Į mokyklas ir darželius, savivaldybių nutarimais, nors paskutinėmis mokslo metų savaitėmis sugrįžę mokiniai gal susitiks su savo mokytojais bei auklėtojais ir klasės draugais. Apie planuojamą mokyklų darbą redakcijai atsakė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius: kiekviena mokykla turi apsispręsti, ar atverti duris mokiniams, tuomet pakoreguo­ti ugdymo planus, juos apsvarstyti mokyklų tarybose ir pateikti tvirtinti Elektrėnų savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjui. Šiuo metu apklausėme visas savivaldybės mokyklas. Linkstama link to, kad birželio 1 d. planuo­jama pabaigti ugdymo metus pradinio ugdymo mokyklose be jų realaus atidarymo. Penktokams ir vyresnių klasių mokiniams organizuoti tik konsultacijas (liaudiškai vadinamas pataisomis). Ar jos vyks nuotoliniu būdu ar kontaktiniu, priklausys nuo SAM ir kitų sprendimų.

Karantininės problemos

Karantinui užsitęsus, vis daugiau namuose sėdintiems žmonėms iškyla problemų dėl neva nekokybiškai juos aptarnaujančių įmonių. Vienas skaitytojas vis paskambina ar užsuka į redakciją, norėdamas pasiskųsti nekokybišku Elektrėnų komunalinio ūkio specialistų darbu. Žmogus sakė, kad pretenziją į EKŪ siuntęs su viso namo gyventojų parašais, raštą rašęs antrą kartą, bet atsakymo negavęs nė vieno. Žmogui patarėme pakentėti, o pasibaigus karantinui, pamėginsime problemą išspręsti kartu. Kita skaitytoja skundėsi Valstybinės mokesčių inspekcijos darbu. Patalpos uždarytos, o telefonu prisiskambinti jai nesiseka. Mes patikrinome: paskambinome ir mums atsakė. Moteris, paprasčiausiai, neturėjo kantrybės išklausyti automatinio atsakiklio įrašo. Redakcija gavo skundą dėl medžių genėjimo tuo laiku, kai paukščiai suka lizdus. Pradėjus redakcijai domėtis, medžių genėjimas buvo sustabdytas.

Išsikalbėjimai
Vis daugiau žmonių užsuka ar paskambina tik norėdami išsikalbėti. Mes išklausome, jei tuo metu dirbame. Kaip matote, redakcijai darbo labai sumažėjo. Patys dėl karantino negalime dalyvauti žmonių susibūrimuose, renginiai nevyksta. Kadangi visoje šalyje karantinas, negauname ir apmokamos informacijos, todėl darbuotojams forminame prastovas. Redakcijoje dirba keturi etatiniai darbuotojai, samdome buhalterinę įmonę, prie projekto „Keliai aukštumų link“ žmonės dirba pagal autorines sutartis. Redakcija, kaip ir visos mažos įmonės, stengiasi kažkaip išgyventi, išlaikyti žmonių darbo vietas ir tikime iš krizės išbristi su mažiausiais nuostoliais. Kol kas vadovaujamės šių dienų logika, kad prieš vėją nepapūsi tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme, ir tyliai dirbame. Dėkojame skaitytojams, kad esame reikalingi. Taip pat dėkojame visiems, sveikinusiems su laikraščio įkūrimo dvidešimtmečiu. Norėtume, kad visi linkėjimai išsipildytų.

Julija Kirkilienė